Dieta be duonos – nieko verta

Dietos, dažnai prieštaraujančios viena kitai, baigia sujaukti mūsų mitybos įpročius.

Besivaikydami mados lieknėti, žmonės atsisako produktų, kurie kasdien turėtų būti ant mūsų stalo.

Duona yra vienas iš jų.

Kasdien – trys riekės

„Norite sulieknėti, pirmiausiai atsisakykite duonos ir jos gaminių“, – skelbia ne viena leidiniuose spausdinama dieta.

Kilogramų atsikratyti negalintys žmonės uoliai vykdo tokius nurodymus, taip stebindami profesionalius dietologus.

Kompetentinga šios srities specialistė gydytoja dietologė Edita Gavelienė „Klaipėdai“ tvirtino, kad visiškai atsisakyti duonos mūsų racione yra neteisinga.

Pasak jos, kasdieninėje mūsų mitybos skalėje duona turėtų užimti deramą vietą.

Tačiau kaip ir tarp visų produktų grupių, taip ir tarp duonos gaminių, yra sveikesnių ir mažiau sveikų.

Gydytoja dietologė tikino, kad rupaus malimo, tamsi, praturtinta sėlenomis duona suteiks organizmui daugiau naudos nei žalos.

Todėl kasdien specialistė jos rekomendavo suvalgyti kelis šimtus gramų.

Žmonėms, nevartojantiems krakmolingų produktų – bulvių, košių, – per dieną dietologė patarė suvalgyti iki 200 gramų duonos.

Besimaitinantiems įprastai ir valgant visų grupių produktus, E.Gavelienė rekomendavo kasdien suvalgyti apie 120 gramų, tai yra tris riekes duonos.

Pagal maisto produktų suvartojimo tyrimą lietuviai kasdien suvartoja vidutiniškai apie 115 gramų duonos.

Miesto gyventojai suvartoja mažiau duonos už kaime gyvenančius žmones. Jaunimas duonos ir batono gaminių suvartoja mažiau už vyresnius žmones.

Tinka ligoniams

Nuo senų laikų lietuviui duona – pagrindinis maistas. Ji yra ne tik vienas svarbiausių maisto produktų, patenkinantis daugumą organizmo energijos poreikių. Duona tinka dietinei mitybai bei sergant kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis.

Anksčiau buvo galima nusipirkti tik kelių rūšių duonos, o šiais laikais duonos pasiūla labai didelė, kepama daug naujų gaminių su įvairiais dietiniais priedais, papildoma vitaminais (dažniausiai B grupės), sveikais grūdais, jūros kopūstais, lecitinu.

Gaminama dietinė duona su sumažintu druskos bei krakmolo kiekiu.

Absorbuoja toksinus

Tiek Lietuvos, tiek ir ES šalių žmonių mitybos ir gyvensenos ypatumai rodo, kad maistą reikėtų praturtinti maistinėmis skaidulinėmis medžiagomis, nesočiomis riebalų rūgštimis, probiotikais ir prebiotikais, mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais.

Pastaruoju metu taip pat ypatingas dėmesys atkreiptas į skaidulinių medžiagų stygių maisto racione. Specialistų teigimu, Lietuvos gyventojai vartoja pernelyg daug riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, cukraus, bet nepakankamai valgo daržovių, įvairių grūdų produktų, todėl maisto davinyje per mažai sudėtinių angliavandenių ir skaidulinių medžiagų.

Šalyje skaidulinių medžiagų suvartojama vidutiniškai 14-19 g per parą, kai Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja 25-30 g.

Maistinės skaidulinės medžiagos skatina žarnyno peristaltiką, absorbuoja toksinus, ligas sukeliančias bakterijas, sudaro palankią terpę žarnyno mikrofloros vystymuisi.

Duona yra vienas pagrindinių maisto produktų ir vienas pagrindinių skaidulinių medžiagų šaltinių, kurio negalima pakeisti papildais, nežiūrint, kokios tobulos jie būtų formos.

Ruginė sveikesnė

Duonos sudėtis gal būti įvairi, bet kepyklose yra nusistovėjusios tam tikros tradicinės duonos gamybos technologijos. Daugiausiai paplitę dvi duonos rūšys ir jų gamybai taikomos technologijos: pirma – ruginė (tamsi) duona, gaminama su raugu, naudojant pieno rūgšties bakterijas, kuri labiausiai vertinama mitybiniu ir fiziologiniu požiūriu, ir antra – kvietinė (balta) duona, dažniausiai gaminama naudojant mieles ir įvairius kepimo priedus.

Žinoma, kad ruginės duonos sudėtis ir gamybos procesas yra vertinami kaip turintys didesnę vertę žmogaus sveikatai dėl joje esančio padidinto skaidulinių medžiagų kiekio. Šiuo požiūriu labiausiai vertinama ruginė visagrūdė ar rupioji duona, kuri gaminama iš visaverčių grūdų produktų su sėlenomis.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, nuo seno garsėja gausiu rugių ir ruginės duonos suvartojimu ir priskiriama ne Europos, bet Šiaurės šalių dietai.

Klaipėdiečiai yra pamėgę bendrovės „Klaipėdos duona“ gaminamą juodą su saulėgrąžomis, taip pat „Sodžius“ ir „Dzūkų“ duoną.

Turi vitaminų B ir E

Pagrindinė duonos paskirtis – teikti energiją. Joje yra daug angliavandenių – krakmolo (nuo 40 iki 50 proc.), nemažai baltymų (4,7 proc. ruginėje sijotų miltų, nuo 7,6 iki 8,3 proc. kvietinėje) ir šiek tiek riebalų (nuo 0,6 iki 1,3 proc.).

Duonoje nemažai B grupės vitaminų, kurių daugiausiai išlieka sveikuose grūduose. Kuo geriau nuvalyti grūdai, kuo aukštesnės rūšies miltai, tuo mažiau vitaminų lieka duonoje.

Suvalgius apie 500 g kvietinės antros rūšies miltų duonos, gaunama daugiau nei pusė vitamino B1 paros normos. O suvartojus analogišką kiekį baltos aukščiausios rūšies duonos, gaunama tik 32 proc. vitamino B1 paros normos.

Suvalgius 400 g duonos, organizmas gauna pusę vitamino E paros normos.

Iš mikroelementų duonoje yra nemažai kalio, natrio, chloro, fosforo. Suvartodamas po 500 g antros rūšies kvietinių miltų duonos per parą, žmogus gauna 54 proc. fosforo, 10 proc. kalcio, 64 proc. magnio, 20 proc. kalio, 114 proc. geležies, 90 proc. mangano, 40 proc. cinko paros normos.

Mitybos specialistų nuomone, visuomenė turi grįžti prie subalansuotos mitybos ir skirti duonai išskirtinę vietą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.