Spalis – spanguolių metas. Nežinomos uogautojos ir uogautojai atgabena jų ir mums į miestą, į turgus. Kukliai raudonuoja jos plokščiose dėžėse, nedideliuose krepšiuose laukdamos pirkėjų.
Kur niekas nevaikšto
Uogos įvairios: didelės, mažos, tamsiai rausvos – kartais net iki juodumo, kitos blyškios, tik vos vos raustelėjusios. Kad ir kokios būtų, vis tiek reikia pirkti. Spanguolė sau nereikli, o jūsų ji niekada neapvils. Tai – pačių laumių dovana.
Iš tiesų, juk beveik niekas nesilanko tose vietose, kur auga spanguolės. Tai drėgni kemsynai su pačia skurdžiausia augmenija. Tačiau po kojomis – minkštutėliai samanų patalai. Ant jų saulėkaitoje išsikėtojusios ir guli spanguolės. Šakelės plonytės, lapeliai smulkučiai, tačiau žiedai – gražumas! Mėgaujasi laisve nemindomos, nenužiūrinėjamos. Kol neateina jų visiškos brandos metas, kol neparausta uogos – tikriausi mūsiškos gamtos rubinai.
Laumių rubinai
Viena legenda pasakoja, kaip kartą į ežerėlio atbradus atbėgusios laumės. Lieknutės, baltaplaukės, baltakrūtės vakaro prietemoje nuogutėlės ėmė teškentis. Ir staiga iš už tamsaus debesies išniro tekantis mėnuo. Mėnuo – jaunikaitis. Sidabro šviesa nutvilkė nuogas laumikes. Šiosios iš skaudžiausios gėdos tą patį mirksnį gervelėmis pavirto ir nuplasnojo į pelkių glūdumas. O ant samanų pamiršo rubino – raudonojo brangakmenio karolius. Laumikių karoliai buvo užburti, mėnulis jų nepasiekė, nes vietoj karoliuko – vis uoga raudona. Ir dabar kiekvienais metais laumikės gervelių sparnais plasnoja virš raisto, savo karolius skaičiuoja.
Tik žmonės dažnai nepagarbiai elgiasi, karolių siūlus – spanguolių šakeles trauko, samanynus išdrasko. Tačiau laumių karoliai vis tiek stebuklingų galių nepraranda. Šios uogos – sveikatos ir grožio šaltinis.
Su gervėmis
Daugelio šalių tautos spanguoles iš tiesų vadina gervių uogomis. Jei patikėsime, kad laumikės ir dabar gražuolėmis gervėmis lakioja, tai spanguolių teikiama stiprybė bus dar didesnė. Iš raistų surinktos šios uogos iš tiesų užaugusios kiek įmanoma švariausioje aplinkoje. Visi žinynai rašo, kad tai – gyvybės uoga, nes pati save „konservuoja”. Vadinasi, ir žmogui padeda įveikti įvairių ligų sukėlėjus. Mokslininkai esą nustatę, kad spanguolės mažina žalingą vaistų poveikį ir sustiprina patį vaistų veikimą. Šios uogos yra geras organizmo valiklis – padeda organizmui šalinti kenksmingas medžiagas, net radioaktyviąsias. Spanguolių sultys padeda gydyti šlapimtakius, žarnyno infekciją.
Nors sirpsta ir nuskintos, tačiau naudingiausios yra natūraliai prisirpusios spanguolės. Nereikia nusiminti, jei uogauti nueisite paskutiniai, užtat parsinešite vertybę, kurioje bus gausybė mineralinių medžiagų – daugiau kaip dvidešimt! Gausu taip reikalingo kalio, kalcio, fosforo, geležies, net jodo. Gausu vitaminų, fruktozės, gliukozės, daug įvairių rūgščių.
Karelija – karalija
Lietuvoje spanguolynai nyksta. Tam „pasitarnavo” melioracija, pažeidusi natūralius vandens takus. Spanguolių žemė – Karelija. Ši karalystė nuo seno nešė pelną (ir sveikatą) visai šaliai. Daug ką išbandęs pats, caras Petras I spanguoles gyrė kaip vaistą nuo visų žmogų galinčių ištikti ligų. Net sveikam jos naudingos – didina darbingumą. Jeigu kas serga opalige ir mano, kad negali nė šaukštelio spanguolių sulčių gurkštelti, ir čia yra patarimas – sultis gerti su šaukšteliu ajerų šaknų miltelių. Kas žino bulvių sunkos naudą, gali įpilti šlakelį spanguolių sulčių. Pridės ir skonio, ir naudos.
Gydė sužeistuosius
Nors daugelio įsitikinimu, spanguolės pirmiausiai gydo skrandžio ir žarnyno negalavimus, visi žinynai spanguolių galias taiko karščiui mažinti, gripui, ūmiai ir lėtinei anginai, kosuliui gydyti. Čia spanguolės – „laumių rubinai” – yra kaip greitoji ir efektyvioji pagalba. Taip pat ir apsinuodijus.
Sename žinyne parašyta, kad pirmoji Rusijos karo ligoninė neturėjo kitų vaistų žaizdoms gydyti, tik spanguoles, jų sultis ir morsą – spanguolių ekstraktą ar sultis su degtine. Spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas.
Visų naudingų savybių, kokias mums paliko jaunos laumės, pavirsdamos puikuolėmis gervėmis, neįmanoma net išvardinti. Šių uogų turėtų būti kiekvienuose namuose – kaip ir būtiniausių vaistų. Paprasčiausias laikymo būdas – gerai išsirpusias spanguoles užpilti gero šulinio vandeniu ir laikyti šaldytuve. Kankinti šaldiklyje šių uogų nereikia.
Vaistas ir maistas
Nuo mažakraujystės. Imti po vieną stiklinę spanguolių ir morkų sulčių, jomis užpilti stiklinę medaus, mediniu šaukštu gerai viską išmaišyti, supilti į tamsaus stiklo indą, laikyti šaldytuve, gerti po šaukštą keturis kartus per dieną.
Organizmą stiprinantis gėrimas. Emaliuotame inde spanguoles užpilti karštu vandeniu, kad vos apsemtų, truputį dar pakaitinti (neužvirti!), sugrūsti mediniu grūstuvu, išsunkti. Išspaudų niekada neišmesti, dar negausiai užpilti vandeniu, išsunkti, supilti į vieną indą. Skaninti medumi ir gerti po pusę stiklinės tris kartus per dieną.
Neturintiems laiko nebūtina vargti ruošiant gėrimus, valgykite sveikas uogas, užsikąsdami trupučiu medaus – tiks. Kas alergiški medui ar šiaip vargina alergija, valgyti spanguoles (be medaus!) jums tiesiog būtina.
Spanguolių saldainiai. Gražias uogas atrinkti, apšlakstyti plaktu kiaušinio baltymu, volioti cukraus pudroje, džiovinti ant sviestinio popieriaus. Kai apdžiūsta – pakartoti.
Karotininis marmeladas. Imti 2-3 kilogramus tarkuotų morkų, sumaišyti su 1 kg trintų spanguolių, vandens nepilti, virti ant lengvos ugnies, nuolat maišant, kol gerai suvirs. Tada pertrinti per metalinį sietelį, pridėti 0,5 – 1 kg cukraus (prieš tai cukrų geriau išlydyti kitame inde), gerai išmaišyti, dar pakaitinti ant ugnies ir iš karto sukrėsti į karštus sterilius stiklainius.
Tyrės galima ir nekošti per metalinį sietelį. Tada daromi saldainiai. Tyrę su daugiau cukraus ilgiau pavirti, šiek tiek atvėsinti, sukrėsti ant geru aliejumi patepto sviestinio popieriaus ir džiovinti. Paskui saldainius supjaustyti kvadratėliais – juose nebus nei dažiklių, nei konservantų nei dar ko nors nepageidaujama.