Kelias į sveikatą ir jaunystę – trys jogos pozos

Jei žmonės žinotų, kad kasdien pakanka atlikti tik tris fizinius pratimus, visi būtų sveiki ir jauni. Skamba neįtikėtinai, tačiau šį mėnesį uostamiestyje duris atvėrusiame moderniame Jogos centre dirbanti jogos mokytoja Rasa Vaitiekūnienė teigia, kad kasdien reikėtų pastovėti ant galvos, padaryti „žvakę”, lenkimosi į priekį sėdint asanas, ir žmonės būtų apsaugoti nuo daugybės ligų.

To moko Šivananda joga – joga, kurios pagrindinius principus suformulavo gydytojas, visą savo gyvenimą ieškojęs recepto, kaip padėti žmonėms išlikti sveikiems.

Šivananda jogos mokytojos pasiteiravome, kuo ši jogos rūšis skiriasi nuo kitų.

– Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad joga – tai yra fiziniai pratimai, kurie padeda atgauti jėgas, išlikti sveikam ir netgi pasveikti. Jūs atstovaujate Šivananda jogai, o daugelis mano, kad joga tėra viena.

– Iš tiesų joga yra viena. Tai – visapusis gyvenimo mokslas, kuris atrastas 2500 metais prieš Kristų Indijoje. Jogai medituodami, pritaikydami tam tikras pozas bandė sužinoti, kaip žmogui elgtis, kad jis išliktų sveikas ir jaunas. Vėliau jų sampratos, patirtis ir keliai išsiskyrė. Iki šiol pagrindiniais jogos keliais yra laikomi keturi:

Karma joga – tai nesavanaudiškas tarnavimas kitiems, kai žmogus dirba negalvodamas apie atlygį.

Bhakti joga – meilės ir atsidavimo, garbinimo kelias. Tai įvairūs ritualai, kurių metu garbinamos dievybės.

Jnana joga – filosofinis pažinimo kelias. Remiamasi Vedų filosofija, kurioje akcentuojama dieviškoji žmogaus prigimtis.

Raja joga – proto kontrolės kelias, jungia kundalini ir hatha jogą. Hatha joga ir yra fiziniai pratimai. Tai ta joga, kurią mes visi įsivaizduojame.

Iš tiesų jogoje išskiriami penki pagrindiniai principai. Fiziniai pratimai yra tik viena penktoji jogos dalis. Be fizinių pratimų jogoje būtinas taisyklingas kvėpavimas, atsipalaidavimas, teisinga mityba, arba, kitaip sakant, vegetarizmas, bei pozityvus mąstymas ir meditacija.

Dažnai žmogaus kūnas yra palyginamas su automobiliu. Kad automobilis važiuotų, reikia kuro, tepalų, aušinimo sistemos, akumuliatoriaus ir protingo vairuotojo.

Fiziniai pratimai lyg tepalai sutepa visus žmogaus sąnarius, ištempia raumenis, tonizuoja visus organus, kad jie veiktų ir būtų sveiki. Atsipalaidavimas prilygsta aušinimui, tai lyg pasikrovimas aplink tvyrančia energija. Juk žinoma, kad įsitempęs žmogus nesusikoncentruoja darbui, o dėl nuolatinės įtampos dažnai net suserga. Taisyklingas kvėpavimas yra akumuliatorius, kuris reikalingas mūsų organizmui užvesti. Protingą vairuotoją atstoja mūsų pozityvus mąstymas ir meditacija.

– Daugelį žmonių nuo jogos atbaido įsipareigojimai, jog jis turės pradėti kitaip mąstyti, kitaip elgtis, kitką valgyti. Žmonės baiminasi, kad kažkas bandys pakeisti jo mintis, jį patį. Ar žmogus gali tikėtis pagerinti savo sveikatą atlikdamas vien fizinius pratimus, „nesikapstydamas giliau”?

– Iš tiesų jogos užsiėmimuose niekas žmogui neperša to, ko jis nenori. Niekas nekeičia jo mąstymo, pasaulėžiūros ir neliepia tuoj pat keisti visą gyvenimo būdą ar atsisakyti mėsos. Kiekvienas iš jogos pasiima tiek, kiek jam reikia. Jei žmogui užtenka tik fizinių pratimų, jis juos ir daro. Jei žmogus ieško kažko giliau, tai atras. Ateis laikas, kai jis pradės domėtis ir jogos filosofija, ir keisti mitybos įpročius. Tačiau tai įvyks tik tada, kai žmogus pats to norės.

– Sugrįžkime prie klausimo, kuo ypatinga yra Šivananda joga.

– Ji apima visus penkis jogos principus, tačiau nuo kitų skiriasi savo fiziniais pratimais.

Ją sukūręs žmogus buvo gydytojas. Suprasdamas, kad visos medicinos priemonės, vaistai tėra laikina, jis ieškojo būdų, kaip žmogui išlikti sveikam, kad jis nesusirgtų. Atradęs jogą Svami Šivananda, toks buvo gydytojo vardas, atrado tai, ko ieškojo visą gyvenimą. Jis sujungė visus jogos kelius į vieną – sintezės jogą, kitaip vadinamą integralinę jogą. Ją taip pat būtų galima pavadinti ir klasikine joga.

Iš visų jogos pozų, kurių yra 85 tūkstančiai, jis atrinko 12 pačių svarbiausių, kurios turi teigiamo poveikio žmogaus organizmui. Atrinktas pozas mokytojas sugrupavo ir sudėliojo tam tikra eilės tvarka. Iki šiol Šivananada mokytojai turi griežtai laikytis jų eiliškumo.

– Kokios pozos geriausiai stiprina žmogaus sveikatą?

– Mūsų užsiėmimai visada pradedami ir užbaigiami atsipalaidavimu. Po atsipalaidavimo atliekamas kelių jogos pozų rinkinys – saulės pasveikinimas. Po to – trys, karališkomis vadinamos, jogos pozos. Tai – stovėsena ant galvos, „žvakė” ir lenkimasis į priekį sėdint. Sakoma, kad jei šias pozas darysite kiekvieną dieną, sveiki ir jauni išliksite ilgai. Labai naudinga poza yra ir lenkimasis į priekį. Ji gera ne tik nugarai ir stuburui stiprinti, bet ir vidams organams, jos metu deginami riebalai. Kaip jau minėjau, jogoje kartu su fiziniais pratimais labai svarbus taisyklingas kvėpavimas, kurio yra net keletas rūšių.

– „Žvakės” mokykloje per sporto pamokas turbūt iki šiol moko, o prieš keletą metų „ant bangos” buvo lieknėjimo būdas, paremtas vien kvėpavimo pratimais. Ar galima sakyti, kad visa tai joga ir kad jos yra pilna mūsų kasdienybė, tik mes to nežinome?

– Iš tiesų joga – elementarūs pratimai, su kuriais susiduriame dar vaikystėje. Daugelį jogos pozų atlieka šokančios balerinos. Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad joga yra tik tada, kai žmogus stovi ant galvos arba susikelia sau kojas ant pečių. Kiti įtikėję mitais, kad jogas turi sugebėjimų pakilti nuo žemės ir mėnesius nevalgyti. Iš tiesų yra žmonių, kurie pasiekia tokią būseną. Tačiau jie gyvena atsiskyrėlišką gyvenimą ir nuo ryto iki vakaro medituoja. Šivananda joga pritaikyta vakarietiškam gyvenimo būdui

– Ne kiekvienas jogos pratimus gali padaryti taip, kaip iš tiesų reikėtų. Dažnai iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga poza yra neįveikiama.

– Joga mus moko kantrybės ir padeda atrasti save. Kai mes patikime, kad galime tai padaryti, mūsų galimybės akivaizdžiai didėja. Jei pradžioje žmogus negali susilenkti į priekį ar atsisėsti lotoso poza, po keleto treniruočių pamato, kad viskas yra įmanoma.

O užsiiminėjant joga poveikis visada būna vienodas – akivaizdžiai pagerėja žmogaus sveikata.

– Tačiau nuo ko? Kuo šie pratimai tokie ypatingi?

– Lengvai spustelėkite bet kurią savo kūno vietą. Pradžioje netekusi kraujo ji pabąla, o paskui parausta, nes po suspaudimo į tą vietą pritekėjo daugiau kraujo. Toks pat ir jogos pozų, vadinamų asanomis, poveikis organizmui. Atliekant pratimus visi vidiniai kūno organai yra spaudžiami. Atleidus į juos priteka daugiau kraujo, vadinasi, jie gauna daugiau deguonies ir maisto medžiagų. Taip organai yra tonizuojami. Štai ir elementarus paaiškinimas.

– Tačiau sporto salėje taip pat galima atlikti pratimus. Kuo joga pranašesnė?

– Atliekant asanas dirba visi kūno raumenys, net ir tie, kurių nepanaudojame darydami įvairius kitus fizinius pratimus. Asanos paliečia visa kūną, raiščiai tampa tampresni, sąnariai sutepami skysčiu, kuris išteka iš sąnarių maišelio, raumenys pratimų metu ne tik ištempiami. Į juos suteka daugiau kraujo, jie tonizuojami ir geriau vystosi. Stovint ant galvos į širdį priteka daugiau nei įprasta kraujo, dėl to širdis geriau susitraukinėja. Stovint ant galvos ir į smegenis priteka daugiau kraujo. Tai tikrai dar niekam nepakenkė. Atvirkščiai, susireguliuoja kraujospūdis, padidėja protinės žmogaus galimybės ir gebėjimas koncentruotis.

Kadangi pratimų metu daug ir taisyklingai kvėpuojame, padidėja plaučių tūris, organizmas gauna daugiau deguonies, o tai naudinga visam organizmui.

Į Europą Šivananda jogą atvežęs Svami – Vishnu Devanada sakė, kad sveikata yra turtas, proto skaidrumas yra laimė, o joga yra kelias tam pasiekti. Kviečiu atrasti tą kelią. Daugiau informacijos apie Šivananda jogą suteiksiu telefonu 8685 07666.

Jolanta Juškevičienė