Po kelionės policijos mašina – staigi mirtis

Šeštadienį prieš pat vidurnaktį į nakvynės namų filialo „Sala” duris paskambino sutrikęs policijos pareigūnas. Jis paprašė, kad į kiemą išeitų slaugytoja.

Nakvynės namuose budinti medikė pamatė prie pat policijos automobilio parkritusį vyrą.

Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo žinomas mokslininkas, publicistas ir rašytojas Gintaras Beresnevičius.

45 metų kūrėjas sukniubo bandydamas išlipti iš policijos automobilio. Priėjusi arčiau medikė iškart suprato, kad jo gyvybė jau gęsta.

Vyriškio veidas buvo violetinės spalvos. Po viena akimi buvo matyti nemaža kraujosruva. Slaugytoja paprašė kviesti greitąją pagalbą.

Nakvynės namuose budinti medikė jau nebeužčiuopė G.Beresnevičiaus pulso. Kol atvyko greitoji pagalba, slaugytoja dar darė dirbtinį širdies masažą, tačiau rašytojas jau neberodė gyvybės ženklų.

Neturėjo asmens dokumentų

Atvykę greitosios pagalbos medikai tik konstatavo vyriškio mirtį. Jo kūnas netrukus buvo išgabentas į morgą.

Rašytojas su savimi neturėjo jokių asmens dokumentų, tad konstatuodami mirtį medikai nurodė, kad jo asmenybė nenustatyta.

Praėjus maždaug valandai po įvykio „Salos” kieme, ten pasirodė šį įvykį tiriantys sostinės 3-iojo policijos komisariato pareigūnai. Jie apklausė visus tą naktį budėjusius nakvynės namų darbuotojus.

Prie baro – konfliktas

Praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 5-ąją, mokslininkas atėjo į Rašytojų sąjungos patalpose esančią kavinę „Trečias brolis”.

Šeštadieniais ši kavinė pradeda dirbti nuo 17 valandos.

G.Beresnevičius į kavinę atėjo pirmas – vienas ir jau šiek tiek išgėręs.

Dar gerokai pasivaišinęs rašytojas apsižodžiavo su kavinės svečiais, su vienu jų prie baro įvyko incidentas dėl grąžos.

Lankytojai pradėjo prašyti, kad kavinės darbuotojai triukšmadarį sutramdytų. Barmenė iškvietė policiją.

Išvežė tik antras ekipažas

Tačiau pirmasis policijos ekipažas į savo mašiną triukšmadario nepaėmė, nes jis atrodė labai neestetiškai. Matyt, buvo pamiršęs, kad kavinėje yra tualetas.

Apie pusę dvyliktos vakaro atvykęs kitas policijos patrulių ekipažas rašytoją nuvežė į nakvynės namus „Sala” išblaivinti.

Dėl mirties – spėlionės

Tolesnes ir, kaip vėliau paaiškėjo, paskutines G.Beresnevičiaus gyvenimo minutes gaubia nežinia.

Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stoties reanimacijos brigada G.Beresnevičių aptiko šalia „Salos” jau be gyvybės ženklų.

Gydytojai įtaria, kad rašytojo mirties priežastis galėjo būti sunki galvos trauma.

Vyksta ikiteisminis tyrimas, dėl kokių priežasčių G.Beresnevičius mirė.

Vakar mirties priežastis dar nebuvo nustatyta.

Rašytojo žmona Auksė Beresnevičienė savo vyrą rugpjūčio 7-osios rytą atpažino Teismo medicinos institute, vadinamajame morge, iš nuotraukų.

Našlei pasirodė, kad prieš mirtį jis buvo sumuštas.

Buvo darbštus ir produktyvus

Velionis buvo Kultūros, filosofijos ir meno instituto darbuotojas. Be to, įvairiose Kauno bei Vilniaus aukštosiose mokyklose jis dėstė religijotyrą, baltų religiją ir mitologiją, religijų istoriją.

Mokslininkas buvo neįtikėtino darbštumo ir produktyvumo – jis išleido 17 knygų, tarp jų – ne vieną mokslinę, taip pat romaną.

Spaudoje G.Beresnevičius publikavo apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie 500 publicistinių, eseistinių straipsnių, recenzijų, keliolika novelių.

Alkoholis ir padėjo, ir pražudė

„G.Beresnevičius buvo vienas produktyviausių instituto darbuotojų”, – sakė Kultūros, filosofijos ir meno instituto direktorius Vaclovas Bagdonavičius.

Direktorius neslėpė žinąs, kad jo pavaldinys turėjo silpnybę alkoholiui.

„Alkoholis jam ir padėjo, ir jį pražudė. Esu girdėjęs, kad neišgėręs Gintaras negalėjo rašyti. Įkvėpimas ateidavo tiktai padedant alkoholiui. Tai jį ir sudegino.

Darbe jis elgėsi korektiškai, buvo pareigingas, jo elgesys problemų nesukeldavo.

Institute nereikia atsėdėti nustatytų valandų – pas mus žmonės atsiskaito savo kūryba.

G.Beresnevičiaus kūryba buvo aukštai vertinama.

Nuoširdžiau jis bendraudavo bohemiškoje aplinkoje.

G.Beresnevičius buvo ir mokslininkas, ir kartu turėjo menininkui būdingą intuiciją, rašytojo talentą”, – kalbėjo V.Bagdonavičius.