Žymos archyvas: ponia

Pinigais pakvipusi ikona įplieskė moterų piktumą

(1)

Panevėžietė pensininkė, atidavusi restauruoti daugiau kaip šimto metų senumo ikoną ir sumaniusi ją parduoti, kaip pati sako, nė nesitikėjo, kad teks pusantrų metų varstyti įvairių instancijų duris, o relikvijos atseit dėl restauratorės kaltės parduoti taip … Skaityti toliau →

Geriau už kalnus – tiktai kalnai

„Kalnai – filosofija, kalnuose kiekvienas ieško ir atranda tai, ko jam reikia. Tik kalnuose apsivalo siela”, – tvirtina Vitalija Samaškienė. Jai, vienoje iš kelionių agentūrų einančiai direktorės pareigas, kalnai nėra tik „darbo objektas”, o jau … Skaityti toliau →

Rimkuose, miesto pakrašty, išgyvena tik darbščiausieji…

Rimkuose tik trys gatvės – Tiesioji, Lanko ir tiesiog Rimkų. Ruožas nuo geležinkelio iki stotelės – šios miesto dalies gėda ir bėda, nes tarnybos savaites neišveža šiukšlių. Rimkuviečiai tikisi, jog iki 2007-ųjų jų gatvės bus … Skaityti toliau →

Nuolatinis klausimas

Kur panaudojami mokesčiai, kuriuos sumoka gyventojai už savo augintinius? To vis puola klausinėti miestelėnai, pasigesdami aikštelių savo šunims vedžioti, tvorų aplink tokias aikšteles ir t.t. Aną dieną tuo vėl susidomėjo ponia Vilė: „Gal būtų galima … Skaityti toliau →

Prašymas

Poniai Reginai, turinčiai judėjimo problemų, „Pienės” parduotuvė arčiausia, todėl ji čia ir eina apsipirkti. Tačiau paskutiniu metu į ją įeiti be praeivių pagalbos ji nebegalinti. Ponia sako žinanti, esą tai padaryti sudėtinga ir daugeliui kitų … Skaityti toliau →

„Stora karvė”

Ponią Aldoną labai įskaudino situacija mikroautobuse. Į jį įlipo gerokai pakaušęs pilietis su alaus buteliu ir, žinoma, aplaistė ją bei kitas keleives. Kai dėl to apsižodžiavo, nei vairuotojas, nei keleiviai nesikišo. Nutilo ir ponia Aldona. … Skaityti toliau →

Istorinėje gyvenvietėje tamsu kaip ir pirmaisiais amžiais po Kristaus

Kaimas piliakalnio papėdėj, virtęs miesto dalimi – viena ilga Žardupės gatvė. – Kai dingsta elektra, pabandykit dviračiu aklinoj tamsoj nukakti iš miesto parsivežti žvakių, – sako žardupiečiai. Nors senbuviai dar prisimena čionykštes sovietmečiu grįstas gatves, … Skaityti toliau →

Gelbėtojo motinos išpažintis

Po to, kai skiltyje buvo išspausdintas klaipėdietės mamos pasvarstymas, jog, trumpai tariant, skęstančiųjų gelbėjimas, kai kabo raudona vėliava, yra pačių skęstančiųjų reikalas, nes patys į audringą jūrą puolantys žmonės yra kalti, sureagavo ir neringiškė ponia … Skaityti toliau →

Gaila…

Ponia Birutė, „Vakarų eksprese” perskaičiusi, kad dėl mažų atlyginimų streikams ruoštis pradėjo mokytojai, panūdo tarti savo žodį: „Jeigu kas iš pedagogų rengiasi streikuoti, tai pirmose gretose turėtų būti darželių auklėtojos. Savo anūkėlius esu vedžiojusi į … Skaityti toliau →

Kol rampos nėra

(1)

Kai Klaipėdon pagaliau buvo atgabenta rampa, atrodo, labiau apsidžiaugė ne riedlentininkai, o miestelėnai su siaubu stebėję, kaip šie niokoja Lietuvininkų aikštę. Rampa atvežta, tačiau riedlentininkai toliau skaldo granito luitus, laužo suolelius joje. Eilinį kartą apie … Skaityti toliau →