Grę­ži­niai šu­li­nius dar sun­kiai nu­run­gia

Mies­tų ir prie­mies­čių in­di­vi­dua­lių na­mų gy­ven­vie­tė­se jau ma­žai kur pa­ma­ty­si ran­ki­niu bū­du kas­tų ge­ria­mo­jo van­dens šu­li­nių. Tai jau lai­ko­ma at­gy­ve­na. O štai kai­muo­se mo­der­nūs gi­lu­mi­niai grę­ži­niai kol kas yra sun­kiai pri­gy­jan­ti nau­jo­vė, nes juos įreng­ti ne­pi­gu. Čia įpras­čiau kas­ti tra­di­ci­nius šu­li­nius į že­mę lei­džiant gelž­be­to­nio žie­dus.

Apie tai, ko­kie yra grę­ži­nių ir šu­li­nių pra­na­šu­mai, kiek kai­nuo­ja vie­ną ir ki­tą įsi­reng­ti ir koks jų pa­tva­ru­mas, pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tai.

Pa­ta­ria Mar­ty­nas Paš­ko­nis, bend­ro­vės „Vil­niaus gel­mės“ di­rek­to­rius

Pra­na­šu­mai ir trū­ku­mai. Į šach­ti­nius šu­li­nius daž­niau­siai su­te­ka pa­vir­ši­nis van­duo, į grę­ži­nius – spū­di­nis, iš že­mės gel­mių. Šis dau­giau filt­ruo­tas, to­dėl ir šva­res­nis. Grę­ži­nys uži­ma ma­žiau vie­tos skly­pe nei šu­li­nys, į jį ne­prik­ren­ta šiukš­lių, la­pų, įvai­rių gy­vių. Ki­ta ver­tus, kar­tais la­biau ap­si­mo­ka da­ry­ti grę­ži­nį: jei to­je pa­čio­je vie­to­je rei­kia kas­ti 15 m šu­li­nį, grę­ži­niui už­ten­ka 30, to­dėl pa­sta­ra­sis at­sieis pi­giau.

Kai­na. Kiek kai­nuos įreng­ti grę­ži­nį, pri­klau­so nuo vie­to­vės, že­mės grun­to struk­tū­ros, van­de­nin­go sluoks­nio gy­lio. Leng­viau­sia da­ry­ti grę­ži­nius smė­lin­guo­se ir mo­lin­guo­se grun­tuo­se, sun­kiau – kur yra rie­du­lių ar do­lo­mi­tų. Tuo­met dar­bas rei­ka­lau­ja dau­giau pa­stan­gų, su­dė­tin­ges­nės tech­ni­kos ir, ži­no­ma, bran­giau kai­nuo­ja. Tin­ka­miau­si gręž­ti že­mės grun­tai – ap­link Vil­nių, to­dėl čia įreng­ti grę­ži­nį kai­nuos pi­giau nei bet kur ki­tur Lie­tu­vo­je. Vil­niaus ra­jo­ne iš­gręž­ti met­rą vi­du­ti­niš­kai kai­nuo­ja 170 li­tų, Pa­ne­vė­žio – už met­rą grę­ži­nio ga­li tek­ti su­mo­kė­ti ir 300 li­tų. Jei ka­sė­jai kvie­čia­mi į ki­tą ra­jo­ną, pa­pil­do­mai teks su­si­mo­kė­ti ir už ke­lio­nę (5 Lt/km). Grę­žiant gi­liau nei 150 m nau­do­ja­ma ir su­dė­tin­ges­nė tech­ni­ka, o dar­bas rei­ka­lau­ja dau­giau ži­nių ir pa­tir­ties.

Pat­va­ru­mas. Kad grę­ži­ny­je baig­sis van­duo, ma­ža ti­ki­my­bė. Ne­bent ap­link bū­tų iš­kas­ta ai­bė grę­ži­nių ir su­var­to­ja­ma ne­pap­ras­tai daug van­dens. Jei šu­li­ny­je kau­pia­si spū­di­nis van­duo, jis neiš­seks, o jei pa­vir­ši­nis, taip ga­li nu­tik­ti, ypač karš­tą va­sa­rą.

Il­gai­niui ga­li su­si­dė­vė­ti van­dens siurb­liai. Ta­čiau šiuo­lai­ki­niams grę­ži­nio ap­sau­gos vamz­džiams, pa­ga­min­tiems iš pa­tva­raus plas­ti­ko, toks li­ki­mas ne­gre­sia. Vis dėl­to gal­būt po dvi­de­šim­ties me­tų ga­li tek­ti iš­va­ly­ti filt­ro vi­du­je su­si­kau­pu­sias smė­lio da­le­les, ir grę­ži­nys vėl nor­ma­liai veiks. Filt­rų va­ly­mo dar­bus at­lie­ka įmo­nės. Ka­da va­ly­ti? Kai smar­kiai su­ma­žė­ja van­dens slė­gis.

Van­dens ko­ky­bė. Grę­ži­nio van­de­nį daž­niau­siai rei­kia pa­pil­do­mai filt­ruo­ti. Tai ga­li­ma nu­sta­ty­ti at­li­kus van­dens che­mi­nį-bak­te­rio­lo­gi­nį ty­ri­mą. Po­že­mi­niuo­se van­de­ny­se ga­li bū­ti iš­tir­pu­sių me­ta­lų, ki­tų che­mi­nių ele­men­tų. Iš­ty­rus van­dens ko­ky­bę ir ra­dus pa­gal nor­mas per di­de­lį kie­kį che­mi­nių ele­men­tų ver­tė­tų sta­ty­ti ati­tin­ka­mą filt­rą.

Gy­lis. Įp­ras­ta tech­ni­ka ga­li­ma iš­gręž­ti iki 200 m gy­lio grę­ži­nius.

Ter­mi­nai. Nuo už­sa­ky­mo pra­džios ga­li tek­ti pa­lauk­ti be­veik mė­ne­sį. Grę­ži­nys, jei nė­ra jo­kių truk­džių, ge­ras že­mės grun­tas, iš­ka­sa­mas per die­ną ar dvi. Vė­liau te­lie­ka įreng­ti siurb­lį ir įva­dą į na­mą.

Vie­to­vė. Ko­kia­me gy­ly­je pa­vyks ap­tik­ti van­dens gys­lą, pri­klau­so nuo že­mės grun­to ir van­de­nin­gų sluoks­nių. Yra spe­cia­lūs Lie­tu­vos geo­lo­gi­jos tar­ny­bos su­da­ry­ti geo­lo­gi­niai že­mė­la­piai, ku­riuos paa­na­li­za­vus ga­li­ma apy­tik­riai pa­sa­ky­ti, ko­kia­me gy­ly­je vie­no­je ar ki­to­je vie­to­vė­je yra van­duo. Grę­ži­niui ne vi­suo­met įta­kos tu­ri ir ša­lia esan­tis van­dens tel­ki­nys.

Pa­ta­ria Val­das Kas­pe­ra­vi­čius, šu­li­nių ka­sė­jas

Pra­na­šu­mai ir trū­ku­mai. Gi­lu­mi­niai grę­ži­niai – nau­jas iš­ra­di­mas. Anks­čiau vi­si nau­do­jo­si ran­ki­niu bū­du kas­tais šu­li­niais. Šian­dien iš­si­kas­ti šu­li­nį – ne tik ga­li­my­bė pri­si­lies­ti prie se­no­vės. Tai ir ga­li­my­bė tu­rė­ti nuo­sa­vo van­dens, ne­prik­lau­sy­ti nuo tie­kė­jų ar vamz­dy­nų. Be to, ir iš­si­kas­ti pi­giau.

Trū­ku­mai. Jei skly­pe, kur sto­vi šu­li­nys, įren­gia­mos vie­ti­nės ka­na­li­za­ci­jos sis­te­mos, nau­do­ja­mi to­kie pa­tys žie­dai kaip ir šu­li­niui, il­gai­niui van­duo už­ter­šia­mas. Tuo ga­li­ma įsi­ti­kin­ti į praus­tu­vę įpy­lus izo­to­pų, ku­rie nu­te­kės į ka­na­li­za­ci­ją. Iš­ty­rus iš čiau­po bė­gan­tį van­de­nį paaiš­kė­tų, kad ir šis už­terš­tas nit­ra­tais, nit­ri­tais.

Kai­na. Įleis­ti vie­ną žie­dą į že­mę šian­dien kai­nuo­ja apie 150 li­tų. Tiek mo­ka­ma šu­li­nio ka­sė­jui už dar­bą. Be to, dar rei­kia pirk­ti žie­dus, sam­dy­ti pa­gal­bi­nin­kus meist­rui, nes vie­nas jis ne­ga­li kas­ti. Be 5 tūkst. li­tų šian­dien var­gu ar įma­no­ma iš­si­kas­ti šu­li­nį.

Pat­va­ru­mas. Jei į že­mę lei­džia­mi žie­dai yra be­to­ni­niai ir ge­rai nu­lie­ti, jie lai­kys il­gai. Be­to­nas, net ir esant nuo­la­ti­nei drėg­mei, ga­li lai­ky­ti šim­tą ir dau­giau me­tų. Jei šu­li­nio ne­rei­kės gi­lin­ti, žie­dai ne­sus­megs. Ran­ko­mis kas­tus šu­li­nius rei­kia va­ly­ti, ta­čiau, pa­ly­gin­ti su grę­ži­niais, tai ne­sun­ku.

Gy­lis. Kiek rei­kės kas­ti šu­li­nį, pri­klau­so nuo to, ko­kia­me gy­ly­je yra van­de­nin­gas sluoks­nis. Šu­li­nių ka­sė­jo ži­nio­mis, Ry­kan­tuo­se (Tra­kų r.) ne­to­li baž­ny­čios yra šu­li­nys, į ku­rį įleis­ti net 44 gelž­be­to­nio žie­dai. Lent­va­ry­je vie­nas šu­li­nys tu­ri 30–35, o Se­nuo­siuo­se Tra­kuo­se – 12–15 žie­dų.

Ter­mi­nai. Per kiek lai­ko pa­vyks iš­kas­ti šu­li­nį, pri­klau­so ne tik nuo van­de­nin­go sluoks­nio gy­lio, bet ir nuo že­mės grun­to. An­tai Dvar­čio­nių so­duo­se de­šim­ties žie­dų šu­li­nį ka­sė­jas ka­sė du mė­ne­sius, mat pa­si­tai­kė mo­lin­ga že­mė. Jei ka­sa­mas smė­lis ar žvy­ras, už­trun­ka­ma ge­ro­kai trum­piau.

Vie­ta. Kur skly­pe kas­ti šu­li­nį, nu­sta­to­ma va­di­na­mo­sio­mis vir­gu­lė­mis. Ta­čiau jo­mis per­ne­lyg pa­si­kliau­ti ne­rei­kė­tų, nes ga­li bū­ti ap­gau­lin­gos, pa­vyz­džiui, pa­ro­dy­ti rie­du­lį. Taip yra nu­ti­kę ir šu­li­nių ka­sė­jui – su­lei­dęs 8 žie­dus už­stri­go dėl di­džiu­lio ak­mens. Be to, ka­sant šu­li­nį gi­lyn, kau­pia­si nuo­din­go­sios du­jos. Anks­čiau no­rė­da­mi pa­tik­rin­ti, ar sau­gu leis­tis gi­lyn, šu­li­nių ka­sė­jai nu­leis­da­vo ki­bi­rą, į jį įdė­ję ka­ti­ną ar viš­tą. Jei po ke­lių mi­nu­čių iš­trauk­ti šie bū­da­vo gy­vi, va­di­na­si, dirb­ti sau­gu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Grę­ži­niai šu­li­nius dar sun­kiai nu­run­gia"

  1. tadas

    kiek suprantu cia yra grezeju reklama as apie 35 metus rodau kur kasti sulinius as galiu pasakyti kokiam gylyje yra vanduo jei ne perspektyvus sulinis as galiu pasakyti problemos prasideda kai pradeda grezti kur giliau kad ko daugiau pinigeliu……..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.