Sultys – ne tik ištroškusiems

„Norint, kad sultys būtų naudingos, reikia mokėti jas gerti ir atsižvelgti į savo organizmo poreikius,“ – sako gydytoja dietologė Teodora Kupšienė.

Visų vaisių ir daržovių sultys yra naudingos, todėl rinktis reikėtų pagal skonį arba atsižvelgiant į tai, kokių vitaminų ar mineralinių medžiagų trūksta organizmui. T. Kupšienė pataria pakaitomis gerti įvairias sultis.

Sultys gydo

Sultyse beveik nėra baltymų, riebalų ir cholesterolio, todėl jos gelbėja sutrikus riebalų apykaitai organizme ar laikantis baltymų kiekį ribojančių dietų.

Anot dietologės, sultys padeda organizmui apsivalyti. Kadangi sultyse gausu kalio, jos skatina šlapimo išskyrimą. Kartu iš organizmo pasišalina druskos ir baltymų apykaitos produktai – šlakai. Tai ypač aktualu sergantiems širdies, kraujagyslių ligomis, podagra, inkstų akmenlige. Labiausiai tinka apelsinų, abrikosų, citrinų, vyšnių, mandarinų, bananų, persikų, juodųjų serbentų, morkų sultys.

Sultyse esančios mineralinės medžiagos (kalis, magnis, kalcis, natris) padeda palaikyti šarmų – rūgščių pusiausvyrą, atkuria normalų pH balansą kraujyje. Tai svarbu sergantiesiems kraujagyslių ligomis.

Nors sultyse geležies yra 10 kartų mažiau nei mėsoje, ši geležis yra geriau įsisavinama, nes sultyse gausu vitamino C. Todėl sergantiesiems mažakraujyste rekomenduojama gerti erškėtuogių, mėlynių, spanguolių, persikų, abrikosų, obuolių, aviečių, slyvų, burokėlių bei morkų sultis.

Papildomas magnio šaltinis gali būti arbūzų, bananų, vynuogių, vyšnių, pomidorų sultys.

Stiprinti imunitetą ir atsparumą infekcinėms ligoms padeda šaltalankių, morkų, pomidorų, šermukšnių, kivių, obuolių, apelsinų sultys. Bruknių bei spanguolių sultys pasižymi antiseptinėmis savybėmis.

Pablogėjus regėjimui, atsiradus odos problemoms verta gerti sultis, kuriose yra karotino: šaltalankių, morkų, šermukšnių, pomidorų. Beje, morkų sulčių poveikis sustiprėja įmaišius šaukštelį aliejaus.

Pasak dietologės T. Kupšienės, sulčių organinės rūgštys skatina virškinimo sulčių išskyrimą ir žarnyno peristaltiką – maisto judėjimą žarnynu. Geriant citrinų, serbentų, spanguolių, šermukšnių, slyvų sulčių gerėja virškinimas.

Slyvų sultys ypač pasižymi laisvinančiu poveikiu, todėl tinka esant vidurių sukietėjimui. Sergant skrandžio opalige, sutrikus skrandžio rūgštingumo pusiausvyrai tinka vartoti šviežias bulvių sultis.

Burokėlių sultyse esanti folio rūgštis skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose, vitaminas PP gerina kraujo apytaką, todėl šios sultys tinka sergant mažakraujyste. Tačiau burokėlių sultys netinka sergant podagra. Šias sultis geriau laikyti šaltai, nes šilumoje suyra folio rūgštis.

Jausti saiką

Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, T. Kupšienė rekomenduoja bananų, vynuogių, abrikosų, burokėlių ir morkų sultis gerti tik praskiestas, nes jose nemažai cukrinių medžiagų (gliukozės, fruktozės, sacharozės).

Sergantiesiems inkstų ligomis patariama riboti sulčių kiekį, nes jose daug kalio, skatinančio šlapimo išskyrimą.

Sultis reikia vartoti saikingai. Kai kuriose sultyse vitaminų koncentracija yra per didelė nei rekomenduojama dienos norma. Pavyzdžiui, stiklinėje šaltalankių, juodųjų serbentų sulčių yra 4 – 6 dienų vitamino C norma, todėl šias sultis reikia skiesti.

Perdozavus vitamino C gali prasidėti pykinimas, vėmimas. Geriant per daug burokėlių sulčių gali atsirasti nemiga, odos niežulys.

Ūmiai susirgus skrandžio ar žarnyno uždegimu, sulčių, ypač neskiestų, reikėtų vengti. Per daug rūgščios sultys gali sudirginti skrandį, sukelti tulžies pūslės ir nutekamųjų latakų spazmus. Taip pat sultimis nerekomenduojama užgerti vaistų.

Dietologė nepataria ilgai lieknėti vartojant tik sultis, vaisius ar daržoves, nes organizmui ims trūkti baltymų bei riebalų. Iškrovos dienomis reikėtų išgerti apie 600 mililitrų sulčių ir 200 mililitrų vandens.

Tinkamai vartoti

Gydytoja pažymi, jog svarbu ir tai, kada sultys yra geriamos. Geriausia sultis gerti pusvalandį prieš valgį arba dvi valandas po valgio. Nerekomenduojama gerti sulčių prieš valgį, valgio metu ir iškart po valgio, nes gali sulėtėti baltymų virškinimas. Geriant sultis su daug riebalų ar angliavandenių turinčiu maistu, gali padidėti skrandžio rūgštingumas.

Geriausia gerti natūralias, šviežias vaisių ir daržovių sultis, nes pasterizuojant, verdant ar kitaip apdorojant netenkama vitaminų.

Spaudžiant sultis daugiausia vitaminų išlieka naudojant plastikinius ar nerūdijančio plieno įrankius. Vertingesnės yra sultys su vaisių ar daržovių minkštimu – nektaras. Jame lieka celiuliozė ir pektinas, reikalingi žarnyno funkcionavimui.

Dietologė T. Kupšienė nepataria į sultis dėti cukraus ar kitų prieskonių. Jei sultys per rūgščios, geriau jas skiesti ar maišyti vienas su kitomis, pavyzdžiui, obuolių sultis su morkų sultimis.

Geriausia gerti mūsų šalyje išaugintų vaisių ir daržovių sultis, nes mūsų organizmas prie jų genetiškai prisitaikęs, o egzotiniai vaisiai ir daržovės gali sukelti ir alergiją.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.