Sultys: kada stiprina, kada – kenkia

Dietologė, medicinos mokslų daktarė Lilija Jasevičienė vardija gausybę sulčių gerųjų savybių, naudą širdies ir kraujagyslių, virškinimo bei kitų ligų profilaktikai. Tačiau Vilniaus universiteto Onkologijos institute konsultuojanti medikė teigia, kad, pavyzdžiui, sergant vėžiu, jų vartoti išvis nepatartina.

– Sultyse yra daug organizmui reikalingų medžiagų, o karštą dieną gaivintis jomis itin malonu. Tačiau į kai kuriuos gėrimus pridėta nemažai cukraus, ir tai – ne visiems į naudą.

– Iš koncentrato pagamintose sultyse kartais būna išties nemažai cukraus. Jis ir nenaudingas, ir kaloringas, prisideda prie antsvorio, o kartu ir diabeto bei kitų lėtinių ligų atsiradimo. Todėl nutukimas yra labai didelė problema visame pasaulyje. Lietuvoje – mažesnė, tačiau irgi didėjanti. Todėl geriausia rinktis natūralias sultis be cukraus, saldiklių. Ne nektarą, nes iš esmės tai yra kaloringas gėrimas, kuriame vien cukrus. Vaikus itin masina viliojančiose pakuotėse pateikiami sulčių gėrimai. Tėvai mano, kad juos pirkdami daro gera. Tačiau gėrimuose pačių sulčių yra labai mažai, o cukraus, konservantų ir kitokių priedų, kurie nėra sveiki, – apstu.

– Ar ant pakuotės esantis užrašas „be cukraus” gali būti sėkmingo pasirinkimo gairė?

– Toks užrašas nereiškia kažkokio pranašumo, nes tada į sultis dažnai dedama saldiklių. Kaloringumas bus tas pats, be to, kai kurie saldikliai net kaloringesni už cukrų. Todėl galima sakyti, kad cukrus geriau už saldiklius. Dar trūksta duomenų, tačiau keletas tyrimų parodė, kad kai kurie žmonių į arbatą dedami saldikliai yra kancerogeniniai. Nustatyta, kad kai kuriuose nektaruose bei sultyse saldiklių ar cukraus yra daugiau nei kokakoloje ir pepsikoloje. Šiuo požiūriu sultys net žalingesnės nei minėti gėrimai.

– Kai kur perspėjama nepadauginti sulčių, nes jose esą daug rūgšties, ardančios dantų emalį. Ar tai pagrįsta?

– Išspaudus sultis suyra ir išsilaisvina vaisiuose esantis cukrus. Būtent jis gadina dantų emalį, prisideda prie ėduonies atsiradimo. Jei cukraus pridėta papildomai – dar blogiau. Kad pačios rūgštys sukeltų kariesą, negalėčiau teigti. Priešingai, yra atlikta tyrimų, parodžiusių, kad natūralios rūgščios spanguolių ar obuolių sultys kaip tik turi baktericidinių savybių – užmuša dantims kenkiančias bakterijas.

– Ko tada verti perspėjimai dėl skrandžio dirginimo?

– Mūsų skrandžio rūgščių ir šarmų pusiausvyra, arba pH, yra lygi 2. Įdomu, kad būtent rūgščių citrusinių vaisių sulčių – citrinų šis dydis taip pat yra lygus dviem. Tad jos neišbalansuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyros, o tai teigiamai atsiliepia sveikatai. Apelsinų, obuolių, vynuogių sultys turi šiek tiek didesnį pH.

Didesnį pH turinčios sultys šarmina organizmą. Apskritai visos sultys jį šarmina, o tai stabdo senėjimo procesus, prisideda prie lėtinių ligų profilaktikos. Organizmą šarmina ir daržovės, vaisiai, nevalyti grūdai, sėlenos. Organizmą rūgština aplinkos poveikis, nesveikas maistas, o rūgščioje terpėje gerai veisiasi bakterijos, ji palanki visoms ligoms rastis.

– Kiek pagrįsti teiginiai, esą labai rūgščios sultys suriša kalcį ir pašalina jį iš organizmo, todėl sergant osteoporoze tokias vartoti reikia labai atsargiai.

– Medicinos literatūroje kaip tik teigiama, kad, pavyzdžiui, apelsinų sultys apsaugo nuo osteoporozės. Yra paskelbti tyrimai, kad kasryt šių sulčių geriančių žmonių kaulų tankis yra 3 proc. didesnis nei negeriančių. Tai siejama su tuo, kad citrusų sultyse labai gausu vitamino C, o jis reikalingas, kad kaulai pasisavintų kalcį.

– Kokių dar ligų profilaktikai naudinga gerti sultis ir kokias.

– Geriausia gerti sultis su minkštimu. Tokiose sultyse su tirščiais, kaip, pavyzdžiui, slyvų ar persikų, gausu skaidulų, kurios gerina žarnyno peristaltiką, padeda esant vidurių užkietėjimui, pūtimui, mažina cholesterolio kiekį.

Vynuogių sultys gerina širdies kraujagyslių sistemos darbą. Žinoma, kad tokiu tikslu geriamas ir raudonasis vynas, spaudžiamas iš vynuogių, kuriose gausu širdžiai bei kraujagyslėms naudingų flavonoidų. Gerdami raudonųjų vynuogių sultis irgi apsaugosime širdies ir kraujagyslių sistemą, tik jau be alkoholio. Galima valgyti ir pačias vynuoges. Tačiau – kartu su kauliukais, žievelėmis, nes naudingieji flavonoidai yra būtent juose.

Tiesa, išspaustose sultyse susidaro didelis kiekis šių medžiagų, tad ir poveikis didesnis. Sukramsnojus keletą vynuogių tokio poveikio nebus.

– Kiek sulčių vertėtų išgerti kasdien?

– Pagal sveikos mitybos piramidę kasdien reikia suvalgyti 4-5 porcijas šviežių vaisių ir daržovių. Tarkime, viena stiklinė sulčių sudaro vieną porciją. Kitas 3-4 reikėtų gauti iš daržovių bei vaisių, o kartu – papildyti organizmą jam labai naudingomis skaidulomis. Atrasta vaisiuose esant daugybę medžiagų, apsaugančių nuo vėžio, Ėirdies ir kraujagyslių ligų ar diabeto. Kita vertus, daugybė jų gal dar nežinomos. Įvairios medžiagos duoda naudos sąveikaudamos tarpusavyje. Tačiau sultyse dalies jų nebėra, pavyzdžiui, kartu su išspaudomis pasišalina kalis. Todėl naudingiau daugiau valgyti pačių vaisių.

– Kokiomis ligomis sergant sulčių kiekį patariama riboti?

– Esant viduriavimui, virškinimo trakto ligoms negalima nei gerti sulčių, nei vartoti jokių žalių daržovių. Ir ypač – ūmiu ligos periodu. Kad nebūtų dirginamas žarnynas, tuo metu reikia valgyti tik virtą ar troškintą švelnų maistą. Kai nėra ligos paūmėjimo, atsargiai vartoti sultis galima. Nepatariama jų gerti tiems, kurie turi problemų dėl skrandžio. Jiems gal geriau valgyti daržoves, kitus visaverčius produktus. Atsisakydamas sulčių toks žmogus nelabai kažką praras, nes vertingų medžiagų galima gauti iš kitur.

– Vartojant vaistus nerekomenduojama gerti greipfrutų sulčių. Kodėl?

– Šiose sultyse esančios tam tikros medžiagos užslopina vaistus skaidančius virškinimo fermentus. Tada vaistų poveikis sustiprėja ir jie gali sukelti šalutinį poveikį. Ypač į tai svarbu atsižvelgti vartojantiems kai kuriuos vaistus, skirtus širdies aritmijai, hipertenzijai gydyti, reguliuojančius kraujo krešėjimą, taip pat antidepresantus, migdomuosius. Kartu su vaistais nepatariama gerti ir papildų, kur yra greipfrutų ekstrakto.

Jei žmogus turi vartoti tuos vaistus ir išgėrė greipfrutų sulčių, reikia parą po to vaistų nebevartoti. Mat organizmas jų neskaido, tabletės veikia ilgai. Gal ne visi žino ir tai, kad tabletes reikia užgerti tik vandeniu, o ne sultimis, pienu ar kitu gėrimu. Kitaip atsiranda vaistuose ir sultyse esančių medžiagų sąveika: kai kurių organizmas nepasisavina, kai kurios sustiprina šalutinį vaistų poveikį.

– Teigiama, kad želmenų sultis irgi reikėtų gerti atsargiai.

– Jose yra gausu antioksidantų, o didelis jų kiekis yra žalingas. Per vieną radijo laidą kalbėjusi garsi žolininkė sakė, kad šios sultys tinka vėžiu sergantiems žmonėms, mat stiprina imuninę sistemą. Tačiau mes, onkologijos srityje dirbantys medikai, teigiame, kad šiems ligoniams taip stiprinti imuninės sistemos negalima.

– Paaiškinkite kodėl?

– Onkologiniams pacientams nerekomenduojame stiprintis bet kokiomis sultimis. Nebent praėjus metams, kai žmogus yra pasveikęs. Jau minėjau, kad sultys – tai tikras antioksidantų koncentratas. O tai yra ląsteles stiprinančios medžiagos. Jos stiprins ne tik sveikąsias imuninės sistemos ląsteles, bet ir vėžines. Todėl spindulinis ar chemoterapinis gydymas nuo vėžio naikins blogąsias ląsteles, o antioksidantai jas stiprins, kitaip tariant, trukdys gydymui.

Jei žmogus skundžiasi, kad dėl gydymo nuo vėžio labai suprastėjo kraujas, organizmą verčiau stiprinti valgant vaisius, bet ne geriant sultis. Jei vis dėlto labai norisi sulčių, jas reikėtų perpus arba dviem trečdaliais atskiesti vandeniu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.