Gydytojų ir farmacijos kompanijų bendravime vis dar trūksta skaidrumo, o medikų suvokiamos etikos normos yra labai prieštaringos.
Iš vienos pusės medikai pastebi, kad iš kompensuojamų vaistų sąrašo nepagrįstai dingsta vienas ar kitas vaistas, dėl ko nukenčia žmonių piniginė, o kartais ir sveikata.
Tačiau tuo pačiu maždaug penktadalis medikų teigiamai vertina farmacijos kompanijų praktiką dovanoti jiems vertingus daiktus ir paslaugas, kitaip sakant, atsidėkoti už vieno ar kito medikamento brukimą ligoniui.
Šiuos faktus atskleidė prieš mėnesį šalyje atliktas tyrimas.
Apklausė gydytojus
„Transparency International” Lietuvos skyriui (TILS) sukūrus tyrimo koncepciją ir klausimyną „TNS Gallup” šalyje apklausė 402 gydytojus. TILS vadovas Rytis Juozapavičius „Klaipėdai” sakė, jog atliktas tyrimas yra dalis projekto „Garbingesnis gydymas vaistais”, kurį jų organizacija vykdo bendradarbiaudama su Etinių farmacijos kompanijų asociacija, Vaistų gamintojų asociacija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos gydytojų sąjunga. Tai pirmas toks išsamus farmacijos pramonės ir medikų santykių skaidrumo tyrimas Lietuvoje.
10-ies skirtingų profesinių kvalifikacijų gydytojų grupė sociologų buvo apklausta šių metų kovą. Tyrime dalyvavo ir daugiau nei 30 uostamiesčio medikų.
Gydytojai buvo klausiami, kaip dažnai jie bendrauja su farmacinių firmų atstovais, ar jų teikiama informacija apie vaistus yra naudinga, domėjosi, kokias farmacijos kompanijas medikai žino geriausiai ir kokios asmeninės naudos ir bendradarbiavimo su jomis sulaukia.
Dovanoja ir keliones
65 proc. apklaustų gydytojų su farmacijos kompanijų atstovais per paskutinius 12 mėnesių bendradarbiavo 1-5 kartus per mėnesį, 27 proc. bendradarbiavo 6 – 25 kartus per mėnesį ir tik 5 proc. apklaustų gydytojų nė karto nebendradarbiavo.
Populiariausios farmacijos kompanijų paskatinamosios dovanos gydytojams – iki 35 Lt kainuojantys reprezentacijai skirti daiktai bei mokslinė medicininė literatūra, kuri gali būti ir gana brangi. Šiuos daiktus yra gavusi didžiausia dalis apklaustų gydytojų ir daugiausiai kartų.
85 proc. apklausoje dalyvavusių gydytojų gavo nebrangių daiktų, o mokslinės medicininės literatūros – beveik 74 proc. respondentų.
Mokslinę medicininę literatūrą dažniau gavo šeimos gydytojai. Finansine parama kelionėms į seminarus ar konferencijas dažniau buvo paskatinti šešiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei valstybinėse gydymo įstaigose dirbantys gydytojai. Iš viso tokią paramą gavo beveik 22 proc. apklaustųjų.
Remia konferencijas
Paramą medicininėms mokslinėms studijoms, straipsnių rengimui gavo beveik 13 proc. respondentų. Vertingų daiktų prisipažįsta gavę beveik 7 proc. apklaustųjų, beveik 6 proc. – kvietimą žaisti golfą ar kitą žaidimą, dalyvauti pramoginiame renginyje. Piniginį atlygį sakėsi gavę tik 1 proc. apklaustųjų. 70 proc. respondentų teigiamai vertina faktą, kad farmacijos kompanijos finansiškai remia gydytojų keliones į seminarus ir konferencijas.
Maitinimo neatsisako
Anot apklausos dalyvių, medikams geriausiai žinomos farmacijos kompanijos yra Berlin Chemie (61 proc. apklaustųjų), GlaxoSmithkline (51 proc.) Astra Zeneca (34 proc.), Pfizer (33 proc.), KRKA (26 proc.), Servier (26 proc.), Ely Lilly (21 proc.) bei Sanofi Aventis (19 proc.).
Farmacijos kompanijoms informuojant apie vaistus neretai kartu organizuojamos ir gydytojų pramogos bei maitinimas. Šis galintis papirkti veiksnys 42 proc. apklaustųjų buvo įvertintas kaip „iš dalies svarbus” ar „labai svarbus” informuojant apie vaistus.
Tačiau, kaip akcentavo tyrimo koordinatorė dr. Jolanta Piliponytė, būtina pažymėti, kad kiti medikų ir farmacijos pramonės bendradarbiavimo veiksniai gydytojams yra žymiai svarbesni. Medikai vertina farmacijos kompanijų atstovų gebėjimą kalbėti trumpai ir aiškiai, mandagumą, kvalifikaciją bei tinkamas sąlygas informacijos apie vaistus sklaidai sudarymą.
Vadovaujasi patirtimi
Apklausos dalyviai farmacijos pramonės rengiamų specializuotų seminarų ir konferencijų metu gautas žinias nurodė kaip trečiaeilės svarbos veiksnį skiriant gydymą konkrečiais vaistais. Anot jų, išrašydami vaistus jie dažniausiai remiasi asmenine patirtimi, medicinos studijų įtaka ir specializuotų seminarų ir konferencijų įtaka.
19 proc. gydytojų apklausos dalyvių mano, jog gydymo rekomendacijų rengėjai dažnai arba labai dažnai yra palankūs vienai ar kitai farmacijos kompanijai.
Gana populiari nuomonė, jog į konferencijas ar stažuotes užsienyje, kurias finansuoja farmacijos kompanijos, vyksta tik tie gydytojai ar medicinos įstaigų vadovai, kurie vėliau atsilygina farmacijos kompanijoms. Pasak 15 proc. apklaustųjų, ši situacija pasitaiko dažnai arba labai dažnai.
Dauguma Lietuvos gydytojų į klausimą, kam kelia grėsmę neskaidrūs gydytojų ir farmacijos pramonės atstovų santykiai, atsakė, kad dėl to nukenčia gydytojų įvaizdis visuomenėje, farmacijos kompanijų įvaizdis visuomenėje bei pacientų piniginė.
Vos 5 proc. apklausos dalyvių mano, kad dėl to labai nukenčia ir pacientų sveikata, o 30 proc. mano, kad pacientų sveikata nukenčia iš dalies.
Svarbiausiu skaidrumo uždaviniu medikai laiko kompensuojamųjų vaistų sąrašo praskaidrinimą. 75 proc. respondentų skaidresnį vaistų įtraukimą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą laiko labai efektyvia ir efektyvia priemone didesniam skaidrumui užtikrinti.
23 proc. apklaustų gydytojų per paskutinius 12 mėnesių pastebėjo, jog bent vienas vaistas buvo nepagrįstai išimtas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo.
Medikų ir farmacijos pramonės santykiai tyrimų objektu yra ne tik mūsų šalyje.
Neseniai „The New England Journal of Medicine” paskelbė Massachusetts Medical Society priklausančios 3167 gydytojų apklausos rezultatus. Dauguma šio sociologinio tyrimo respondentų (94 proc.) sakėsi vienaip ar kitaip turintys santykių su farmacijos pramone. Dauguma atvejų tų santykių dalimi buvo maitinimas darbo vietoje (83 proc.) ar nemokamų vaistų pavyzdžių gavimas (78 proc.). Daugiau kaip trečdaliui apklaustųjų (35 proc.) buvo kompensuojamos išlaidos, susijusios su profesiniais susitikimais ir medicinos studijų tęsimu. Per penktadalį (28 proc.) apklaustųjų buvo sumokėta už konsultavimą, paskaitas ar pacientų įtraukimą į klinikinius tyrimus.