Šąlant orams vis dažniau kaista pirtelės, o po gero garo ne vienam ir geliantis ežero ar upės vanduo nebaisus. Kaip protingai ir naudingai sveikatintis, kalbėjomės su Valstybinio aplinkos sveikatos centro Sveikatos mokymo biuro vyriausiuoju gydytoju Zenonu Javtoku.
Gydytojas Z.Javtokas dar neseniai ir pats garsėjo kaip maudynių ištisus metus bet kokiomis oro sąlygomis gerbėjas. Atbėgęs ristele lįsdavo po kriokliu netoli sostinės Verkių dvaro sodybos vandens malūno. Parko direkcijai taip „pataisius” krioklį, kad po juo maudytis tapo nepatogu, o ir Z.Javtokui persikrausčius gyventi kitur, „vandens procedūros” toje vietoje nutrūko. Tačiau kol kelias neapsnigtas, medikas dviračiu mina maudytis į Žaliuosius ežerus. Vis dėlto pastaruoju metu dėl geros savijautos jis dažniausiai renkasi pasivaikščiojimus drauge su žmona. Taip pat 3-4 kartus per savaitę skuba į sporto klubą ir ten treniruojasi, kaitinasi pirtyse, grūdinasi šaltu vandeniu ir ledo kambaryje. Z.Javtokas pripažįsta, kad maudydamasis gamtoje žmogus patiria daugiau teigiamų emocijų, bet teigia, jog sėkmingai grūdintis galima ir miesto sąlygomis.
Pratintis pamažu
– Kaip dabar, turėdamas daug patirties, vertinate maudynes gamtoje bet kokiu oru?
– Nesu kategoriškai prieš tokį ekstremalų maudymąsi, žinoma, jei žmogus yra sveikas, neturi bėdų dėl inkstų, sąnarių, prostatos, taip pat jei neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Vis dėlto net ir tas, kuris nejaučia akivaizdžių negalavimų, sulaukęs 35-erių turėtų visapusiškai pasitikrinti sveikatą, pasidaryti kardiogramą, sužinoti tikrą situaciją.
Suomiai sako: „Kas iki pirtelės ateina pats, tas gali ir kaitintis.” Arba: „Jei iš pirtelės išėjai gyvas, gyvensi ir iki kito karto.” Tačiau suomiai tai daro nuo vaikystės, yra užsigrūdinę.
Kas nuolat nebėgioja, negali iškart bėgti maratono. Ne kiekvienas gali dalyvauti „Formulės-1” varžybose, ne kiekvienam patartina grūdintis tokiu ekstremaliu būdu.
Pratintis reikia pamažu. Pradėti būtų galima vasarą ir tai daryti nuolat, o ne staiga, pasitaikius progai, rodyti drąsą ir pūkštelėti į geliantį vandenį. Kraštutinai pasikeitus aplinkos sąlygoms organizmas pajunta dešimtkart didesnę nei paprastai įtampą. Patiriamas didelis stresas gali išprovokuoti ligų paūmėjimą.
Tačiau didelių sveikatos bėdų neturintį žmogų tokia įtampa veikia ir teigiamai, nes antinksčiai išskiria vadinamųjų geros nuotaikos hormonų. Daugelis besigrūdinančiųjų trumpam įšoka į šaltą vandenį ir iškart išlenda arba vandeniu tik apsipila. Jie sako, kad paskui jaučiasi daug žvalesni, atsikratę amžiaus ir slegiančių minčių naštos.
Atsargiai mėgaukitės pirtimi
– Ką pasakytumėte apie pirčių ekstremalus?
– Kaitinimasis pirtyje labai geras dalykas, tačiau tai daryti taip pat būtina mokėti. Šis malonumas gali ir padėti, ir pakenkti, tad juo reikia mėgautis atsargiai, atsižvelgiant į organizmo būklę. Vis dėlto daugelis žmonių nepaiso maudymosi pirtyse taisyklių – per ilgai ten sėdi, per aukštoje temperatūroje. Nesame vienodi, todėl turime atsižvelgti į individualią savijautą. Padažnėjus širdies plakimui, pajutus silpnumą geriau išeiti. Jau minėjau: iki tol nebūdingi negalavimai išryškėja, kai organizmas patiria tam tikrų apkrovų. Todėl medikai ir daro ergometrinius tyrimus, nes jie parodo tai, ko neįmanoma nustatyti žmogui esant normalios būsenos. Kodėl vėžys diagnozuojamas ne iš karto? Todėl, kad žmogus ilgai nejaučia pokyčių organizme.
– Daugelis pirtį vertina kaip vaistą, tad skuba ten net sirgdami. Ar visada toks požiūris pasitvirtina?
– Prakaituodamas kūnas tikrai pašalina iš organizmo kenksmingas medžiagas. Bet kad atsirastų atsparumo ligoms mechanizmas, į pirtį reikia eiti nuolat, kartą ar du per savaitę. Vienkartinis trumpas pasėdėjimas neturi nieko bendra su sveikatinimu. Tai veikiau laisvalaikio, bendravimo forma.
Blogai, kai žmonės eina į pirtį jausdami peršalimo požymių. Jie daro didelę klaidą. Temperatūros pokyčiai, organizmo patiriamas stresas dar labiau paspartina negalavimą. Be to, kai liga vos prasidėjusi,
užkratas labiausiai platinamas. Privalu turėti omenyje, kad einama į viešą pirtį, kur maudosi ir daugiau žmonių.
Lankytis pirtyje reikia profilaktiškai. Jei jau susirgai, ir česnaku neišsigydysi. Kita vertus, nereikia suabsoliutinti kaitinimosi poveikio: klaidinga manyti, kad nuolat einantieji į pirtį niekada nesuserga. Žmogaus sveikatą veikia labai daug veiksnių, taip pat ir sukeltų streso. Dabar manoma, jog kaip tik stresas daro didžiausią įtaką. Atpalaiduojamasis pirties poveikis irgi gerai žinomas.
Tačiau vartojant vaistus, nors ir nuo galvos skausmo, geriau į pirtį neiti. Tyrimai rodo, kad išgėrus medikamentų vyksta ląstelių pokyčiai, tad derinys su kaitinantis patiriama organizmo apkrova nėra pageidautinas.
– Ar dėl kaitinimosi ir grūdinimosi taip pat reikia tartis su šeimos gydytoju?
– Nežinau, ar tam jis turės laiko. Krūvio dozavimas yra individualus. Deja, net kūno kultūros specialistas, dirbantis sporto klubo treniruoklių salėje, paprastai patars tik tai, ko reikia gražiai figūrai, jėgai ugdyti.
Svarbiausia, krūvis turi būti nei per mažas, nei per didelis. Mankštintis per prievartą tikrai nevalia. Pirmiausia įsiklausykime į savo vidų. Dabartinė medicina vis labiau vertina subjektyvųjį požiūrį. Neretai žmogus jaučia tai, ko dar nefiksuoja jokia medicinos aparatūra. Jei organizmas prašo saldumynų, gal iš tikrųjų geriau žino, ko jam reikia.
Kilogramai neprapuola
– Kai kas mano, kad tupėdamas pirtelėje sudegins nereikalingas kalorijas…
– Antsvorio šitaip neištirpdysi. Apkūnūs žmonės turi sukaupę ne tik daug riebalų, bet ir skysčių. Kaitinantis pirtyje su prakaitu nemažai jų prarandama. Kai organizmas netenka skysčių, tirštėja kraujas, didėja trombų kraujagyslėse susidarymo pavojus. Ne veltui kaitinantis siūloma atsigerti ir susigrąžinti prarastą kiekį skysčių.
Po pirties labai pagerėja apetitas, tad žmogus prisikerta tiek, kiek jam nepavyktų suvalgyti ten nebuvus. Metant svorį daug didesnę naudą duoda nuolatinis fizinis aktyvumas. Pirtyje jo nėra, o krūvis – nemažas. Sveikata – tai judėjimas. Šiuo požiūriu daug efektyvesnis yra kasdienis nelabai sunkus, bet ilgos trukmės fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, poros valandų pasivaikščiojimas.
Skalauti gerklę
– Kaip patartina grūdintis ir kaitintis vaikams, nenorintiems atsilikti nuo tėvų.
– Jiems ypač rekomenduojama tai daryti iš lėto, po truputį, su saiku. Norintiems užsigrūdinti vaikams patariama namie pabūti išsirengus. Taip pat galima pratintis apsiplauti šaltu vandeniu.
Dažnai angina sergantiems vaikams labai tinka rytais paskalauti gerklę šaltu vandeniu. Reikia pradėti skalauti drungnu vandeniu, kad iš karto nepasigautų anginos, ir tai daryti reguliariai, kiekvieną dieną (kad sėkmingai grūdino gerklę šaltu vandeniu, pasakojo ir kopti į Everestą rengęsis Lietuvos alpinistas – aut.). Padarius pertrauką, kaip ir mankštinantis, viską vėl būtina pradėti iš pradžių, nuo drungno vandens. Kartais tėvai net mažus vaikus įpratina gerti pieną tiesiai iš šaldytuvo ir nesirgti. Tokio ekstremalumo nesiūlyčiau, bet gerklės skalavimas tikrai padeda.