Jėgas sugrąžino žaliasis eliksyras

„Geresnės priemonės, valančios ir stiprinančios organizmą nėra”, – giria želmenų sultis Janina Davidonienė, dar vadinama želmenų sulčių karaliene Lietuvoje.

Sveikatinimąsi sultimis išpopuliarinusi chemikė apgailestauja tik dėl vieno – kad Lietuvoje neatliekami jokie šių sulčių moksliniai tyrimai. Nesant mokslinio pagrindimo jų nauda sveikatai iki šiol abejoja kai kurie mūsų medikai ir biologai, nors pasaulyje tai seniai esą įrodyta. Šios jų abejonės, mano ji, ne vienam atėmusios galimybę sustiprėti ir net pasveikti.

„Nors esu sukaupusi šioje srityje nemažą patirtį, bet niekam šiandien Lietuvoje tai nerūpi,” – sako ji.

Maža to – moteris savo veiklos pradžioje iš vieno fitoterapeuto teigia sulaukusi net grasinimo prokuratūra. Jei ne žinomo mokslininko palaikymas, nežinia kuo būtų baigęsi…

Ji džiaugiasi, kad gerti savo pacientams sultis rekomenduoja vis daugiau jaunų gydytojų, mokančių anglų kalbą arba pasistažavusių užsienyje. Kreipiasi į ją ir grįžusieji iš kitų šalių, kur želmenų sulčių nauda neabejojama.

Išbandė pati

Prieš populiarindama žaliąjį eliksyrą chemikė jų poveikį išbandė pati.

Dar prieš gerą 10-metį, mena, sirgo įvairiausiom ligom, „nebuvo nė vieno sveiko organo”. Dėl nuolatinio sąlyčio laboratorijose su nuodingomis medžiagomis buvo įgijus alergiją, daugybė išgertų antibiotikų gydant užsitęsusį plaučių uždegimą pažeidė klausos nervą, kiti vaistai sugadino kepenis, kankino mažakraujystė, „druskos, ataugos, miomos”, inkstų akmenys.

Ieškodama sveikatos Janina išbandė akupunktūrą, organizmo valymą, net badavimą. Pastarojo būdo ji niekam nerekomenduotų – dėl mikroelementų stokos sugedo dantys, nusilpo nervų sistema, sutriko medžiagų apykaita, dar labiau pablogėjo kepenų būklė.

„Paeit negalėjau – jėgų nebuvo, – mena savo vargus Janina. – Galvojau, kaip išgyventi iki pensijos. O gydytojai nieko gero nežadėjo, sakė: toks organizmas”.

Perėjus prie natūralios vegetarinės mitybos, pasitaikė proga išvykti į pasaulinį vegetarų kongresą. Čia ji pirmą kartą paragavo kviečių želmenų sulčių. Susidomėjusi jų idėją parsivežė į Lietuvą ir ėmė ją platinti.

Anksčiau sunkiai vaikščiojusi moteris reguliariai gerdama sultis sustiprino organizmą tiek, jog ne tik kad vaikšto, bet 10 metų sugebėjo be poilsio dienos dirbti. „Šitokį krūvį ištvėriau šių sulčių dėka”, – džiaugiasi ji, nuo to laiko nebeišgėrusi nė vienos tabletės.

„10 metų populiarinau sultis, – pasakojo J. Davidonienė, jau uždariusi ilgus metus veikusį sulčių barą. – Dabar, kai visa Lietuva želmenim žaliuoja, žmonės sugeba patys užsiauginti, galiu pailsėti. Padariau gerą darbą, savo gyvenimą įprasminau”, – sakė pašnekovė.

Ji rodo angliškas japonų mokslininko dr. Yoshihide Hagiwaros knygutes apie šių sulčių naudą – ruošiasi jas išversti į lietuvių kalbą.

Vertingesnės – miežių sultys

Važinėdama po Lietuvą J. Davidonienė sutiko žmonių, tvirtinusių, esą želmenų sultis spaudė ir gėrė mūsų proseneliai, jų vertė žinoma liaudies medicinoje, bet buvusi pamiršta.

„Augalų sultys veikia efektyviau nei džiovintos vaistažolės, o chlorofilo formulė tapati hemoglobinui”, – esą įrodę japonų mokslininkai.

J. Davidonienė apie želmenų sultis kalba kaip apie visavertį maistą, kuris stiprina ir valo organizmą. Tik šiandien pirmenybę ji jau teikia ne kviečių, kaip anksčiau, o miežių želmenų sultims – šios esančios vertingesnės.

Antrą vietą po miežių pagal vertingumą užima kviečių, trečią – avižų želmenų sultys. Beje, naudinga pagerti įvairių žolių – varpučių, dilgėlių (maišyti su pienėm), asiūklių, kraujažolių, beržų ar liepų lapelių sultis.

„Kviečių želmenys didina rūgštingumą, o kartesnės – miežių – mažina”, – – pasakoja J. Davidonienė.

Suteikia energijos

Želmenų sultys, kupinos mineralinių medžiagų, antioksidantų bei fermentų, – vardija jų poveikį J. Davidonienė, – pašalina nuovargį, įtampą, padidina darbingumą, suteikia energijos, mažina miego poreikį. Todėl gerti jas patartų seniems ar ligotiems žmonėms, sergantiems mažakraujyste, ištikus insultui, po traumų, po smegenų sutrenkimo; pervargstantiems, patiriantiems stresą, ilgai kompiuteriu dirbantiems ir intensyviai sportuojantiems žmonėms, nėščioms ir maitinančioms motinoms.

Jos tirpdo inkstų akmenis, valo iš organizmo toksinus, gerina medžiagų apykaitą, kraujotaką, padidina hemoglobino kiekį, stiprina imunitetą, gerina regėjimą, šalina depresiją, didina vyrų lytinę potenciją.

Sankt Peterburgo mokslininkai esą apgynę tris disertacijas apie teigiamą želmenų sulčių įtaką gydant plaučių ligas.

Japonų mokslininkai senokai įrodę, kad želmenų sultyse yra kitos rūšies vitamino E – alfatokoferolio suksinato (gintaro rūgšties druska), stabdančio vėžio ląstelių augimą. Taigi atitinkamai vartojamos – geriamos pasninkaujant, reguliariai visą laiką – jos galinčios padėti tirpinti auglius.

Dėl organizmą detoksikuojančio poveikio, pasakoja Janina, želmenų sultimis Japonijoje ir JAV gydomos priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų.

Organizmą reikia pripratinti

Želmenų sultis, pasakoja Janina, reikia gerti „ant tuščio skrandžio”, pusvalandį iki valgio, dvi valandas – po.

Jei jos bus geriamos kurį laiką pasninkaujant, t.y. nieko nevalgant, valomasis jų poveikis bus didesnis.

Prieš pasninkaujant organizmą patariama prie sulčių pripratinti. Pradėti gerti nuo mažų kiekių – po 30 ml (du šaukštai). Antraip, organizmui pradėjus staiga valytis, gali pykinti, svaigti galva. Kai jau galima išgerti per dieną 100 ml – galima pradėti pasninkauti. Organizmui valantis būtina gerti daug skysčių, kad pasišalintų atsilaisvinę toksinai.

Pasninkaujant galima gerti ir obuolių ar morkų sultis, bet perkoštas, kad nebūtų ląstelienos.

Galima užsiauginti

Užsiauginti kviečių ar miežių želmenų gali kiekvienas žmogus. Gyvenantieji kaime želmenis gali pjauti iš dirvos – tik svarbu tai daryti tinkamu momentu, kada jos vertingiausios, maždaug sprindžio dydžio, kol nepradėjusios kietėti.

Auginamų namuose želmenų neturėtų siekti tiesioginiai saulės spinduliai. Pradėti auginti patariama netgi patamsyje. Veikiami saulės želmenys sulčių turės mažiau ir jos bus aštresnio skonio.

Labai svarbu želmenims auginti naudoti aukštos kokybės grūdus. Jie turi būti sveiki, auksaspalviai, bet neperdžiovinti. Iš supelijusių grūdų išauginti želmenys bus nuodingi.

Sultis spausti galima tik iš žalių, ligų nepažeistų želmenų.