Gyvenime netrūksta nemalonių situacijų. Ir jų metams bėgant nemažėja, nes greitėjant gyvenimo tempui vis sunkiau darosi išvengti streso. Kad nebūtume sužlugdyti dvasiškai, tenka jį įveikti.
Turbūt pats paprasčiausias ir kasdieniškiausias streso pavyzdys – konfliktas su vadovu arba šeimyninis barnis. Ir vienu, ir kitu atveju veltui išeikvojame labai daug energijos, nes dėl nuolat kylančios įtampos atsiranda baimė būti apšauktam, kad neįvykdėme patikėtos užduoties ar kuo nors neįtikome. Tačiau stresą gali sukelti ne tik neigiami dalykai, bet ir teigiami. Per didelis džiaugsmas, euforija taip pat atsiliepia mūsų organizmui.
Kaip veikia stresas
Stresas, pasak psichologų, tai organizmo įtampa, kylanti mums susidūrus su nepalankia situacija. Pavyzdžiui, nuo šalčio drebame, kai karšta – prakaituojame, bėgdami įtempiame raumenis ir apkrauname širdies bei kraujagyslių sistemą. Į tokią situaciją mūsų organizmas reaguoja padažnėjusiu pulsu ir širdies plakimu. Patyrus stresą kiekvieno žmogaus reakcija ir veiksmai gali būti skirtingi, kartais visai niekuo nepagrįsti ir nepaaiškinami. Jei labai linksma, jis gali juoktis, šėlioti, verkti iš džiaugsmo arba staiga nuliūsti, pulti į neviltį, apatiją.
Kartais net klysdamas žmogus būna tvirtai įsitikinęs savo tiesa ir nepaiso jokių argumentuotų prieštaravimų, ginčijasi mėgindamas ką nors įrodyti ir taip sukelia sau bei aplinkiniams nereikalingą įtampą. Tik nurimus emocijoms padarytos klaidos tampa aiškios ir suprantamos.
Stiprus – įveikia, silpnas – palūžta
Mūsų organizmas yra taip sukurtas, kad stengiasi prisitaikyti prie naujos situacijos. Jeigu jam pavyksta, įtampa nepalieka jokių pėdsakų, net priešingai – duoda naudos. Pavyzdžiui, sportuojant, laikant egzaminus stresas padeda susikoncentruoti, sutelkti dėmesį, pagerinti regėjimą, nes greitina reakciją ir mobilizuoja žmogaus gyvybines jėgas veikti; kartais net padėti organizmui pačiam įveikti ligą. Tačiau teigiamo efekto galima sulaukti tik tada, kai organizmas nėra nuolat alinamas, o tik mobilizuojamas kovoti su išoriniais neigiamais veiksniais. Jei tai trunka pernelyg ilgai, jis išsenka, pažeidžiama nervų sistema, atsiranda neurozės, kraujotakos sutrikimų. Pasak fiziologų, ilgai trunkantis stresas ne tik sukelia ligas, bet ir greičiau pasendina žmogų.
Padeda natūralios priemonės
Kai įtampa neatslūgsta, tenka vartoti raminamuosius vaistus, kurie, kaip žinoma, yra kenksmingi. Jei organizmas dar nelabai nualintas, streso galima atsikratyti saugesniais gydymo būdais – SPA, sveikatingumo centruose arba sanatorijose, tačiau tai kainuoja nemažus pinigus ir šiandien toli gražu nėra prieinama kiekvienam. Ajurvedą propaguojantys gydytojai siūlo išbandyti pigesnius streso valdymo būdus – jie nuramins protą, sielą, kūną ir suteiks organizmui harmoniją.
* Taisyklingas kvėpavimas – tiltas į gerą sveikatą ir vienintelė sistema, kurią patys esame pajėgūs valdyti. Kitoms savo organizmo sistemoms mes negalime daryti įtakos. Juk neįmanoma pagreitinti ar sulėtinti virškinimo, inkstų, širdies darbo arba sustabdyti minčių. Net mintyse sakydami: „Aš taip nemanysiu, nedarysiu” iš tiesų jau galvojame. O kvėpavimą galime reguliuoti, nes mokame kvėpuoti arba lėtai, arba greitai. Indijos mokslininkai teigia, jog kiekvieno mūsų amžių lemia ne metai (tai yra, kiek jų nugyventa), o įkvėpimų ir iškvėpimų skaičius. Jeigu žmogus moka kvėpuoti ir daro tai lėtai, jis gyvens ilgiau. Greičiau kvėpuojant greičiau dėvisi organizmas. Jei kiekvieną dieną 10-15 minučių skirtume giliam kvėpavimui, savaime prailgintume savo amžių. Tačiau tai svarbu ne tik dėl ilgesnio gyvenimo, bet ir dėl jo kokybės. Lėtas kvėpavimas gerina vidaus organų būklę, harmonizuoja visą organizmą.
Taisyklingas kvėpavimas yra tai, kai kvėpuojama ne krūtine, o pilvu. Jis dar vadinamas sąmoningu kvėpavimu, nes tam, kad išpūstume pilvą,
reikia mintimis į jo apačią nuleisti orą, tada ir diafragma nusileis. Įkvėpus orą būtina palaikyti ir tik tada iškvėpti. Tai rekomenduojama kartoti kelis sykius. Galima kvėpuoti vadinamuoju stačiakampiu: per 4 sekundes įkvėpti, 2 – sulaikyti, per 4 – iškvėpti, 2 – sulaikyti. Toks kvėpavimas patogus atliekant jogos pratimus. Pavalgius siūloma pakvėpuoti „trikampiu”: per 4 sekundes įkvėpti, 4 – sulaikyti, 4 – iškvėpti. Tai derėtų daryti maždaug 10 kartų. Kadangi žmogui per parą vidutiniškai reikėtų apie 60 gilių įkvėpimų, taip pakvėpuoti užtektų triskart per dieną.
* Kuo šviežesnį ir sveikesnį maistą valgysime, tuo lengviau įveiksime
stresą. Pagal ajurvedą toks maistas yra satvinis – tai duonos gaminiai, vaisiai, daržovės, grūdai, žirniai, riešutai, sėklos ir pieno produktai. Taigi jei iš mitybos raciono 2-3 savaitėms išbrauksime mėsą, žuvį ir valgysime tik satvinį maistą, mūsų organizmas taps atsparesnis stresams. Tačiau neužtenka vien maitinantis šviežiais ir sveikais produktais, dar labai svarbu žinoti ir kada bei kokį maistą geriausiai pasisavina organizmas. Iš ryto jam reikia saldumo, nes toks skonis suteikia džiaugsmo visai dienai. Todėl pusryčiams tinka saldūs vaisiai, pyragėliai, blyneliai su uogiene. Kai saulė pasiekia zenitą (apie 11-12 val.), galima valgyti sunkiausiai virškinamą maistą – produktus iš grūdų (duoną, košes). Žmonėms, kurie vartoja mėsą ar žuvį, tai irgi geriausia daryti šiuo metu, nes vidurdienį iš maisto pasigamina mažiausiai toksinų. Vakare labiausiai tinka troškintos daržovės. Rytuose per vakarienę valgomas saldaus pieno sūris panyras (jis gaminamas iš saldaus pieno įspaudžiant šiek tiek citrinos sulčių), įvairios daržovių sriubos, ryžiai, sėklos (į salotas galima įdėti saulėgrąžų), riešutai. Nusileidus saulei patariama nevalgyti, išimtis – pienas, tačiau jis turi būti pašildytas. Ajurveda siūlo gerti pieną labai anksti rytą, kai tuščias skrandis (paskui 2 val. nieko nevalgyti), arba vakare, bet tik ne dieną.
* Skysčiai išplauna streso toksinus. Mūsų kūną sudaro ląstelės, o jos sudarytos iš 70 proc. skysčio ir 30 proc. kietųjų medžiagų. Kai geriame mažai skysčių, ląstelės sausėja ir raukšlėjasi, todėl fiziškai ir moraliai greičiau senstame. Norėdami išsaugoti žvalumą ir akių spindesį per parą (tiek vasarą, tiek žiemą) turime būtinai išgerti 2 litrus skysčių. Jie išvalo mūsų organizmą nuo toksinų, susidariusių dėl streso. Todėl savo darbo vietoje visada turėkite butelį mėgstamo (ekologiško, gero) vandens ir kas valandą jo išgerkite po stiklinę. Arba pasimėgaukite lengva netonizuojančia arbata (ramunėlių, kmynų ir pan.).
* Stresą mažina ir judėjimas. Tai gana veiksminga priemonė, tačiau didžiąją dalį dienos dažniausiai praleidžiame nejudrioje padėtyje (sėdime darbe, mokykloje ar namie prie televizoriaus). Ilgai nejudant pradeda gamintis streso hormonai, todėl būtina nors kas valandą padaryti lengvą mankštelę, patampyti rankas ir kojas. Tačiau neužtenka tik ištempti kojų, reikia jas ištemptas palaikyti 4 sekundes (kol suskaičiuojame iki 5). Labai padeda ir kūno sukiojimas į šalis. Galima atlikti keletą nesudėtingų pratimėlių. Jei iš ryto blogai jaučiatės, pabandykite giliai įkvėpti ir iškvėpti, uždėti rankas ant galvos ir spausti galvą į delnus, o delnus – į galvą (tarsi augtumėte su pasipriešinimu). Visa tai darykite lėtai, apie 10 sekundžių. Toks tempimas yra vienas pratimų nuo streso. Jį galima daryti ir dieną, ypač jei jaučiate, kad kažkas slegia pečius. Pasitempus pečiai atsipalaiduoja ir stresas sumažėja. Kitas pratimas – įtrinti delnus. Ilgai sėdint jį reikėtų daryti kas valandą. Pirmiausia gerai įtrinkite delnus, kad įšiltų, ir užsidenkite jais akis. Tada keletą kartų giliai pakvėpuokite diafragma (pilvu).
* Nuoširdus juokas – geriausias vaistas nuo streso. Jei, pavyzdžiui, šeimoje ilgokai tvyrojo bloga atmosfera, reikėtų pasikviesti vaikų ir surengti šventę. Nuoširdus mažųjų juokas ir šėliojimas išvalo namus. Mokslininkai specialiais prietaisais užfiksavo, kad blogos mintys bute susitelkia į debesėlius ir visiems esantiems namuose gadina nuotaiką. Kai vaikai nuoširdžiai juokiasi, šie blogio burbulai sprogsta, susiskaido į mažesnius ir taip panaikina buvusį stresą.