Grę­ži­niai šu­li­nius dar sun­kiai nu­run­gia

Mies­tų ir prie­mies­čių in­di­vi­dua­lių na­mų gy­ven­vie­tė­se jau ma­žai kur pa­ma­ty­si ran­ki­niu bū­du kas­tų ge­ria­mo­jo van­dens šu­li­nių. Tai jau lai­ko­ma at­gy­ve­na. O štai kai­muo­se mo­der­nūs gi­lu­mi­niai grę­ži­niai kol kas yra sun­kiai pri­gy­jan­ti nau­jo­vė, nes juos įreng­ti ne­pi­gu. Čia įpras­čiau kas­ti tra­di­ci­nius šu­li­nius į že­mę lei­džiant gelž­be­to­nio žie­dus.

Apie tai, ko­kie yra grę­ži­nių ir šu­li­nių pra­na­šu­mai, kiek kai­nuo­ja vie­ną ir ki­tą įsi­reng­ti ir koks jų pa­tva­ru­mas, pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tai.

Pa­ta­ria Mar­ty­nas Paš­ko­nis, bend­ro­vės „Vil­niaus gel­mės” di­rek­to­rius

Pra­na­šu­mai ir trū­ku­mai. Į šach­ti­nius šu­li­nius daž­niau­siai su­te­ka pa­vir­ši­nis van­duo, į grę­ži­nius – spū­di­nis, iš že­mės gel­mių. Šis dau­giau filt­ruo­tas, to­dėl ir šva­res­nis. Grę­ži­nys uži­ma ma­žiau vie­tos skly­pe nei šu­li­nys, į jį ne­prik­ren­ta šiukš­lių, la­pų, įvai­rių gy­vių. Ki­ta ver­tus, kar­tais la­biau ap­si­mo­ka da­ry­ti grę­ži­nį: jei to­je pa­čio­je vie­to­je rei­kia kas­ti 15 m šu­li­nį, grę­ži­niui už­ten­ka 30, to­dėl pa­sta­ra­sis at­sieis pi­giau.

Kai­na. Kiek kai­nuos įreng­ti grę­ži­nį, pri­klau­so nuo vie­to­vės, že­mės grun­to struk­tū­ros, van­de­nin­go sluoks­nio gy­lio. Leng­viau­sia da­ry­ti grę­ži­nius smė­lin­guo­se ir mo­lin­guo­se grun­tuo­se, sun­kiau – kur yra rie­du­lių ar do­lo­mi­tų. Tuo­met dar­bas rei­ka­lau­ja dau­giau pa­stan­gų, su­dė­tin­ges­nės tech­ni­kos ir, ži­no­ma, bran­giau kai­nuo­ja. Tin­ka­miau­si gręž­ti že­mės grun­tai – ap­link Vil­nių, to­dėl čia įreng­ti grę­ži­nį kai­nuos pi­giau nei bet kur ki­tur Lie­tu­vo­je. Vil­niaus ra­jo­ne iš­gręž­ti met­rą vi­du­ti­niš­kai kai­nuo­ja 170 li­tų, Pa­ne­vė­žio – už met­rą grę­ži­nio ga­li tek­ti su­mo­kė­ti ir 300 li­tų. Jei ka­sė­jai kvie­čia­mi į ki­tą ra­jo­ną, pa­pil­do­mai teks su­si­mo­kė­ti ir už ke­lio­nę (5 Lt/km). Grę­žiant gi­liau nei 150 m nau­do­ja­ma ir su­dė­tin­ges­nė tech­ni­ka, o dar­bas rei­ka­lau­ja dau­giau ži­nių ir pa­tir­ties.

Pat­va­ru­mas. Kad grę­ži­ny­je baig­sis van­duo, ma­ža ti­ki­my­bė. Ne­bent ap­link bū­tų iš­kas­ta ai­bė grę­ži­nių ir su­var­to­ja­ma ne­pap­ras­tai daug van­dens. Jei šu­li­ny­je kau­pia­si spū­di­nis van­duo, jis neiš­seks, o jei pa­vir­ši­nis, taip ga­li nu­tik­ti, ypač karš­tą va­sa­rą.

Il­gai­niui ga­li su­si­dė­vė­ti van­dens siurb­liai. Ta­čiau šiuo­lai­ki­niams grę­ži­nio ap­sau­gos vamz­džiams, pa­ga­min­tiems iš pa­tva­raus plas­ti­ko, toks li­ki­mas ne­gre­sia. Vis dėl­to gal­būt po dvi­de­šim­ties me­tų ga­li tek­ti iš­va­ly­ti filt­ro vi­du­je su­si­kau­pu­sias smė­lio da­le­les, ir grę­ži­nys vėl nor­ma­liai veiks. Filt­rų va­ly­mo dar­bus at­lie­ka įmo­nės. Ka­da va­ly­ti? Kai smar­kiai su­ma­žė­ja van­dens slė­gis.

Van­dens ko­ky­bė. Grę­ži­nio van­de­nį daž­niau­siai rei­kia pa­pil­do­mai filt­ruo­ti. Tai ga­li­ma nu­sta­ty­ti at­li­kus van­dens che­mi­nį-bak­te­rio­lo­gi­nį ty­ri­mą. Po­že­mi­niuo­se van­de­ny­se ga­li bū­ti iš­tir­pu­sių me­ta­lų, ki­tų che­mi­nių ele­men­tų. Iš­ty­rus van­dens ko­ky­bę ir ra­dus pa­gal nor­mas per di­de­lį kie­kį che­mi­nių ele­men­tų ver­tė­tų sta­ty­ti ati­tin­ka­mą filt­rą.

Gy­lis. Įp­ras­ta tech­ni­ka ga­li­ma iš­gręž­ti iki 200 m gy­lio grę­ži­nius.

Ter­mi­nai. Nuo už­sa­ky­mo pra­džios ga­li tek­ti pa­lauk­ti be­veik mė­ne­sį. Grę­ži­nys, jei nė­ra jo­kių truk­džių, ge­ras že­mės grun­tas, iš­ka­sa­mas per die­ną ar dvi. Vė­liau te­lie­ka įreng­ti siurb­lį ir įva­dą į na­mą.

Vie­to­vė. Ko­kia­me gy­ly­je pa­vyks ap­tik­ti van­dens gys­lą, pri­klau­so nuo že­mės grun­to ir van­de­nin­gų sluoks­nių. Yra spe­cia­lūs Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­bos su­da­ry­ti geo­lo­gi­niai že­mė­la­piai, ku­riuos paa­na­li­za­vus ga­li­ma apy­tik­riai pa­sa­ky­ti, ko­kia­me gy­ly­je vie­no­je ar ki­to­je vie­to­vė­je yra van­duo. Grę­ži­niui ne vi­suo­met įta­kos tu­ri ir ša­lia esan­tis van­dens tel­ki­nys.

Pa­ta­ria Val­das Kas­pe­ra­vi­čius, šu­li­nių ka­sė­jas

Pra­na­šu­mai ir trū­ku­mai. Gi­lu­mi­niai grę­ži­niai – nau­jas iš­ra­di­mas. Anks­čiau vi­si nau­do­jo­si ran­ki­niu bū­du kas­tais šu­li­niais. Šian­dien iš­si­kas­ti šu­li­nį – ne tik ga­li­my­bė pri­si­lies­ti prie se­no­vės. Tai ir ga­li­my­bė tu­rė­ti nuo­sa­vo van­dens, ne­prik­lau­sy­ti nuo tie­kė­jų ar vamz­dy­nų. Be to, ir iš­si­kas­ti pi­giau.

Trū­ku­mai. Jei skly­pe, kur sto­vi šu­li­nys, įren­gia­mos vie­ti­nės ka­na­li­za­ci­jos sis­te­mos, nau­do­ja­mi to­kie pa­tys žie­dai kaip ir šu­li­niui, il­gai­niui van­duo už­ter­šia­mas. Tuo ga­li­ma įsi­ti­kin­ti į praus­tu­vę įpy­lus izo­to­pų, ku­rie nu­te­kės į ka­na­li­za­ci­ją. Iš­ty­rus iš čiau­po bė­gan­tį van­de­nį paaiš­kė­tų, kad ir šis už­terš­tas nit­ra­tais, nit­ri­tais.

Kai­na. Įleis­ti vie­ną žie­dą į že­mę šian­dien kai­nuo­ja apie 150 li­tų. Tiek mo­ka­ma šu­li­nio ka­sė­jui už dar­bą. Be to, dar rei­kia pirk­ti žie­dus, sam­dy­ti pa­gal­bi­nin­kus meist­rui, nes vie­nas jis ne­ga­li kas­ti. Be 5 tūkst. li­tų šian­dien var­gu ar įma­no­ma iš­si­kas­ti šu­li­nį.

Pat­va­ru­mas. Jei į že­mę lei­džia­mi žie­dai yra be­to­ni­niai ir ge­rai nu­lie­ti, jie lai­kys il­gai. Be­to­nas, net ir esant nuo­la­ti­nei drėg­mei, ga­li lai­ky­ti šim­tą ir dau­giau me­tų. Jei šu­li­nio ne­rei­kės gi­lin­ti, žie­dai ne­sus­megs. Ran­ko­mis kas­tus šu­li­nius rei­kia va­ly­ti, ta­čiau, pa­ly­gin­ti su grę­ži­niais, tai ne­sun­ku.

Gy­lis. Kiek rei­kės kas­ti šu­li­nį, pri­klau­so nuo to, ko­kia­me gy­ly­je yra van­de­nin­gas sluoks­nis. Šu­li­nių ka­sė­jo ži­nio­mis, Ry­kan­tuo­se (Tra­kų r.) ne­to­li baž­ny­čios yra šu­li­nys, į ku­rį įleis­ti net 44 gelž­be­to­nio žie­dai. Lent­va­ry­je vie­nas šu­li­nys tu­ri 30–35, o Se­nuo­siuo­se Tra­kuo­se – 12–15 žie­dų.

Ter­mi­nai. Per kiek lai­ko pa­vyks iš­kas­ti šu­li­nį, pri­klau­so ne tik nuo van­de­nin­go sluoks­nio gy­lio, bet ir nuo že­mės grun­to. An­tai Dvar­čio­nių so­duo­se de­šim­ties žie­dų šu­li­nį ka­sė­jas ka­sė du mė­ne­sius, mat pa­si­tai­kė mo­lin­ga že­mė. Jei ka­sa­mas smė­lis ar žvy­ras, už­trun­ka­ma ge­ro­kai trum­piau.

Vie­ta. Kur skly­pe kas­ti šu­li­nį, nu­sta­to­ma va­di­na­mo­sio­mis vir­gu­lė­mis. Ta­čiau jo­mis per­ne­lyg pa­si­kliau­ti ne­rei­kė­tų, nes ga­li bū­ti ap­gau­lin­gos, pa­vyz­džiui, pa­ro­dy­ti rie­du­lį. Taip yra nu­ti­kę ir šu­li­nių ka­sė­jui – su­lei­dęs 8 žie­dus už­stri­go dėl di­džiu­lio ak­mens. Be to, ka­sant šu­li­nį gi­lyn, kau­pia­si nuo­din­go­sios du­jos. Anks­čiau no­rė­da­mi pa­tik­rin­ti, ar sau­gu leis­tis gi­lyn, šu­li­nių ka­sė­jai nu­leis­da­vo ki­bi­rą, į jį įdė­ję ka­ti­ną ar viš­tą. Jei po ke­lių mi­nu­čių iš­trauk­ti šie bū­da­vo gy­vi, va­di­na­si, dirb­ti sau­gu.