Įlipęs į viešąjį miesto transportą negali būti tikras, kad trumpa kelionė neapkartins visos dienos nuotaikos. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” ir miesto maršrutus aptarnaujančių bendrovių direktoriai nuolat susiduriasu atvejais, kai vairuotojai piktybiškai neima iš keleivių pinigų ir neparduoda jiems bilietų.
Maža to, neretai situacijos padėtimi besinaudojantys vairuotojai dar ir iškoneveikia keleivius, kurie iš savo piniginių neiškrapšto reikalingos sumos stambesnio nominalo monetomis.
Balti centai arba stambios kupiūros uostamiesčio vairuotojus veikia tarsi raudona spalva bulius. Yra buvęs atvejis, kai įsiutęs vežėjas atbula ranka sviedė į delną subertas monetas, o keleivis, iš principo bilieto taip ir nepirkęs, išlipęs iš autobuso griebėsi už širdies.
Nei piniginiai paskatinimai už parduotų autobuse bilietų skaičių, nei nuobaudos ar nuolatiniai kvietimai „ant kilimėlio” pas direktorius, neauklėja prie vairo sėdinčių darbuotojų – šie ir toliau veliasi į nesibaigiančias diskusijas su keleiviais, o nukentėjusieji skambina ir rašo skundus vežėjų bendrovėms.
Liepė parodyti piniginę
Praėjusią savaitę studentė Inesa į paskaitas 17-ojo maršruto autobusu važiavo lyg ant žarijų – be bilieto. Jo vairuotojas nepardavė, pamatęs, kad mergina duoda vieno lito ir dešimties centų monetas bei dar keturias monetas po 5 centus.
Būtent centai taip įsiutino varuotoją, kad šis kategoriškai atsisakė paimti pinigus. Nuo epitetų, laidomų studentės adresu, ausys linko ir kitiems autobuso keleiviams.
„Liepė man atidaryti ir parodyti piniginę. Tuomet aš dar mestelėjau – esą gal ir nusirengti? Vairuotojas man – nusirenk! Iškeikė visokiais žodžiais, meldžiausi, kad tik neįliptų kontrolė. Paskui nusprendžiau pati kapstytis – mobiliuoju telefonu per informaciją susiradau bendrovės, aptarnaujančios maršrutą, direktorių. Jis patarė važiuoti ramiai, o jeigu įliptų kontrolieriai, – rašyti protokolą”, – savo nuotykius viešajame transporte pasakojo klaipėdietė Inesa.
Tokių istorijų apie keleivių žeminimą ir menką vairuotojų kantrybę būtų galima parašyti kur kas daugiau. Tą patvirtina maršrutus aptarnaujančių bendrovių direktoriai ir už miesto viešojo transporto organizavimą atsakinga VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas”.
„Jie – irgi žmonės”
Pagal mieste galiojančias keleivių vežimo taisykles, vairuotojas privalo iš keleivio paimti pinigus bet kokia jų forma – monetomis ar banknotais.
Gavusios signalą apie vairuotojo atsisakymą parduoti bilietėlį, vienos bendrovės imasi griežtų sankcijų, kitos – linkusios savo darbuotojų elgesį pateisinti.
17-ąjį maršrutą, kuriame ne taip seniai įvyko aprašytas incidentas, aptarnaujančios bendrovės „Gintarinis vairas” direktorius Raimondas Žeimys vairuotojų elgesio pernelyg nesmerkia.
Sulaukęs skundo, jis darbuotoją kviečiasi pokalbiui. Jeigu vairuotojas analogiškas klaidas kartoja, privalo rašyti pasiaiškinimą arba vadovas jam rašo papeikimą.
„Beveik visada užtenka pokalbio. Kita vertus, aš vairuotojus suprantu – jie irgi žmonės. Pagrindinis vairuotojų uždavinys – saugus keleivių vežimas ir atvykimas į stoteles laiku. O dabar pagalvokime, kaip jam tai įvykdyti, jeigu koks nors asmuo paberia saują centų? Arba dar geriau – tokių keleivių ne vienas ir ne du? Juk vairuotojai privalo vesti apskaitą – suskaičiuoti pinigus, pasitikrinti, ar jų netrūksta, kitaip tektų mokėti iš savo kišenės. Ar sudėtinga keleiviui bilietą nusipirkti kioske arba bent jau iš anksto susirinkti tą 1,20 lito sumą ne baltomis monetomis?” – stebėjosi R. Žeimys.
Ragina skųstis iš karto
Situacijas, kai vairuotojas atsisako priimti pinigus už bilietą centais, kitai vežėjų bendrovei – „Pajūrio autobusai” – tenka nagrinėti po keletą kartų per mėnesį.
Ir ko tik nedaro bendrovės vadovas Leonas Šiaulys, kad jos nepasikartotų, – viskas nueina perniek.
Nepadeda net tai, kad atsižvelgiant į parduotų autobuse bilietų skaičių, vairuotojams yra mokami priedai prie algų.
„Gražiuoju kalbuosi, ir auklėti bandau. Būna, jog net algą nurėžiame už taisyklių pažeidimus ir nemandagų elgesį. Blogiausia, jog vairuotojai taip įsivelia į tokias nesibaigiančias diskusijas su keleiviais, kad užmiršta pagrindinį savo darbą. Nuo visagalių sindromo, kartais apimančio darbuotojus, vaistų taip pat dar neišradome”, – apie nuobaudas pasakojo direktorius.
Išsiaiškinti, kas teisus, – sudėtinga, mat piktais žodžiais apsimėtę vairuotojas ir keleivis, išsiskiria stotelėje. Skundai bendrovę pasiekia po kurio laiko. Dažniausiai situacijos liudytojų surasti neįmanoma. Direktorius ragina nukentėjusius nuo nepagarbaus autobusų vairuotojų elgesio klaipėdiečius apie įvykį pranešti iš karto, o ne po kurio laiko.
Tai padaryti esą nesudėtinga – autobusuose yra parašyta, kokia bendrovė maršrutą aptarnauja, be to, veikia ir nemokama „Klaipėdos keleivinio transporto” linija.
Keleivių nesupratingumas erzina
L. Šiaulys mano, jog neteisūs yra ir keleiviai, kurie savo kelione nepasirūpina iš anksto. Anot jo, kioskų dabar Klaipėdoje – kone ant kiekvieno kampo, ir eilių nėra.
„Nesuprantu ir tų, kurie vairuotojui kiša 100 ar net 200 litų, o po to skundžia mums, jog bilieto nepardavė. Keleiviai taip pat galėtų būti nuovokesni ir pagalvoti apie sėdinčiuosius prie vairo”, – kitą šios problemos pusę palietė L. Šiaulys.
Apie susierzinimą gavus saują monetų „Vakarų ekspresui” pasakojo ir ilgametis „Pajūrio autobusų” vairuotojas Rimantas Žymančius.
Anot jo, dėl nuolat pasikartojančių konfliktų abi pusės nekaltos – kalta bilietų kainų sistema.
Būtina diferencijuoti
Uostamiesčio vežėjų bendrovės ne kartą kreipėsi į VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” (KKT) su pasiūlymu diferencijuoti bilietų kainas.
Dabar kioske vienkartinis bilietas kainuoja litą, o perkant pas vairuotoją – 1,20 lito. O jeigu autobuse tektų mokėti 50 centų arba visu litu daugiau, keleiviai esą nebetrukdytų vairuotojų, o šiems nuo pečių nukristų dar ir konduktoriaus pareigų našta.
Problemos sprendimo būdais susirūpino ir KKT. Pasak įstaigos direktoriaus Gintaro Neniškio, gali būti, kad nuo ateinančių metų, kai mieste ketinama kelti kainas už važiavimą viešuoju transportu ir maršrutiniais autobusais, į vežėjų skundus bus atsižvelgta.
„Žinome, kad tai vyksta. Naujos kainos greičiausiai bus tokios, kad neapsimokės ieškoti baltų centų”, – vylėsi G. Neniškis.
Jeigu ir tai nepadės, yra dar vienas būdas – elektroninės dėžutės, pačios skaičiuojančios centus. Kai kuriuose autobusuose jos jau yra, tiesa, – neveikiančios, mat sugeba skaičiuoti tik euro monetas.
„Vakarų šalyse jos naudojamos beveik visame viešajame transporte. Jeigu planuotume jų įsigyti, kainuotų nemažai, tektų pritaikyti prie mūsų piniginio vieneto”, – svarstė G. Neniškis.
Bandymų būta ir anksčiau
Beje, išvaduoti vairuotojus nuo centų, o keleivius – nuo vežėjų įtūžio, KKT bandė ieškodama galimybių pakeisti arba papildyti keleivių vežimo taisykles punktu, draudžiančiu atsiskaityti smulkiomis monetomis arba stambiais banknotais. Pasak G. Neniškio, to padaryti nebuvo įmanoma.
Pavyko tik tiek, kad autobusuose kartu su iškabintomis taisyklėmis atsirado rekomendacinio pobūdžio raginimas klientams nevarginti vairuotojų ir įsigyti bilietus mokant nurodytą tikslią sumą. Šių rekomendacijų mažai kas paiso, jos parašytos smulkiu, vos įskaitomu šriftu.