Rinktinė be aistros ir kovingumo

Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė draugiškų rungtynių ciklą pradėjo pralaimėjimu. Užvakar Prahoje lietuviai 0:2 (0:1) nusileido Europos pirmenybėms besirengiančiai Čekijos rinktinei.

Lietuvos rinktinės vadovų šūkis prieš rungtynes – „nesileisti mušamiems”. Jei spręstume tik pagal rezultatą, pralaimėjimas dviem įvarčiais šeštąją vietą FIFA reitinge užimančiai Čekijos ekipai nėra gėdingas.

Apgaulingas rezultatas

Antradienį stebint 14 tūkst. žiūrovų naujajame Prahos „Slavijos Eden” stadione 49-ąją poziciją FIFA reitinge užimanti Lietuvos nacionalinė ekipa po ilgesnės pertraukos susidūrė su vienu Europos futbolo grandų. Ir pralaimėjo 0:2. Vėlų antradienio vakarą prie televizorių prigludę futbolo gerbėjai mažiausiai galvojo apie rezultatą. Labiausiai nuvylė Lietuvos rinktinės žaidimas. Per pirmąjį kėlinį lygiaverčiai su galingais varžovais kovoję lietuviai antrajame virto chaotišku, aikštėje desperatiškai besiblaškančiu žaidėjų būriu. Tai, kad čekai sugebėjo pasižymėti tik du kartus, yra Lietuvos rinktinės vartininko Žydrūno Karčemarsko nuopelnas.

Abu įvarčius nugalėtojams pelnė Čekijos rinktinės veteranas 35-erių dviejų metrų ūgio Vokietijos Bundeslygos FC „Niurnberg” ekipoje žaidžiantis puolėjas Janas Kolleris. Nepaisant amžiaus, jis aktyviai bei įvairiapusiškai dalyvavo puolant ir ne kartą nemaloniai stebino jaunesnius Lietuvos gynėjus.

Drausmė ir chaosas

Čekijos rinktinės futbolininkų pranašumas išaiškėjo tik prasidėjus mačui, tačiau bent jau pirmoje dvikovos dalyje lietuviai patikimai gynėsi ir nevengė pavojingai grasinti Petro Čecho ginamiems vartams. Tiesa, pavojingiausiai į varžovų vartus smūgiavo ne lietuviai, o čekai, kai jų gynėjo netiksliai smūgiuotą kamuolį vartininkas atmušė tik paskutinę akimirką.

Baigiantis pirmam rungtynių pusvalandžiui, rinktinės apsikeitė pavojingais išpuoliais. Nuo stipraus Milošo Barošo smūgio Lietuvos rinktinę gelbėjo vartininkas Ž.Karčemarskas, o priešingoje aikštės pusėje dvi puikias progas pasižymėti praleido po metų pertraukos į rinktinę grįžęs Robertas Poškus. Žaidimo praktikos stokojantis puolėjas po „italų” Tomo Danilevičiaus ir Mariaus Stankevičiaus perdavimų atsidūrė atakos smaigalyje, tačiau pasižymėti jam nepavyko – iš pradžių jis nepataikė į vartus nuo 11 metrų žymos, vėliau galva pasiųstas kamuolys praskriejo šalia vartų.

Lietuvių išpuoliai pažadino šeimininkus. Po kelių minučių aukštaūgis J.Kolleris pademonstravo, kaip reikia smūgiuoti galva – be didelio pasipriešinimo nukreipė kamuolį į lietuvių vartus.

Po pertraukos „Eden” stadiono aikštėje žaidė tik viena komanda. Čekijos futbolininkai užgulė lietuvių vartus, ir Ž.Karčemarskui ne kartą teko parodyti, ką sugeba. Gindamiesi lietuviai galutinai „atsisveikino” su kamuoliu ir tik kartais pereidavo į varžovų aikštės pusę.

Tačiau ir Lietuvos rinktinės vartininkas buvo bejėgis, kai varžovų puolėjai sužaidė elegantišką „sienelę” ir į baudos aikštelę įsiveržęs J.Kolleris, stebimas trijų gynėjų, stipriu smūgiu pelnė savo antrąjį įvartį.

Antroje mačo dalyje gausių keitimų išbalansuota Lietuvos rinktinė taip ir nerado savo žaidimo stiliaus. Atsipalaidavę Čekijos futbolininkai dovanojo savo žiūrovams patrauklaus, kombinacinio žaidimo spektaklį.

Du kėliniai – dvi komandos

LŽ kalbinti Lietuvos futbolo specialistai irgi kalbėjo apie du skirtingus rungtynių kėlinius ir išaiškėjusias ekipos problemas. Buvęs Lietuvos nacionalinės rinktinės kapitonas Raimondas Žutautas neslėpė, kad rinktinė jo nenudžiugino. „Gal tik pirmojo kėlinio pradžioje 20 minučių Lietuvos rinktinė ne tik gynėsi, bet ir sėkmingai organizavo žaidimą aikštės viduryje, puolimo veiksmus. Tada turėjome ir progų, kurias tinkamai išnaudojus galėjome kitaip pakreipti rungtynių eigą. Tačiau savo progą išnaudojo iki tol neįspūdingai rungtyniavę varžovai. Na, o antrajame kėlinyje pamatėme kitokią Čekijos rinktinę – ji ėmė žaisti greičiau, laisviau, pagerėjo kamuolio perdavimo tikslumas ir greitis. O Lietuvos rinktinės žaidimas visiškai išsibalansavo. Kėlinio viduryje aikštėje tvyrojo absoliutus chaosas, atlikta daug keitimų, po kurių žaidimo kokybė akivaizdžiai suprastėjo, – konstatavo buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas R.Žutautas.- Antrajame kėlinyje žaidė viena komanda, kita tik dalyvavo. Lietuvos žaidėjams trūko ne tik fizinio pasirengimo, bet ir paprasčiausios aistros, kovingumo. Šiaip, reikėtų paklausti žaidėjų, ko jie išėjo į aikštę.”

Buvęs Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Latoža irgi kalbėjo apie žaidėjų motyvaciją. „Čekai rengiasi Europos čempionatui, jų ir pasirengimas, ir psichologija kitokia. O Lietuva vos tik pradeda rengtis rudenį prasidėsiančiam atrankos turnyrui į Pasaulio čempionatą. Ne visi žaidėjai vienodai pasirengę, dalis jų net ir savo klubuose turi mažai žaidimo praktikos, kiti jau senokai baigė sezoną. Tai labai matyti kovojant su stipriais varžovais”, – Lietuvos futbolininkų pasirengimo spragas akcentavo K.Latoža.

Pasak jo, reikia pripažinti, kad Lietuvos rinktinė yra vidutiniokė, kuri gali aplošti autsaiderius ir, esant palankioms sąlygoms, pakovoti su lyderiais. „Stiprioms ekipoms galime priešpastatyti tik kovingumą, kuris kompensuotų tam tikras žaidimo spragas. Tačiau žaidžiant su Čekija kovingumo pritrūko. Tai susiję ir su motyvacija, ir su fizine forma. Jei neturi jėgų ir noro, kovoti su stipresniu varžovu nepavyks”, – sakė treneris K.Latoža.

Lietuvos rinktinė artimiausias rungtynes šeštadienį ir sekmadienį žais Jūrmaloje, kur jos varžovės per Baltijos futbolo taurės turnyrą bus Estijos ir Latvijos ekipos.

STATISTIKA

Čekija – Lietuva 2:0 (1:0). Įvarčiai:39 ir 62 min. J.Kolleris.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.