Dėl darbo jėgos stygiaus šalyje vis lengviau darbą randa mažai patirties turintys arba visiškai jos neturintys darbuotojai. Į darbą priimami ir darbo vietoje nevengiantys „stikliuko”. Tačiau darbdaviams tokie darbuotojai nepigiai atsieina – nepatyrimas ir girtavimas vis dažniau įvardijami kaip nelaimingų atsitikimų darbe priežastis.
Tuo tarpu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas įgūdžių trūkumą įvardija kaip vieną pagrindinių problemų. „Mes matome, kad žmonės neturi įgūdžių transporto, statybų srityje, dirbti su staklėmis. Darbuotojų trūkumas verčia darbuotoją greičiau adaptuotis darbo rinkoje ar konkrečioje darbo vietoje”, – sako D.Arlauskas. Jis teigia matantis, kad ne visi darbuotojai dėvi apsaugos priemones. D.Arlauskas sako, kad jei būtų didelis nedarbo lygis, darbdaviai imtųsi griežtų sankcijų.
Neįgudę susižaloja dažniau.
Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Jonas Naujalis LŽ pripažino, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios darbo vietose neišvengiama nelaimingų atsitikimų, yra darbuotojų kvalifikacija.
Labiausiai darbuotojų nekompetencijos pasekmės išryškėja mobiliosiose darbo vietose (apie trečdalį žuvusių darbuotojų dirbo statybose) ir smulkiose įmonėse. Statistika rodo, kad 41 proc. mirtinai visų susižalojusių ir 63 proc. sunkiai susižalojusių darbuotojų turėjo iki vienų metų darbo stažą.
2007 metais smulkiose įmonėse mirtinai susižalojo 90 proc. visų mirtinai susižalojusių darbuotojų. 71 proc. statybose žuvusių ir apie 50 proc. sunkiai susižalojusių darbuotojų neatitiko sutartyje nurodytos profesijos. 2007 metais smulkiose įmonėse mirtinai susižalojo 90 proc. visų mirtinai susižalojusių darbuotojų.
„Truputį geresnė situacija yra nuolatinėse darbo vietose, pramonės įmonėse, kur reikia dirbti prie įrengimų. Tačiau ten taip pat susižaloja apie 40 proc. darbuotojų, kurių darbo stažas ne didesnis nei vieni metai”,- sako J.Naujalis. Anot jo, supažindinant darbuotoją su darbo saugos reikalavimais, mums būdingas formalizmas. „Pasirašė darbuotojas sutartį, formaliai iš tolo parodoma 15-20 instrukcijų ir viskas paliekama kaip darbuotojo asmeninis reikalas. Tokia praktika dažniausiai pasitaiko smulkiose įmonėse”,- sako pašnekovas. Stambiose įmonėse, pasak J.Naujalio, esanti kitokia darbuotojų ir darbų vadovų kvalifikacija, užtikrinamos apsaugos priemonės.
2006 metais iš visų žuvusių darbuotojų 29 proc. buvo neblaivūs. 2007 metais šis rodiklis jau siekė 35 procentus. Apie 60 proc. visų žuvusių neblaivių darbuotojų buvo viršiję vidutinį ar sunkų girtumo laipsnį. „Net ir darbdaviams tapo vos ne naudingiau, kad darbuotojas žūtų neblaivus, kadangi toks atvejis pripažįstamas nedraudiminiu”, – sako J.Naujalis.
Pasak J.Naujalio, kai nelaimę tiria pačios įmonės, apie 70 proc. įvykusių nelaimingų atsitikimų įvardijami kaip įvykę dėl to, kad darbuotojai nesilaiko saugos reikalavimų. „Ir visiškai neatsižvelgiama, kad darbo įrenginiai yra nesaugūs, darbuotojai neapmokomi, nežino tų reikalavimų”, – aiškino jis.
Tačiau, kai nelaimingus atvejus tiria Darbo inspekcija, tokių nusikaltimų nustatoma tik apie 20 procentų. „Tam, kad darbuotojas žinotų, kad pažeidžia saugos reikalavimus, pirmiausia turi žinoti tuos reikalavimas ir tik po to jų laikytis”, – tvirtina pašnekovas.
J.Naujalis sako, kad atvejai, kai darbuotojai, susižaloję ne darbo vietoje, susižalojimo atvejį mėgina pateikti kaip atsitikusį darbe, tėra vienetiniai. „Būna priešingai, darbuotojas susižaloja darbe ir darbdavys pasistengia, kad jis sakytų neva susižalojęs namie. Aišku, jeigu darbuotojas tylės, tokie dalykai neiškils. Tačiau kai darbuotojas mato, kad pasekmės sunkios, arba darbdavys nepadaro to, ką buvo žadėjęs, tada gauname skundų”,- pasakojo
J.Naujalis.
Alkoholis gąsdina labiau
Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas patikino, kad darbdaviai į darbų saugą daugiau ar mažiau stengiasi investuoti, o darbuotojų įgūdžių trūkumas – profesinio parengimo problema. „Pas mus rengia darbuotojus tų profesijų, kurioms reikia mažiausiai lėšų. O tekintojai, suvirintojai praktiškai nerengiami, nes tam reikalinga didelė materialinė bazė. Ateina žmonės be praktinio darbo patirties”, – sako pašnekovas.
Tokia problema pašnekovas laikytų dažnėjančius traumų atvejus, kai darbuotojai būna neblaivūs. „Darbuotojų rinka ištuštėjusi. Darbdaviai stengiasi kuo nors ją užpildyti, todėl darbuotojai tuo naudojasi – alkoholizmas darbo vietoje didėja, ir šitas faktas mus gąsdina”,- sako pašnekovas. Jo teigimu, prie kiekvieno darbuotojo prižiūrėtojo nepastatysi. „Kita vertus, darbdaviui suteikta teisė atleisti tą darbuotoją, jam nereikia įrodinėti neblaivumo, o tik konstatuoti, kad jis neblaivus. Ir tada pats darbuotojas turi įrodinėti, ar jis blaivus, ar ne”,- sako A.Černiauskas.
Kaip teigia pašnekovas, statybų sektorius sunkiai kontroliuojamas, todėl traumų čia daugiausia. „Objektai išmėtyti po visą respubliką, ir nors darbdavys ir stengiasi, kad ta darbo vieta būtų saugi, tačiau visą laiką negali kontroliuoti, o žemesnės grandies vadovai kartais į tai nekreipia dėmesio. Turiu omenyje užtvaras, daug kritimų iš aukštai, žuvusiųjų skaičius didžiausias. Būtent dėl nepakankamos kontrolės. O darbuotojas linkęs tikėti, kad jei atsitiko kitam, jam pačiam taip neatsitiks”,- sako pašnekovas. Tačiau jis mato, kad darbuotojai iš darbdavio reikalauja ne tik gero užmokesčio, bet ir saugių darbo sąlygų.
Faktai
Esant netinkamai darbo priemonių techninei būklei, joms sugedus dėl blogos priežiūros ar konstrukcijos trūkumų, 2007 metais įvyko 198 nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų – 22 sunkūs ir 16 mirtinų. 2007 metais iš visų mirtinai susižalojusių darbuotojų 35 proc. buvo neblaivūs – t.y. 6 proc. daugiau nei 2006 metais. Vis dėlto, remiantis preliminariais Valstybinės darbo inspekcijos skaičiavimais, pernai buvo 9 mirtinais atvejais ir 30 sunkių nelaimingų atsitikimų mažiau, palyginti su 2006 metais.