Kur panaudojami mokesčiai, kuriuos sumoka gyventojai už savo augintinius? To vis puola klausinėti miestelėnai, pasigesdami aikštelių savo šunims vedžioti, tvorų aplink tokias aikšteles ir t.t. Aną dieną tuo vėl susidomėjo ponia Vilė: „Gal būtų galima sužinoti, kurion pusėn nuėjo mano ir kitų gyvūnų mylėtojų sumokėti pinigėliai? Aptvertų aikštelių taip ir nematau. Gal liautis mokėjus? Betgi ne – kiekvieną mėnesį gaunu kvitus su grasinimais oi, kas bus, jei nesumokėsiu. Tad labai įdomu, kam panaudojami tie mokesčiai?”
Skilties tvarkytoja kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėją Ireną Šakalienę, idant ši praskleistų surinktų lėšų panaudojimo paslapties šydą. Ji pirmiausia pažymėjo, kad miestelėnai nelaiko pilietine pareiga registruoti savo gyvūnų. „Jų įregistruota tėra labai nedidelė dalis. Tad surenkami mokesčiai nėra tokie dideli, kaip įsivaizduoja juos mokantieji. O surinktos lėšos panaudojamos augintiniams identifikuoti, dalis lėšų skiriama „Nuarui”, yra nupirktos ir išdėstytos dėžės šunų ekskrementams. Artimiausiu laiku turėtų būti įrengta pora aikštelių šunims vedžioti pietinėje miesto dalyje”, – lėšų panaudojimo kryptis įvardijo ponia Šakalienė. Kažin, ar jos atsakymas tinka tiems, kurie už savo šunelius sąžiningai moka, o sąlygos jiems vedžioti kaip ir anksčiau – po kaimynų langais…
Ir dar – laikraščio skaitytojo sentencija ta tema: „Šunys ir žmonės turi mokėti Lietuvai už laisvą gyvenimą. Ot.”
„Vakarų ekspresas”