Įsivaizduojami draugai: sąjungininkas ar priešas

„Rasele, susirink savo žaisliukus,“ – sako mama Reda savo keturmetei dukrelei. „Ne aš išmėčiau“ – atkerta mergaitė. „O kas tuomet?“ – nustemba mama. „Simas,“ – ramiai atsako mažoji. Mama sutrinka – juk pas mus nesisvečiavo joks Simas. O ir darželio berniukas tokiu vardu nelanko. Tad kas tas Simas? Vėliau mama pastebi, jog Simas pas Raselę svečiuotis pradeda vis dažniau ir dažniau. Jie kartu eina žaisti, kartu piešia ir dėl sudaužyto puodelio arba išpeckiotų grindų dažniausiai būna kaltas Simas. Ne, Simas negyvena Raselės kaimynystėje, jis gyvena Raselės vaizduotėje.

Įsivaizduojamas draugas – pakankamai dažnas reiškinys. Tokius draugus neretai turi trimečiai – keturmečiai vaikai. Jie vaizduotėje gali susidraugauti su kitu vaiku, magiška būtybe ar gyvūnu. Mažyliai gali su savo įsivaizduojamais draugais kalbėtis, piešti ar netgi skaityti jiems knygas. Kartais įsivaizduojami draugai, vaikui augant, keičiasi.

Dažnai, vaikai, kurie turi įsivaizduojamus draugus yra vienturčiai arba vyresnėliai. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad jūsų vaikas yra vienišas. Dažniausiai jie yra kūrybingi ir labai lakią vaizduotę turintys vaikai. Vaikams augant ir vis geriau pažįstant realųjį pasaulį, įsivaizduojami draugai tiesiog tyliai išnyksta iš jų gyvenimo.

Ką daro įsivaizduojamieji draugai?

Įsivaizduojami draugai gali padėti jūsų vaikui keliais būdais.
·Jie yra puikūs žaidimų partneriai.
·Jie leidžia vaikams žaisti kūrybingus žaidimus bei išbandyti įvairius dalykus.
·Tai vienas iš būdų, leidžiantis vaikams suprasti, kaip reikia elgtis vienam su kitu.
·Įsivaizduojamas bičiulis vaikui gali būti ir patikimas draugas, kuriam jis gali atskleisti visas savo paslaptis. Juk net patys mažiausieji turi tokių paslapčių, kurių nenori išduoti mums.
·Jie leidžia vaikui pasijusti atsakingam už kažką kitą tuo jo amžiaus periodu, kai pats mažylis yra kontroliuojamas kitų.
·Jie leidžia vaikui turėti savo asmeninį gyvenimą, kuriame neegzistuoja suaugusieji.
·Jie padeda vaikams susidoroti su tokiais stipriais jausmais, kaip pyktis ar baimė, nes kartais jų įsivaizduojamas draugas ir yra labai bailus arba piktas.
·Pavyzdiniais vadinami vaikai vaizduotėje gali turėti draugą, kuris yra labai išdykęs ir daro tokius dalykus, kuriuos kartais norėtų padaryti pats.

Ar įsivaizduojamieji draugai yra problema?

Įsivaizduojami draugai yra normalaus vaiko vystymosi dalis. Ir daug teisingiau yra sakyti, kad įsivaizduojami draugai padeda vaikams susidoroti su kai kuriomis problemomis, nei patys yra problema. Kartais įsivaizduojami draugai padeda tėvams suprasti, kur yra problema.

·Pavyzdžiui, jeigu mažylio draugas bijo tamsos, didelė tikimybė, kad pats vaikas bijo tamsos ir bando susidoroti su savo baime per draugą.

·Jeigu įsivaizduojamas draugas visuomet blogai elgiasi ar pakliūna į bėdą, gali būti, kad vaikui yra nustatyta per daug taisyklių ir skiriama per daug bausmių.

Kartais vaikai įsivaizduojamuosius draugus gali panaudoti, norėdami išvengti, ką nors daryti. Jeigu taip nutinka dažnai, tėvams reikėtų elgtis su įsivaizduojamais draugais taip pat, kaip su jais elgiasi vaikai.

Pavyzdžiui: „Gal ponas triušis ir sako, jog jūs dar galite pažaisti, tačiau aš esu tavo mama ir sakau, kad jau laikas miegoti. Pone triuši, galėsite ateiti pažaisti rytoj.“

Jeigu vaikas linksmai bendrauja ir žaidžia su kitais bei džiaugiasi tai darydamas, tuomet tikrai jokios problemos dėl įsivaizduojamo draugo nėra. Tačiau, jeigu vaikas renkasi savo draugą daug dažniau nei dalykus iš realaus gyvenimo, tuomet reikėtų bandyti suprasti, kas dedasi jo gyvenime, ir stengtis įvairiais būdais jį sudominti realaus gyvenimo dalykais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.