Prasideda paskutinis ir turtingiausias vasaros mėnuo – rugpjūtis. Laukuose siūbuoja apsunkusios javų varpos. Daržuose ir soduose – gausus vaismedžių ir vaiskrūmių derlius. Miškuose pradeda dygti grybai, bręsta riešutai, mėlynuoja gervuogės, rausta bruknienojai. Tai tikras darbymetis ir sodininkams, ir daržininkams, ir namų šeimininkėms, ir uogautojams, ir grybautojams, nėra kada pailsėti net atostogaujant.
Sezoniniai darbai
Sodininkui
Mėnesio pradžioje subręsta ankstyvosios vasarinės kriaušės, vasariniai obuoliai. Dar tebekabo vėlyvosios vyšnios, avietės, sirpsta ir pučiasi slyvos.
* Jei vaismedžiai per gausiai dera ir šakos neišlaiko derliaus, jas būtina paremti. Nuo per didelio derliaus ypač kenčia kažkurių veislinių veislių slyvų medžiai. Vainikui paremti šalia medžio pastatoma aukšta kartis ir prie jos virvutėmis pririšamos žemyn svyrančios šakos. Galima ramstyti ir kiekvieną šaką atskirai.
* Dorodami sodo derlių nepamirškite, kad šį mėnesį reikia baigti akiuoti medžius ir patikrinti anksčiau įakiuotus. Jei yra neprigijusių akelių, akiuojama dar kartą. Ar akelės prigijusios, galima nustatyti – jos būna neapdžiūvusios, o palietus lapkotį, šis lengvai atsiskiria ir nukrenta. Nuo skiepų nuvyniojami aprišalai, kad neįsirėžtų. Patikrinkite, ar gerai prigijo.
Sode naikinkite nereikalingus vilkūgius, kurių ypač daug priauga vaismedžius atjauninus.
* Surinkite nukritusius obuolius, juos galima sudžiovinti ar išsispausti sulčių.
* Naikinkite ir kompostuokite piktžoles. Sode neturi likti jokių atliekų, o po medžiais – pūvančių vaisių. Viską reikia laiku surinkti, sumesti į komposto duobę arba užkasti į žemę.
* Nuskabykite jaunų aviečių, kurios derės kitais metais, viršūnes.
* Prasidėjus bruknių uogų sezonui pasodinkite braškes.
* Užėjus sausroms palaistykite uogienojus ir vaismedžius. (Žemę reikia sudrėkinti bent iki 20 cm gylio.)
* Ruoškitės rudens derliui. Sandėliuose įrenkite stelažus-lentynas dėžėms su vaisiais sudėti. (Dėžės gali būti įvairaus dydžio, tačiau negilios, kad būtų lengviau išrinkti supuvėlius.)
Daržininkui
Brandina galvas brokoliai, žiediniai ir ankstyvieji kopūstai, užaugo šparaginių pupelių ankštys, agurkai, paraudo pomidorai, nugelto svogūnų ir česnakų laiškai – laikas rauti.
* Mėnesio pradžioje dar galite sėti žieminius svogūnus bei rūgštynes. Nepamirškite pasėti ridikėlių, špinatų, salotų rudeniui.
* Ravėkite piktžoles, purenkite tarpueilius.
* Bręsta daržovės, todėl jų gausiai nelaistykite. Jei dirva sausa – saikingai paliekite agurkus ir pomidorus. Jei pomidorai auga šiltnamiuose, juos saikingai palaistykite bei patręškite ir nuolat vėdinkite, kad oras būtų sausas.
* Mėnesio viduryje apskabykite pomidorų viršūnes, sudžiūvusius ir pageltusius lapus.
* Pomidorus skinkite tik pradėjusius nokti, tada jų cheminė sudėtis ir skonis – geriausi.
* Agurkus rinkite kas antrą dieną. Jie nespės pagelsti ir greičiau augs užuomazgos.
* Lauke nepalikite sergančių pomidorų ir agurkų vaisių bei ligotų augalų.
* Sėklas rinkite tik iš gerai subrendusių, sveikų ir derlingų, charakteringų veislei agurkų ir pomidorų.
* Nesuvėlinkite nuimti česnakų ir svogūnų ropelių, ypač sėjinukų. Suvėlinus nurauti česnakus sutrūkinėja jų viršutinis lukštas, skiltelės atsidalija ir blogai laikosi. Juos raukite giedrą dieną, kai ima gelsti arba gulti laiškai. Nurovę plonai paskleiskite ir padžiovinkite saulėje, o orui subjurus – sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Atrinkite svogūnus storais šaknų kakleliais ir tuoj pat suvartokite. Žiemai palikite tik sveikas, gražios formos, plonais kakleliais ropeles.
* Imkite šparaginių pupelių derlių, o rugpjūčio pabaigoje nuimkite daržo ir sojos pupeles, nes jos jautrios šalnoms. Pupelių neraukite su šaknimis, geriau jas nupjaukite palei žemę. Žemėje likusios šaknys dirvą praturtins organinėmis medžiagomis. Sunokusias giedrą dieną galima lukštenti lauke, o žalias – džiovinti ant žaginių arba pastogėje.
* Rugpjūčio mėnesį pradeda džiūti marui neatsparių bulvių stiebai. Jiems nudžiūvus nebeauga ir gumbai. Nudžiūvusius bulvienojus nupjaukite, sugrėbkite ir sudeginkite. Be bulvienojų bus ne tik lengviau kasti bulves, bet ir sunaikinsite ligos užkratą. Jų nenupjovus, užkratas kartu su lietaus lašais nuo lapų pateks ant gumbų. Tada bulvės pradės pūti. Nupjovus bulvienojus, po 1-2 savaičių jau bus galima kasti bulves, nes per tokį laiką gumbai subręs ir sustorės lupena.
* Perkaskite seniau sukrautas komposto krūvas.
* Išvalykite, išvėdinkite ir išdezinfekuokite rūsius daržovėms laikyti. Kad neliktų ligų užkratų ir kenkėjų, patalpą išpurkškite kalkėmis, bordo skiediniu ar kita dezinfekuojančia priemone.
* Jei daržovių saugykloje dar liko smėlio, durpių, jas pakeiskite, žemę dezinfekuokite, atvežkite šviežių durpių.
Gėlininkui
Dabar pats jurginų žydėjimas, nors jiems nenusileidžia kardeliai bei astros, žiedynais vis dar puikuojasi serenčiai, nasturtos, savo išdidų grožį demonstruoja rožės ir raganės. Tačiau pamažu žydinčius augalus reikia pradėti ruošti žiemai.
* Paskutinį kartą patręškite daugiametes gėles (rožes geriausia tręšti rugpjūčio viduryje). Nuo geros priežiūros priklausys kitų metų žydėjimo gausumas, nes šį mėnesį daugelis rūšių krauna žiedpumpurius ateinantiems.
* Kad geriau sumedėtų vijoklinių rožių ūgliai, jų viršūnes nugnybkite. Sumedėję rožių ūgliai geriau peržiemoja.
* Išskinkite daugiamečių gėlių žiedstiebius ir peržydėjusius jurginų žiedus, tada jie dar gausiau žydės. Nuolat šalinkite ir iš lapų pažastų išaugančius ūglius, nes gausiai žydėdami ir šakodamiesi jurginai išeikvoja daug maisto medžiagų, nusilpsta gumbai. Jei jurginai buvo pasodinti negiliai, mėnesio pabaigoje juos reikia apkaupti. Tai vėliau apsaugos juos nuo šalnų. Karštomis ir sausomis dienomis reikia palieti.
* Jei sausa, paliekite ir patręškite galvijų mėšlo srutomis (1:10) stambiažiedes raganes. Patartina aplink kiekvieną kerą pabarstyti po 1-1,5 stiklinės medžio pelenų. Jei vasaros pabaigoje pradeda vysti raganių viršutiniai ūgliai arba pavienės šakos, vadinasi, jos serga. Tokius ūglius reikia nedelsiant iki pagrindo nupjauti ir pašalinti, o kero apatinę dalį ir žemę aplink jį apipurkšti fungicidais.
* Laikas persodinti ir dalyti daugiametes gėles. Dalykite juos taip, kad kiekvienoje dalyje būtų po 3-5 stiebus. Pasodinus reikia gerai palaistyti ir pamulčiuoti durpėmis. Mėnesio pabaigoje persodinkite bijūnus. Vienoje vietoje jie gali augti apie 20-30 metų, bet geriau juos dauginti kas 4-5 metus. Bijūnų nereikia sodinti per giliai. Pasodintų bijūnų žieminiai pumpurai turi būti sulig žemės paviršiumi. Bijūnų šaknų atlaužų išmesti nereikėtų. Ypač gerai prigyja vaistinio bijūno atlaužos. Jos sodinamos į dėžutes ar inspektus ir paliekamos žiemoti lauke. Pavasarį iš miegančių pumpurų išsprogs nauji ūgliai. Mėnesio pabaigoje į nuolatinę vietą sodinamos ir dvimetės gėlės.
Gerai auga ir žydi kambarinės gėlės
Jas gausiai laistykite ir tręškite (nenaudokite tik azoto trąšų). Jei mėnesio pabaigoje orai atšaltų, nešildomose patalpose laikomas gėles laistykite saikingai.
Peržydėjusius ciklamenus persodinkite į vazonus, pripiltus lapinės, perpuvusios žemės, durpių ir smėlio (3:1:1:1).
Rugpjūtį galima persodinti ir naujai įsigytas bei pavasarį nepersodintas kambarines gėles.