Gegužė – gamtos vestuvių metas, kai pražysta medžiai, poruojasi paukščiai, miškai ir laukai aidi nuo jų giesmių. Mūsų senoliai sakydavo: „Jei gegužės viduryje išgirsti lakštingalą čiulbant, vadinasi, pavasaris bus geras.” Kad jis būtų kuo gražesnis, prie atgimstančios gamtos stebuklo galime prisidėti ir mes tvarkydami, puoselėdami aplinką.
Sodininkui
Šį mėnesį dar būna augalams pavojingų šalnų, vėsesnių orų. Dažniausiai jie atšąla pražydus ievoms ir sprogstant ąžuolams. Šio laikotarpio šalnos gali pakenkti vaismedžių žiedams. Sodams nužydėjus jos paprastai baigiasi. Tačiau kas 10-12 metų augalams pavojingų šalnų gali pasitaikyti ir vėliau – žydint alyvoms ir paprastiesiems šermukšniams.
Tvarkykite ir tręškite
Daugiausia rūpesčių šį mėnesį turi ką tik žemės sklypelį įsigiję naujakuriai. Tokiems patartume: neskubėkite apsodinti viso sodo. Pirmiausia naują sklypą gerai įdirbkite ir patręškite, nes nuo to priklausys jo ateitis ir būsimas derlius. Paskui suskirstykite žemę zonomis. Gerai apgalvokite, kur ir ką sodinsite, o tik tada ieškokite sodinukų.
Jeigu savo sode šeimininkaujate seniai, vadinasi, jame tikrai buvo ką genėti, todėl šį mėnesį baikite visus panašius darbus, užgydykite medžių žaizdas (apipjaustytas šakas užtepkite sodo tepalu arba dažais), išraukite nereikalingus kelmus, sugrėbkite nuo rudens likusius lapus, nudžiūvusią žolę ir viską sumeskite į komposto duobę.
Kad vaismedžiai būtų derlingi, gegužę juos reikia patręšti mineralinėmis trąšomis. Jei sode auga rūgštynių, asiūklių, tada jo dirva yra rūgšti. Vis dėlto geriausia žemės rūgštingumą nustatyti laboratorijoje ir pagal tai parinkti kalkinių medžiagų kiekį. Lengvesnę dirvą reikėtų pakalkinti, išskyrus tuos žemės plotelius, kuriuose bus auginamos braškės (jos labiau mėgsta alkaną rūgščią dirvą, o ne šarminę, pertręštą azoto trąšomis).
* Dirvos rūgštingumą puikiai naikina degtos ir gesintos kalkės, kreida, klintmilčiai, cemento dulkės, skalūnų, medžių ir durpių pelenai. Negesintas kalkes (jas reikia naudoti itin saikingai) galima pilti tik ten, kur nėra augalų.
Kuo ir kada tręšti?
Augalus geriausia tręšti organinėmis trąšomis. Prieš pradedant tai daryti būtina išsiaiškinti, kokių trąšų reikia. Azotas skatina augimą, fosforas reikalingas žiedų formavimuisi, vaisiams ir sėkloms, kalis daro įtaką vandens apytakai, sutvirtina augalų ląstelių sieneles, kalcis užtikrina, kad ūgliai augtų sveiki, magnis – svarbiausia chlorofilo dalis – aktyvina augalų medžiagų apykaitą, gerina augimą, geležis būtina medžiagų apykaitai ir chlorofilui susidaryti.
* Organinės trąšos labai tinka visų tipų dirvoms. Jos reikalingos ne tik augalams, bet ir įvairiems mikroorganizmams, dalyvaujantiems dirvodaros procesuose. Žemei naudingi sliekai minta puveningomis organinėmis trąšomis. Plačiausiai iš organinių trąšų naudojamos gyvulinės trąšos (mėšlas, kaulamilčiai, kraujamilčiai). Avių, ožkų ir triušių mėšlas turi labai daug azoto, o kiaulių – kalio. Kraujamilčiuose irgi gausu azoto, todėl jais tinka tręšti rožes. Kaulamilčiai lėčiau negu kitos trąšos atiduoda azotą, be to, juose daug kalcio ir fosforo.
* Kompostas taip pat puiki trąša. Jį galima pasigaminti iš daržovių, daržo, sodo ir virtuvės atliekų. Net pūdomi mėsos, sūrio ar žuvų likučiai virsta vertinga trąša. Kompostuoti galima ir kartoną, popierių, laikraščius, kavos, arbatos tirščius, augalų liekanas.
* Trąšos iš žolių. Iš įvairių augalų (piktžolių) galima pasigaminti ir skystų trąšų. Tam reikia žoles susmulkinti, užpilti vandeniu ir parauginti tris savaites. Tada raugą atskiesti vandeniu (santykiu 1:10) ir laistyti augalus.
Jei pasiruošėte skiepų – skiepykite
Gegužės mėnesį pradeda knotis medžių žievė, todėl tuo metu lengviausia skiepyti ir perskiepyti obelis, kriaušes. Tai daroma užkišant įskiepį už žievės. Aštriu pjūkleliu nupjaukite šaką, pjūvį apdailinkite peiliu, į žievę viršutinėje šakos pusėje išilgai per 2 cm įpjaukite ir atlupkite vieną jos kraštą. Tada paimkite įskiepį. Jį už dviejų ar trijų pumpurų įžambiai staigiu judėsiu nupjaukite ir įkiškite taip, kad sutaptų poskiepio ir žievės kraštai. Paskui viską apriškite plėvele arba izoliacine juostele. Neaprištą šakos galą aptepkite sodo tepalu. Ant įskiepio užmaukite izoliacinį maišelį, prie jo pridėkite pagaliuką ir abu drauge pririškite prie poskiepio šakos. Pagaliukas apsaugos įskiepį, kad jo nenulaužtų nutūpęs paukštis, o maišelis (nukirptu vienu kampeliu) sudarys palankų klimatą įskiepiui prigyti.
Vaiskrūmius dauginame atlankomis
Gerų veislių serbentų ir agrastų krūmų galite pasidauginti atlankomis. Gražesnes šakeles atlenkite, prismeikite ir užpilkite žemėmis, kad jos įsišaknytų. Avietyne išretinkite atžalas, nuskabykite senas nudžiūvusius šakeles. Antrų metų stiebus, kurie šią vasarą duos derliaus, pritvirtinkite prie kuoliukų ar ištemptų virvelių – uogos gaus saulės, be to, jas bus lengviau rinkti.
Sutvarkykite braškyną
Nukarpykite nereikalingus braškių ūsus. Kad nesirgtų kekeriniu puviniu, po uogomis paklokite šiaudų. Braškyną gausiai palaistykite, ypač jei dienos šiltos ir saulėtos. Prieš žydėjimą dar patręškite kompleksinėmis trąšomis. Jei braškės senos, pasodinkite naujų. Sodinkite saulėtoje vietoje, palikdami tarp krūmelių 30 cm tarpus, tik neužberkite žemėmis šaknies kaklelio. Patartina rinktis ne mažiau kaip tris braškių veisles – tada geriau apsidulkins žiedai.
Saugokite nuo šalnų
Kad pavasario šalnos nepakenktų braškių ar žemuogių žiedams, po jų anksti rytą apipurkškite krūmelius vandeniu. Dažnai sode (saugant nuo šalnų) deginamos įvairios atliekos, tačiau lauželius kurti reikia labai atsargiai, tik tam skirtoje vietoje ir stebėti, kad jie neišplistų, nepakenktų atgimstančiai gyvybei. Žinokite, jog sode gyvenantys įvairūs vabzdžiai labai padidina derlių (ypač bitės), todėl juos būtina saugoti ir globoti.
Daržininkui
Šiemet pavasaris ankstyvas, todėl kai kurios daržovės jau pasėtos. Gegužę sėkite tas, kurios yra lepesnės ir jautresnes oro temperatūrai, arba kurias auginsite žiemai. Laikyti skirtas daržoves – vėlyvąsias morkas ir burokėlius – geriausia sėti antrą gegužės pusę. Tada jos per anksti nesužels ir išsilaikys rūsyje iki kito pavasario.
Sėkite ir sodinkite daržoves
Saulės šildomuose inspektuose ar polietileniniuose šiltnamiuose į durpių puodelius sėkite agurkų, kuriuos auginsite darže, sėklas. Jie užaugs per 25-30 dienų.
Gegužės pradžioje į atskirus polietileninius šiltnamius pasodinkite ir ankstyvųjų agurkų bei pomidorų daigus (viename šiltnamyje agurkų ir pomidorų auginti negalima, nes jiems reikalinga skirtinga temperatūra ir drėgmė).
* Pomidorų daigai, turinys 5-6 lapelius, į polietileninius šiltnamius sodinami gegužės pradžioje (į 1 kv. m – 4 ar 5 vidutinio aukščio veislių daigai). Po 4-5 dienų pomidorų stiebai pririšami špagatu prie kuoliukų ar išilgai virš eilių ištemptų vielų ir apkaupiami. Kad derlius būtų kuo ankstyvesnis, pomidorai auginami ant vieno stiebo (visi šoniniai ūgliai nugnybiami). Šiltnamiuose palaikoma ne žemesnė kaip +20 laipsnių ir ne aukštesnė kaip +30 laipsnių temperatūra. Pomidorai laistomi retai, bet gausiai. Nešaltas, maždaug +20 laipsnių vanduo pilamas į vageles, atsiradusias apkaupus augalus. Šiltnamį reikia gerai vėdinti, kad būtų grynas oras ir nesikauptų drėgmė.
Pomidorai papildomai tręšiami mineralinių trąšų tirpalais – iki derėjimo 10-yje litrų vandens ištirpinama 10 g amonio salietros, 20 g superfosfato ir 10 g kalio sulfato; pradėjus derėti amonio salietros ir kalio sulfato kiekį reikia padvigubinti.
* Ankstyvųjų agurkų daigai, turintys 3-4 tikruosius lapelius, į polietileninius šiltnamius taip pat sodinami gegužės pirmąją dekadą. Jie sodinami eilėmis 10-15 cm aukščio lysvėse, 1-1,2 m tarpueiliais. Atstumas tarp augalų – 20-30 cm, tarp lysvių – 30 cm. Pasodinti daigai laistomi tik šiltu (20-25 C) vandeniu. Prigiję augalai rišami špagatu prie vielos, ištemptos virš eilių. Pagrindinis agurko stiebas pasiekęs vielą (1,8-2 m) nugnybiamas, šoniniai ūgliai nugnybiami virš 2-3 lapo. Kad agurkai gerai augtų ir derėtų, šiltnamyje būtina palaikyti tinkamą oro temperatūrą. Saulėtą dieną ji turėtų būti 24-26, apniukusią – 20-22, o naktimis – 17-18 laipsnių šilumos. Palankiausia santykinė oro drėgmė – 85-90 proc., dirvos – 75-85 procentai. Augindami agurkus šiltnamyje nepamirškite, jog žiedams apdulkinti reikalingos bitės, todėl dažniau jį praverkite, kad galėtų įskristų šių vabzdžių.
Kas 7-10 dienų agurkai papildomai tręšiami mineralinių trąšų tirpalu. Iki derėjimo į 10 litrų vandens dedama 10-15 g amonio salietros, 20-40 g superfosfato ir 15-20 g amonio sulfato, o derant – 20-30 g amonio salietros, 50-60 g superfosfato ir 20-30 g amonio sulfato.
Pražydus ievoms į dirvą sėkite morkas, burokėlius, sodinkite žiedinių, briuselinių kopūstų, porų ir salierų daigus bei pupeles (nuo vėjo apsaugotoje vietoje).
Sužydus alyvoms į dirvą sėkite agurkus, aguročius, patisonus, žiedinius kopūstus ir brokolius (rudens derliui), salierus, moliūgus, sojų pupeles, sodinkite pomidorų (apsaugotoje nuo vėjų vietoje), vidutinio ankstyvumo ir vėlyvumo kopūstų, žiedinių kopūstų daigus ir pan.
Kaip sėti ir sodinti?
* Pupeles sėkite dviejų eilių juostomis, 20 cm tarpueiliais. Juostos – kas 50-60 cm, atstumas tarp augalų eilutėje – 5-7 centimetrai. Į 10 kv. m reikia pasėti 200-300 g sėklų. Jos sodinamos 3-4 cm gyliu.
* Žiedinių kopūstų daigus sodinkite 60 x 30 cm atstumu, gūžinių vėlyvųjų ir vidutinio vėlyvumo veislių kopūstus – kas 60 x 60 cm arba 60 x 50 centimetrų. Kopūstus papildomai tręškite daigams prigijus (200 g amonio salietros – 10 kv. m dirvos, per 10 cm nuo daigo), antrą kartą – po 30 dienų (200 g amonio salietros 10 kv. m) beriant į tarpueilius.
* Briuselinius kopūstus sodinkite 70-80 cm tarpueiliais kas 60-80 cm vienas nuo kito. Juos galima sodinti ir tarp ankstyvųjų daržovių: salotų, špinatų, ridikėlių, agurkų lysvių, pakraščiais po vieną eilę.
* Brokolius į dirvą sodinkite 60 x 50 cm atstumu. Jei sodinsite daigus, į žemę juos įleiskite iki pirmų lapkočių.
* Salierus į dirvą sodinkite 50 x 20 cm atstumu. Praėjus 2 savaitėms papildomai patręškite mineralinių trąšų mišiniu (į 10 kv. m išberkite 200 g amonio salietros, 100 g superfosfato ir 150 g kalio chlorido).
* Agurkus lysvėse sėkite dvieilėmis juostomis. Atstumas tarp jų -20-25 centimetrai. Sėklas berkite kas 1,5-2 cm ir užžerkite 3-4 cm storio žemių sluoksniu. Lygiame dirvos paviršiuje agurkus sėkite eilėmis: ankstyvųjų veislių – 60-70 cm, vidutinio ankstyvumo – 80-90 cm atstumu vienas nuo kito.
* Moliūgus geriausia sėti daržo pakraštyje 1-1,4 m tarpueiliais ir tokiais pat tarpais vienas nuo kito. Sėjama į lizdus, 3-4 cm gylio duobutes, po 2-4 sėklas ir užžeriama puria žeme.
* Aguročius, patisonus ir cukinijas sėkite 70 x 70 cm atstumu. Dėkite po 2-3 sėklas į 3-4 cm gylio duobutes. Šias daržoves sėkite atskirose daržo vietose, kitaip žydėdamos jos susikryžmins ir išsigims.
* Pomidorų daigus sodinkite lygioje nuo vėjų apsaugotoje vietoje tarpueiliais 60 x 70 cm, o tarp pačių augalų 40 x 50 cm atstumu. (Atminkite, kad pomidorų negalima auginti dirvoje ar šalia jos, kur praėjusiais metais augo bulvės, nes apsikrės maru.) Jei žemė nelabai derlinga, į duobutę įberkite porą saujų pūdinio, įpilkite maždaug litrą vandens ir tada sodinkite. Pasodintus augalus pririškite prie kuoliukų. Daigams prigijus tręškite amonio salietra (200 g – 10 kv. m), o pražydus – fosforo ir kalio trąšomis (200 g superfosfato ir 100 g kalio chlorido – 10 kv. m).
* Porų daigus sodinkite į griovelį 20 cm atstumu ir užberkite durpėmis ar puria žeme. Paaugusius nuolat apkaupkite, kad šaknis būtų kuo giliau žemėje. Taip susiformuos didesnė ir gražesnė šaknies dalis.
Kaupkite ir puoselėkite
* Kas savaitę išpurenkite pasodintų daržovių tarpueilius ir išravėkite piktžoles.
* Nepamirškite daržovių išretinti. Burokėlius ir agurkus retinkite, kai jie bus skilčialapių fazės, o kitas daržoves – kai išleis vieną ar du tikruosius lapelius.
* Saugokite daržoves nuo šalnų. Apkaupkite bulves, žemėmis pridenkite šalčio bijančias pupeles. Šalnoms pasibaigus žemę nugrėbkite.
Naikinkite kenkėjus
* Ne rečiau kaip kas 10 dienų apžiūrėkite bulvių pasėlius. Pastebėję kolorado vabalų nurinkite juos ir sunaikinkite.
* Sprages nuo ridikėlių atbaidysite dažnai laistydami arba purkšdami daigus vandeniu, apibarstydami medžio pelenais ar gesintomis kalkėmis.
* Kad musių lervos nepultų svogūnų, nesodinkite jų ką tik mėšlu patręštoje dirvoje. Musių lervos mažiau žalos svogūnus, jei laistysite juos karštu medžio pelenų šarmu (10 l vandens – 1 kg pelenų), kaštonų nuoviru (10 l vandens – 40 nuluptų kaštonų), 0,1 proc. kalio permanganato tirpalu (10 l vandens – 10 g).
* Užpuolus amarams pupeles ir žirnius kelis kartus apipurkškite juos 3 proc. ūkiško muilo tirpalu (muilą ištirpinkite minkštame pašildytame vandenyje).
Gėlininkui
Dabar – tulpių žydėjimo metas. Apžiūrėkite jas, o sergančias iškaskite ir sudeginkite. Sudygusias svogūnines gėles reikia nuolat stebėti. Pūvančius augalus būtina iškasti ir sudeginti. Jei norite, kad užaugtų kuo didesni svogūnai, vos išsiskleidus tulpėms nuskinkite jų žiedus. Svogūnai didesni išauga ir tada, kai tulpių lapai ilgiau būna žali. Todėl jas privalu laistyti. Ypač daug vandens reikia tulpėms kraunant žiedpumpurius, iki žydėjimo. Tik neperlaistykite, nes per didelė drėgmė sudaro sąlygas plisti ligoms.
Tulpes ir kitas svogūnines gėles nuo ligų bei kenkėjų reikia kas dvi savaites purkšti fundazolio ir topsinono tirpalais (1 šaukštas kibirui vandens). Tačiau šie chemikalai silpnai veikia žemesnėje nei 20 laipsnių šilumos temperatūroje. Anksti pavasarį svogūnines gėles galima nupurkšti 1 proc. bordo tirpalu.
Rūpinkimės daugiametėmis gėlėmis
* Nupurkškite bijūnus, kad jie nesirgtų kekeriniu puviniu. Rekomenduojamas 1 proc. bordo arba 0,5 proc. Burgundijos skystis (šios priemonės tinka ir tulpėms; purkšti reikia prieš žydėjimą).
* Rožės geriau augs, jei porą kartų per mėnesį patręšite jas praskiestomis galvijų srutomis. Baigiantis mėnesiui persodinkite šiltnamiuose augintas rožes. Jos vienoje vietoje auga 10 metų, todėl reikia labai gerai paruošti dirvą (tinkamiausia – silpnai šarminė, gerai auga ir priemolyje). Prieš sodindami nupjaukite pažeistas šaknis ir šakeles, o krūmelių šaknis pamirkykite karvių mėšle arba molio tyrėje.
Sėjame ir sodiname vasarines gėles
Gėlynuose pražydėjusias svogūnines gėles pakeiskite vienmetėmis.
* Mėnesio pradžioje pasėkite ratilių, serenčių, nemezijų, šlamučių.
* Gegužės viduryje į daigyną arba nuolatinę vietą lauke sodinkite smulkiažiedes chrizantemas, o pabaigoje, po šalnų – zinijas, šalavijus, begonijas, raukšlelius, flioksus, petunijas ir kitas.
* Jau laikas sodinti kardelius. Prieš tai gumbasvogūnius reikia beicuoti – valandą mirkyti 0,05 proc. kalio permanganato tirpale. Kad nepultų tripsai ir kiti kenkėjai, kardelių gumbasvogūnius galima 2-3 val. palaikyti česnakų ištraukoje (iš česnakų išspaudžiamos sultys ir atskiedžiamos vandeniu santykiu 1:10). Maži kardelių gumbasvogūniai blogai dygsta, todėl prieš sodinant juos reikia parą pamirkyti 30-35 laipsnių šilumos vandenyje, o paskui, sumaišius su smėliu ar durpėmis arba suvyniojus į drėgną medžiagą, sudaiginti. Sudygusius būtina nedelsiant pasodinti.
* Mėnesio pabaigoje sodinami jurginai. Parinkite jiems saulėtą vietą, kad mažiau ištįstų ir nesirgtų. Prieš sodindami didesnius kerus padalykite – bus didesni žiedai. Kerus pjaustykite aštriu peiliu, nepažeisdami gumbo kaklelio. Pjūvių vietas pabarstykite sutrinta medžio anglimi. Iškaskite 40 cm gylio duobę, į jos dugną pripilkite trąšios žemės arba viršutinio dirvožemio sluoksnio, sumaišyto su mineralinėmis trąšomis, – gumbą dėkite 15-20 cm gyliu taip, kad jo pumpuras būtų duobutės viduryje. Greta pumpuro, maždaug 5 cm atstumu, įsmeikite kuolelį, kad vėliau galėtume pririšti stiebą. Nepertręškite jurginų azotinėmis trąšomis – tik išaugins daug lapų ir mažai žydės.
Pakeiskite kambarinių augalų vietą
* Kambariuose tiesioginių saulės spindulių nemėgstančias gėles (begonijas, žibutes) perneškite į vėsesnę vietą.
* Figmedžius, oleandrus, palmes ir kitus augalus galima su vazonais išnešti į lauką arba balkoną. Iš pradžių juos kelias dienas geriau palaikyti pavėsyje, kad priprastų prie naujų sąlygų.
* Kai kurias žydinčias kambarines gėles (pvz., palergonijas) galima persodinti į gėlyną, vazoną ar lovelį balkone.