Prievarta klaipėdiečius grūdinantys šilumininkai žmones guodžia pažadais, jog karšto vandens tiekimas bus atnaujintas po kelių dienų.
Tačiau jei šilumos trasose bus rasta defektų, kai kurie žmonės šaltu vandeniu bus kankinami daugiau nei savaitę.
Vanduo šils poryt
Bendrovė „Klaipėdos energija” karšto vandens tiekimą gyventojams, darželiams, ligoninėms, viešbučiams, kavinėms, esančioms nuo Kauno gatvės į šiaurę, nutraukė vakar.
Nuo birželio 4 – osios tokia pati dalia laukia ir pietinėje miesto dalyje esančių vartotojų.
Anot įmonės Šilumos tiekimo departamento direktoriaus pavaduotojo Arūno Smagurio, namų šilumos ūkio prižiūrėtojai vakar aklino įvadines sklendes.
Šiandien šilumos trasose vyks hidrauliniai bandymai padidintu slėgiu. Taip siekiama išaiškinti, ar šilumos trasų vamzdžiuose nėra skylių.
„Tikrinant vamzdžius padidintu slėgiu juose gali išryškėti ir adatos dydžio skylutė”, – tikino A.Smaguris.
Jo teigimu, pagal hidraulinių bandymų grafiką padidintu slėgiu vamzdžiai bus tikrinami iki šios nakties.
Trečiadienį ir iki ketvirtadienio popiet numatyta likviduoti rastus defektus.
Jei jie bus nedideli ir darbai vyks sklandžiai, A.Smaguris žadėjo, kad jau ketvirtadienio vakare kai kurie vartotojai vėl sulauks karšto vandens.
„Penktadienio vakare karštas vanduo turėtų būti grąžintas maždaug 90 procentų vartotojų”, – teigė A.Smaguris.
Jei trasose bus rasta didesnių defektų, kai kur žmonės karšto vandens gali neturėti ir ilgiau.
Tačiau pašnekovas tikino, kad tokiems namams bus ieškoma alternatyvių karšto vandens tiekimo būdų.
Oras atvės
Klaipėdiečiai pagrįstai piktinasi, kad bandymai šilumos trasose vyksta per anksti. Esą dar nėra taip šilta, kad senyvi žmonės ir maži vaikai galėtų ištverti prievartinį grūdinimąsi.
Tokius nuogąstavimus patvirtino ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys.
Nors vakar jau buvo neįprastai šilta, anot sinoptiko, artimiausiomis dienomis temperatūra kils iki 10 – 13 laipsnių šilumos. Naktimis termometro stulpelis rodys 6 – 9 laipsnius.
Paklaustas, ar bandymų nebuvo galima pradėti, pavyzdžiui, po dviejų savaičių, A.Smaguris atsakė klausimu: „O kas žino, koks tada bus oras?”
Jo teigimu, nukėlus hidraulinių bandymų pradžią, iškiltų kur kas daugiau problemų.
Tuomet tektų atidėti ir numatytą šilumos trasų renovaciją, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.
„Niekas negali pasakyti, koks bus oras vasarą. Jei nuolat lis, negalėsime dirbti. Todėl darbus reikia pradėti kuo anksčiau. Be to, netrukus prasidės Džiazo festivalis, Jūros šventė, miesto gimtadienis. Privalėsime bėgti iš senamiesčio”, – aiškino A.Smaguris.
Kainuoja milijonus
„Ką siūlote?” – klausė Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Viktoras Alekna, kai „Klaipėda” pasiteiravo, ar nėra galimybės išvengti kasmetinių šilumos trasų bandymų.
Jis tikino, kad kitos išeities nėra. Kasmet tikrinti šilumos trasas įpareigoja ir Ūkio ministerijos išleistos taisyklės.
„Mūsų darbas – tikrinti, kad hidrauliniai bandymai būtų atlikti. Svarbiausia nustatyti defektus ir juos iki naujo šildymo sezono likviduoti”, – teigė V.Alekna.
A.Smagurio teigimu, pernai hidraulinių bandymu metu šilumos trasose buvo rasti net 46 gedimai.
Nors šilumininkai tikina, kad hidrauliniai bandymai, kurie nukelia į akmens amžių, yra neišvengiamybė, daugelyje užsienio šalių jų jau atsisakyta.
Pavyzdžiui, Švedijoje nebūtina atlikti hidraulinių bandymų, nes vamzdynai keičiami kas 20 metų, nelaukiant jų tarnavimo laiko pabaigos. Ši tendencija yra daugelyje Vakarų Europos šalių.
Klaipėdoje šilumos trasos driekiasi per 200 kilometrų. Iš jų renovuota vos 45 kilometrai.
Pakeisti vamzdžius nėra pigu. Vienas kilometras vamzdžio, jo pakeitimo darbai, aplinkos sutvarkymas kainuoja apie milijoną litų.
Šiemet numatyta pakeisti beveik 4 kilometrus šildymo trasų.
Šildo kavinukuose
Kalbėdama apie kasmetinį karšto vandens atjungimą Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė žodžių į vatą nevyniojo.
„Tai tikra tragedija. Kai kurių mūsų pacientų amžius siekia vos parą. Juos reikia prausti, o vanduo šaltas. Vaikai ir taip būna jautresni, o pas mus dar ir ligoniukai. Suaugęs žmogus gali sukąsti dantis ir pakentėti, o mažyliui nepasakysi, kad praustųsi šaltu vandeniu”, – kalbėjo K.Bobianskienė.
Medikai vandenį vaikams prausti kavinukuose ir puoduose šildo ant elektrinių viryklių.
Vandens šildytuvų neturinčiose ikimokyklinėse ugdymo įstaigose daugiausia problemų kyla dėl indų plovimo.
„Būtų geriausia, jei karštą vandenį išjungtų tada, kai darželis visai uždarytas. Tačiau taip neišeina. Todėl bandome išsisukti. Turime didelius katilus, juose ir šildome vandenį”, – neslėpė lopšelio – darželio „Traukinukas” direktorė Jeliena Kazionova.
Gelbsti šildytuvai
Viešbučiai ir kavinės, nutraukus karšto vandens tiekimą, patiria ne tik nepatogumų, bet ir nuostolių.
Liepojos plente esančio viešbučio „Parkas” direktorius Augustas Kunsmonas džiaugėsi tik tuo, kad šiuo metu yra nedaug klientų.
Kadangi viešbutyje nėra įrengta alternatyvi vandens šildymo sistema, jame apsistojantiems žmonėms taip pat tenka praustis šaltu vandeniu.
Dėl tokių nepatogumų klientams taikomos nuolaidos. Anot A.Kunsmono, jos siekia 20 – 30 proc.
Nepatogumų dėl netiekiamo karšto vandens išvengia tik aukštos klasės viešbučiai ir restoranai, kurie turi įsidiegę autonomines vandens pašildymo sistemas.
Be karšto vandens labai sulėtėja kavinių darbas, klientams užsakytų patiekalų tenka ilgiau laukti.
Taip yra todėl, kad vanduo šildomas ne tik gaminti maistą, bet ir indams plauti, kitiems virtuvėms darbams atlikti.
Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Onos Butikienės teigimu, jei kavinėse nėra alternatyvių vandens pašildymo būdų, jos neturėtų dirbti.
Vakar hidrauliniai bandymai prasidėjo ir Palangoje. Kurorto gyventojams ir verslininkams be jo teks kentėti beveik savaitę.