Ar kalbate europietiškai?

Tokį klausimą jau greitai bus galima užduoti Europos Sąjungos (ES) pareigūnams. Mat ES institucijose po truputėlį įsigali prancūzų ir anglų kalbų mišinys, arba vadinamoji franglais kalba.

Pagal kalbų lygiateisiškumo principą ES oficialiai galioja visų valstybių narių kalbos, tačiau šio principo paisoma toli gražu ne visose ES institucijose. Pavyzdžiui, Europos Komisijoje (EK) vartojamos trys pagrindinės darbo kalbos – anglų, prancūzų ir vokiečių. Nemažai spaudos konferencijų vyksta prancūzų ir anglų kalbomis. Jau tapo įprasta, kad pareigūnai puikiai supranta abi kalbas. Į ką visa tai panašu?

Sviestas sviestuotas

EK gan dažnai galima išgirsti posakį: „C’est le top news de ce qui est in the pipeline” (išvertus pažodžiui, „c’est le” (pranc.) – „tai…”, „top news” (angl.) – „karščiausios naujienos”, „de ce qui est” (pranc.) – „iš to, kas yra”, „in the pipelnine” (angl.) – „rengiama”). Žodis „pipeline” gali reikšti ir „dujotiekį” – jis yra ES pareigūnų pamėgta tema. Lietuvio ausiai šis posakis skamba maždaug taip: „Tai šiandienos top njuzas”, arba „Sė lio karščiausios naujienos kalbant apie dujotiekį.” Sakinius patartina perskaityti garsiai kirčiuojant paskutinį kiekvieno žodžio skiemienį.

Kalbėdamas apie pasaulio ekonomiką vienas EK narys pareiškė: „And this year, there has been un choc negatif” (išvertus pažodžiui, „and this year, there has been” (angl.) – „o šiais metais buvo”, „un choc negatif” (pranc.) – „neigiamas šokas”). Vertėtų atkreipti dėmesį, kad žodis „šokas” jau turi neigiamą reikšmę, todėl frazė „un choc negatif” gali skambėti kaip sviestas sviestuotas. Kam samprotauti, kad „šiais metais ekonomika patyrė nuosmukį”? Juk dvikalbis pareigūnas savo mintį nori išreikšti kuo gražiau: „Šiais metais buvo negatyvus šokas.”

Ombudsmenas „atkenselino mytingą”

Prancūzakalbiai pareigūnai dažnai vartoja anglicizmus. Žodis „atšaukti” jiems tampa ne „annuler”, o „canceller” pagal anglišką „cancel”. Pagal tą pačią logiką „atšaukti” lietuviui skambėtų kaip „atkenselinti”. Negana to, prie angliškų žodžių prancūzai mielai prideda savo kalbos artikelius „le”, „la”, „les”… Užuot sakę „la reunion” jie mieliau sako „le meeting” (susirinkimas, arba „mytingas”).

Anglai neretai vartoja prancūzų kalbos žodžius nesuvokdami jų reikšmės. Antai vienas anglas taip dažnai sakė „rapporteur” (parlamento ekspertas), kad paklaustas: „Apie ką jūs kalbate?”, jis sutriko taip, lyg būtų sutrikęs paprastas lietuvis, išgirdęs nieko nesakantį klausimą: „Kas yra ombudsmenas?”

Painiavos neišvengia

Nemažai painiavos kyla tada, kai oficialiuose dokumentuose tas pats pavadinimas trumpinamas skirtingai. Pavyzdžiui, tame pačiame anglų kalba parašytame dokumente ES gali atrodyti kaip EU (angl. „European Union”) arba UE (pranc. „Union Europeenne”).

Kad išvengtų didesnės painiavos, ES pareigūnai stengiasi itin retai vartoti vokiečių, italų ar kitų Europos kalbų skolinius, nors pripažįsta, kad be svetimybių sunkiai gali išsiversti.

Kalbant apie vokiečių kalbos įtaką, ES užsienio reikalų ministrų susitikimus jau įprasta vadinti „Gymnich” (tai Vokietijos rūmai, kuriuose pirmą kartą vyko toks susitikimas).

Italų kalba taip pat paliko pėdsakų. Itališkuoju „espresso” („ekspresas”, arba populiarios kavos rūšis) įvardijamas trumpas ES pranešimas spaudai. Pasitelkdami italų kalbą sumanūs žurnalistai sugalvojo kitų terminų. Pavyzdžiui, „cappucino” tapo „užsitęsusiu pasitarimu”, o „latte” (kava su pienu) ir „decaf” (kava be kofeino) virto „naujiena, kurią verta aptarti”.

Visai įmanoma, kad ES pareigūnų žargonas vėliau paskatins naujos europiečių kalbos kūrimąsi. Tik vargu ar ji bus prasminga.