Kai Klaipėdon pagaliau buvo atgabenta rampa, atrodo, labiau apsidžiaugė ne riedlentininkai, o miestelėnai su siaubu stebėję, kaip šie niokoja Lietuvininkų aikštę. Rampa atvežta, tačiau riedlentininkai toliau skaldo granito luitus, laužo suolelius joje. Eilinį kartą apie tai su skausmu kalbėjo ponia Danutė, įsitikinusi, kad riedlentininkai jau turi savo šėlsmui skirtą vietą, tačiau jie kažkodėl užsibuvo aikštėje.
Rampoje pramogauti riedlentininkai pagal planus turėjo pradėti jau vasaros pabaigoje. Tačiau, kaip dažnai Lietuvoje nutinka, buvo susiginčyta dėl rėmimo. O kol ginčai vienaip ar kitaip bus išspręsti, riedlentininkai, žinoma, Lietuvininkų aikštės neapleis. „Lietuvininkų aikštei sutvarkyti sukišti tokie pinigai. Mano ir kitų miestelėnų pinigai. Ir į ką toji aikštė dabar pavirto…”,- sielvartavo ponia Danutė. Ji mano, kad siautėjantiems riedlentininkams reikalingi tramdytojai. Kaip ir kiti miestelėnai, ponia Danutė tramdytojų vaidmenį atlikti siūlė policininkams.
„Vakarų ekspresas”
o man rods Mažvydo paminklas geriausia rampa