Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje, atidaryta Japonijos dailininkų paroda. Svečiams buvo pasiūlyta ne tik susipažinti su tapyba ir keramika, bet ir paragauti pagal senovės japonų tradicijas išvirtos arbatos.
Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje atidaryta Japonijos fondo kilnojamoji paroda „Šiuolaikinių Japonijos dailininkų parafrazės Tošiusajaus Šiaraku (Toshusai Sharaku, XVIII a.) grafikos tema”. Tai jau devintoji šio fondo kilnojamoji paroda Lietuvoje ir trečioji Klaipėdoje, eksponuojama Domšaičio galerijoje. Nuo 1995 metų, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos dailės muziejumi, Nacionaliniu M.K Čiurlionio dailės muziejumi ir Panevėžio miesto galerija, Japonijos fondas mūsų šalies visuomenei pristatė japonų tradicinių ir šiuolaikinių dailiųjų amatų, keramikos, lėlių, meninės fotografijos, grafinio dizaino plakatų ir architektūros parodas.
Paroda Klaipėdoje pradedamas kultūros renginių ciklas, skirtas diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Japonijos penkiolikos metų sukakčiai paminėti. Spalį Vilniuje ir Kaune ketinama rengti japonų kultūros dienas, kurių tema – japoniška tematika įvairių sričių lietuvių menininkų kūryboje.
Klaipėdos Domšaičio galerijoje, anot jos vadovės Kristinos Jokubavičienės, eksponuojamos garsaus ir paslaptingo japonų XVIII amžiaus ukiyo-e (nuolat kintančio pasaulio vaizdai) meistro Tošiusajaus Šiaraku aktorių portretų reprodukcijos ir šiuolaikinių Japonijos dailininkų grafikos, plakato, keramikos, skulptūros kūriniai, kuriuose interpretuojami Šiaraku grafikos motyvai bei temos.
Paroda vyko Ukrainoje, Rusijoje, Ispanijoje, Danijoje, Bosnijoje, Liuksemburge. Klaipėdoje eksponuojama paroda užbaigs turą po Europą ir iškeliaus į Afriką. Tekančios saulės šalies kultūros fondo kilnojamoji paroda po pasualį keliauja trejus metus.
Parodą pristatant dalyvavęs Japonijos ambasados sekretorius Sinici Miagava pasveikino klaipėdiečius ir pakvietė artimiau susipažinti su tolimosios Japonijos kultūra ir menu bei jos tradicijomis. Ambasados darbuotoja Charuka Seto parodos svečiams pristatė arbatos ceremonijos procesą. Gražia ir taisyklinga lietuvių kalba japonė pasakojo, jog arbatos gaminimo ir gėrimo ceremonija – tai šeimininkų ir svečių bendravimas, ji kilusi IX amžiuje. Šių laikų japonų jaunimui dažniausiai nebežinomos senovės tradicijos.
Anot Seto, arbatos ceremonija – tai būtinas Japonijos visuomenės švietimas. Žalioji arbata esą apsaugo nuo gripo, suteikia žvalumo, tačiau sukelia nemigą.
„Kuo toliau eini, tuo daugiau išmoksti, – tai taikoma ir arbatos ceremonijai, nes kiekvieną kartą sužinai ką nors naujo, ko anksčiau nežinojai, – tikino Seto. – Arbatos ceremonija panaši į dzenbudizmo kelią, atspindi Japonijos kultūros šaknis. Čia svarbiausia – bendravimas ir abipusis svetingumas”. Japoniška arbatos ceremonija tradiciškai atliekama ant grindų, o galerijoje ji demonstruota ant prieš šimtą metų Japonijoje sukurto staliuko, skirto užsieniečiams.