Moksleiviai „grūdinasi” gerdami ir rūkydami

Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusioje konferencijoje „Sveikatos priežiūra mokyklose: aktualijos ir perspektyvos” pateikti įvairių tyrimų rezultatai atskleidžia liūdnus,bet gerai žinomus dalykus – jaunimas vietoj sporto geriau renkasi alkoholį bei kitus žalingus įpročius. Tam, kad atsipalaiduotų ir pajustų savo vertę.

Klaipėdos miesto mero patarėja ir Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkė Audra Daujotienė pripažino, kad seniau populiari buvusi nuostata „sportas – tai sveikata” atgyveno.

Visuomenės sveikatos specialistės Jūratės Kuzminskienės atliktas 300 Klaipėdos, Kretingos ir Skuodo gimnazistų kūno kultūros pamokų motyvacinio įvertinimo duomenys parodė, kad didžioji dalis moksleivių, jeigu tik būtų jų valia, šias pamokas panaikintų. Arba bent jau atsisakytų vertinti pažymiu.

Kūno kultūros pamokų nemėgsta beveik 70 proc. miesto, ir vos keliais proc. mažiau rajono gyventojų. Tam didelę įtaką daro, gimnazistų nuomone, mokytojas ir pasenę mokymo metodai.

„Matyt, krepšinis ir šokinėjimas per ožį atgyveno”, – išklausiusi tyrimo rezultatų pakomentavo A. Daujotienė, siūliusi mokykloms pagalvoti apie kitokias sporto alternatyvas.

Nuo kūno kultūros pamokų taip pat atbaido griežti mokytojų reikalavimai, klasės draugų patyčios ir pasenęs inventorius.

Vyriausiosios visuomenės sveikatos specialistės Ingos Šopaitės 7-12 klasių moksleivių apklausa apie alkoholinių gėrimų vartojimą Klaipėdos ir Telšių mokyklose atskleidė, kad tarp vyresniųjų klasių moksleivių dar nebandžiusių alkoholio pasitaikė tik tarp klaipėdiečių.

Mėgstamiausi merginų gėrimai – sidras ir alkoholiniai kokteiliai, o vaikinai mieliau renkasi alų ir stipresnius gėrimus. Pastarieji geria norėdami atsipalaiduoti, apsvaigti ir neišsiskirti iš draugų, o štai merginos taip tikisi įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos.

Pastebėta tendencija, kad alkoholį dažniau renkasi vienišų tėvų atžalos. Beje, tokių daugiau uostamiestyje. Pasirinkti svaigalus skatina ir nesutarimai šeimose.

I. Šopaitė kritikavo daugelio užsiėmusių tėvų pamėgtą pasiteisinimą, jog svarbu kokybiškas, o ne kiekybiškas su vaiku praleistas laikas.

„Atvirkščiai, su vaiku reikia praleisti kuo daugiau laiko, net jeigu jūs nieko neveiksite, o tik kartu žiūrėsite televizorių”, – sakė specialistė.

Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad alkoholis jau yra tapęs problema 40 proc. apklaustų jaunuolių.

Siūlymą sprendžiant šią problemą organizuoti paskaitas tėvams apie alkoholio žalą mokyklose kritikavo Klaipėdos apskrities gydytojo tarnybos vadovas Valdemaras Anužis. Anot jo, tokios paskaitos neveiksmingos ir net juokingos, kai visa alkoholinių gėrimų gamintojų reklaminė kompanija nukreipta būtent į mokyklinio amžiaus auditoriją.

Kiti tyrimai atskleidė, kad uostamiesčio moksleiviams nesvetimos ir kitos priklausomybės: rūkymas, kanapių vartojimas.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Rožės Perminienės, tyrimo rezultatai apie priklausomybes parodė, kad kuo moksleivis mažiau užimtas, tuo didesnė tikimybė pradėti vartoti alkoholį ar narkotikus.

Panašus tyrimas atliktas tarp Islandijos moksleivių parodė, kad jiems išsikrauti padeda sportinė veikla. Deja, Klaipėdoje moksleiviai užuot sportavę, dėmesį skiria žalingiems įpročiams.

R. Perminienė, prisiminusi anksčiau kilusias diskusijas dėl komendanto valandos įvedimo, teigė, kad tokia tvarka, kai nepilnamečiai po 22 val. negali pasirodyti gatvėse, pasiteisintų.