Kaip neišeiti iš proto?

Panika, pyktis, baimė, agresija, dirglumas… Šių ir panašių emocijų patiriame kasdien. Jos savinasi sveiko proto likučius, o kai kurios gali reikšti rimtas dvasines bėdas. Kaip jas pažinti ir įveikti?

Specialistų duomenimis, dvasinių ligų, kurios gali ištikti įvairiais gyvenimo momentais, suskaičiuojama apie 400 rūšių. Labiausiai paplitusi – banali neurozė (neurastenija).

Teigiama, kad visi daugiau ar mažiau sergame šia liga. Mums būdinga jaudintis be aiškių priežasčių, mūsų ilgai nepalieka įtampa, fizinis silpnumas, sugniužimo pojūtis.

Padažnėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, apetito sutrikimai, padidėjęs dirglumas, skausminga reakcija į garsą, šviesą, juoką – tai nervingumo požymiai.

Psichologai teigia, kad potencialiais neurastenikais tampa žmonės, kurie išsikelia per didelius tikslus. Jei jų nepasiekia – suserga. Situaciją pabloginti gali atsakomybės padidinimas, pavyzdžiui, perkėlimas į kitas pareigas. Kartais neurastenija atsiranda nuo protinio persitempimo ir ilgalaikio neišsimiegojimo. Jei jaučiate netikėtą nuoskaudą, pyktį, būnate sudirgęs, skauda galvą, kankina nemiga, jei bijote bet kokios nesėkmės, -jūs jau rizikos grupėje.

Be to, neurozė klastinga – ji gali užsidėti kitų ligų – tachikardijos, skrandžio nevirškinimo, žarnų nepraeinamumo, distonijos, hipertonijos, avitaminozės – kaukę.

Laimės kvapas

Norėdami įveikti nervingumą, pirmiausia sureguliuokite miego režimą, po truputį jo laiką vis pailgindami iki 2 valandų. Gerai padeda aromaterapija. Išsimaudykite šiltoje vonioje, su pienu ir rožės, kvapiųjų kanangų, santalo, rozmarino eterinių aliejų lašais. Gerai nervų sistemą ramina pelargonijų, mandarino, mėtos kvapai.

Pripildykite namų atmosferą malonių kvapų. Tam puikiausiai tiks sudžiovintų žolių maišeliai. Sukabinkite juos ant miegamojo sienų – dirglumą kaip ranka nuims, pagerės nuotaika. Galima naudoti ir indiškas aromatų lempas. Tik prie jų reikia priprasti pamažu.

Nereikalingas emocijas padės pašalinti ir gydomasis putino uogų antpilas. Sutrinkite 5 šaukštus putino uogų ir melisos šakelę, užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 4 valandas. Nusunktą nuovirą gerti 4-6 kartus per dieną prieš valgį.

Froidas buvo teisus

Psichoterapeutai teigia, jog neurozė niekada neužklumpa viena – ištikimu jos palydovu būna paniška būsena, arba isterija.

Kadaise Zigmundas Froidas kolegų buvo išjuoktas, kai pareiškė, jog isterija pasireiškia ir vyrams, nes manyta, kad tai tik moterų liga. Daugelis taip mano iki šiol. Šiuolaikiniai psichologai neabejoja Froido teisumu, nors visgi sutinka, kad dailiosios lyties atstovėms isterija būdinga triskart dažniau nei vyrams.

Kaip atskirti isteriją nuo blogo išsiauklėjimo pasireiškimo? Tuos, kurie serga, ištinka netikėtos baimės, panikos priepuoliai. Panikos atakas lydi fiziologinės reakcijos: pradeda stipriai plakti širdis, svaigsta galva, sunku kvėpuoti, skauda už krūtinkaulio, gali trūkti oro. Atakų metu žmogus pradeda galvoti apie mirtį. Jam atrodo, kad tuoj mirs, kartais bijo netekti sąmonės, atsidurti gėdingoje padėtyje ir pan. Neretai tokie priepuoliai ištinka viešose vietose, dėl to šie ligoniai bijo išeiti iš namų, važiuoti viešuoju transportu, lankytis supermarketuose ir pan. vietose.

Šiems ligoniams psichologai rekomenduoja jogos užsiėmimus (atsipalaidavimo metodika), kvėpavimo gimnastiką, autogeninę treniruotę. Jei ištiko priepuolis – skubiai išgerkite raminamųjų vaistų ir lėtai skaičiuokite lyginius skaičius pradedant nuo 500. Skaičiuodami į taktą kvėpuokite. Tai padės nusiraminti, normalizuos kvėpavimą ir širdies ritmą.

Užsitęsus isterinėms būklėms gerai padeda pušų ekstrakto ir jūros druskos vonios. Efektyvus taškinis masažas. Mūsų delnuose yra daug labai svarbių taškų ir juos žinant galima susidoroti su įvairiomis stresinėmis situacijomis. Isterijos zona – vidinis plaštakos paviršius mažylio pirštelio pusėje. Į šią zoną įeina visos raukšlelės, susidarančios sulenkus delną. Raminantis šios vietos masažas padės atgauti pusiausvyrą ištikus isterijos priepuoliui, sutrikus miegui, pablogėjus atminčiai.

Bijo visuomenės

Isterijos fone gali atsirasti įvairios fobijos ir baimės. Pavyzdžiui, klaustrofobija, uždarų patalpų baimė, – baimė atsidurti ten, kur galima nesulaukti pagalbos. Dažnai išsivysto socialinė fobija (agarofobija) – visuomenės baimė.

Visuomenės baimė gali subręsti ir savarankiškai, nepriklausomai nuo isterijos ar kitokių priepuolių. Tai – jaunimo liga, dažniausiai išryškėjanti mokykliniais metais.

Sociofobus ištinka priepuoliai, lydimi tokių simptomų kaip kalbos sutrikimas, kvėpavimo užgniaužimas, mikčiojimas, rankų drebulys, noras pravirkti. Žmogų padengia šaltas prakaitas arba apima karštis, visa tai lydi nerealumo pojūtis.

Geriausia šio sutrikimo profilaktika – pamažu priprasti būti viešose vietose, kalbėti susirinkimuose. Tokiems vaikams palanku mokytis teatro studijose, lankyti sporto būrelį ar žurnalistikos mokyklą.

Negydant sociofobijos gali išsivystyti dar didesnės ligos. Pavyzdžiui, sociofobai rizikuoja tapti alkoholikais. Mechanizmas paprastas: alkoholis, kaip sedatyvinė priemonė, panaikina baimės priepuolius, ir žmogus, kad nebūtų izoliuotas, vis dažniau išgeria. O nuo čia netoli iki alkoholinės psichozės.

O kaip susidoroti su alkoholine psichoze? Padeda kamparo antpilas, kofeinas – šios priemonės greit atkuria širdies, kuri priepuolio metu kenčia labiausiai, darbą. Padės ir raudonojo pipiro bei ožrožės lapų antpilas.

Liaudies medicina teigia, kad poreikis išgerti susijęs su kalio trūkumu organizme. Šį poreikį žymiai sumažina ir išblaivėti padeda medus, nes jame gausu kalio.

Ligų karalienė

Haliucinacijos, netvarkinga kalba, mimika, nugrimzdimas į save – dar vienos labai svarbios dvasinės ligos, pačios sudėtingiausios, šizofrenijos simptomai.

Šizofreniją, arba sąmonės susidvejinimą, psichologai vadina ligų karaliene. Sergant ja pirmiausia kenčia mąstymas ir suvokimas. Ligonis pradeda gyventi savo nesuprantamame, daugelį gąsdinančiame pasaulyje.

Tai viena mįslingiausių ir sunkiausiai gydomų ligų. Vieni sako, kad tai stipraus streso arba fizinės traumos pasekmė, kiti – kad paveldima liga.

O neseniai australų mokslininkai išsiaiškino, kad ši liga atsiranda nuo saulės trūkumo nėštumo periodu. Jei šiuo periodu nėščiosios oda gaus per mažai saulės, joje susikaups per mažai vitamino D. Šiais atvejais padidėja psichikos sutrikimų rizika. Tačiau tyrėjai nerekomenduoja vartoti šį vitaminą. Mat jo perteklius gali paskatinti kitus įgimtus defektus.

Nepripažįstame

Mokslininkų teigimu, kai kuriuos šizofrenijos simptomus labai palengvina speciali mityba ir vitamininė dieta. Neblogą poveikį ligonių organizmui daro bičių pienelis: pusę arbatinio šaukštelio su medumi 2-3 kartus per dieną. Gydytis 3-4 savaites, po pertraukos kursą galima kartoti.

Manoma, kad šizofrenijos eigą labai palengvina muzikos terapija. Specialiai parinktos melodijos teigiamai veikia ligonio psichiką, malšina pyktį, išsiblaškymą, psichologinę įtampą, gerina nuotaiką. Nustatyta, jog malonios emocijos, kurias sukelia muzika, pakelia galvos smegenų kamieno tonusą, gerina medžiagų apykaitą, stimuliuoja kvėpavimą, kraujotaką, padeda koncentruoti dėmesį, tonizuoja centrinę nervų sistemą.

Kuo geriau gyvename, tuo labiau, tvirtina mokslininkai medikai, mes linkę į psichikos sutrikimus. Ypač jie gresia patiems aktyviausiems, ambicingiausiems. Svarbiausias pavojus – kad žmonės nenori pripažinti nervinių sutrikimų simptomų. Jie juos aiškina įvairiomis kitomis priežastimis – nuovargiu, įgimtu drovumu, visuomenės įpročiais ir kitais dalykais, tačiau tik nedidelė dalis žmonių turi psichologinį imunitetą joms.

Kuo geriau gyvename, tuo labiau pažeidžiama tampa mūsų psichika.

Neseniai australų mokslininkai išsiaiškino, kad šizofreniją sukelia saulės spindulių stoka nėštumo periodu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.