Šeštajame pasaulio šachmatų čempionate pagal Roberto Fischerio sistemą Maince (Vokietija) pirmąkart pasaulio moterų čempione tapo tituluota tarptautinė didmeistrė 23-ejų Viktorija Čmilytė
Kad ir kur V.Čmilytė pastaruoju metu nuvyktų, atrodo, titulai iš anksto laukia, kad ji juos pasiimtų. Pernai pasaulio moterų šachmatų čempionate Viktorija iškovojo bronzos medalį. O šis mėnuo Viktorijai buvo auksinis. Rugpjūčio pradžioje ji apgynė Europos greitųjų šachmatų čempionės vardą. Ką tik Vokietijoje tapo pasaulio moterų šachmatų čempionato pagal R.Fischerio sistemą nugalėtoja.
Garbingiausius titulus pelnanti geriausia visų laikų Lietuvos šachmatininkė Viktorija ČMILYTĖ grįžusi į Lietuvą davė interviu „Lietuvos žinioms”.
Visko išmokti neįmanoma
– Gal pasidalytumėte dar šviežiais įspūdžiais iš Mainco?
– Mielai. Ten žaidžiau dviejuose turnyruose. Kiekvienas truko dvi dienas. Pirmose varžybose žaidėme pagal R.Fischerio sistemą.
– Tapote šio turnyro čempione, tačiau sporto gerbėjams, ko gero, būtų įdomu sužinoti, kuo R.Fischerio šachmatai skiriasi nuo įprastų?
– Pradinę padėtį figūroms parenka kompiuteris. Tik pėstininkai lieka savo vietose, o karaliai, valdovės, bokštai, rikiai ir žirgai užima neįprastas pozicijas. Čia sportininko žinios nieko nelemia, nes iš anksto neįmanoma pasirengti tokiai partijai – prieš pirmą ėjimą gali būti net 960 skirtingų pozicijų. Natūralu, kad išmokti jų neįmanoma. Tad šachmatininkai nuo pat pradžių priversti pasitelkti kūrybą.
– Kiek žaidėjų dalyvavo šiame čempionate?
– Apie keturis šimtus. Žaidėme ir su vyrais. Moterys sudarė mažesniąją dalį, tačiau visos buvo gana pajėgios. Tarp jų – ir pasaulio eksčempionė kinė Zhu Chen (ELO 2522), dabar ji atstovauja Katarui. Taip jau išėjo, kad pagal taškus su kitomis šachmatininkėmis pasidalijau pirmą šeštą vietas – visos surinkome po 6,5 taško iš 11, tačiau koeficientas man lėmė čempionės titulą. Vyrų čempionu antrus metus iš eilės tapo armėnas Levonas Aronianas.
– Ar žaisdama jautėte, kad tai yra kitokie šachmatai?
– Tiesiog man buvo įdomu. Tai irgi yra greitieji šachmatai – vieną dieną žaidėme penkias partijas, kitą – šešias. Tokių turnyrų pasaulyje rengiama labai mažai. Tuo Maince vykęs šachmatų festivalis ir ypatingas. Be to, malonu, kad ir Lietuvoje žmonės sužinos, jog egzistuoja ir tokie šachmatai.
Maince viešėjo trise
– O kitos dvi dienos Maince?
– Kitas dvi dienas žaidėme tradicinius greituosius šachmatus. Tačiau man sekėsi prasčiau. Ten dalyvavo jau apie 700 šachmatininkų. Moterų vėl buvo mažiau. Surinkau 7,5 taško iš 11 galimų, ir to užteko, kad tarp moterų pasidalinčiau trečią penktą vietas.
– Žinau, kad Maince buvote ne vieta.
– Ten vykau su mažuoju sūnumi Aleksandru ir mama. Tuo metu, kai žaisdavau, trimetį sūnelį prižiūrėjo mama. Kadangi į Maincą važiavau jau ketvirtus metus iš eilės, ten man visuomet suteikia geriausias sąlygas gyventi su šeimos nariais. Tad visi trys likome labai patenkinti.
– O vyresnėlį Dmitrijų gal jau rengiatės leisti į mokyklą?
– Norėtume jį leisti į mokyklą anksčiau, bet gal dar ne šiemet.
Į Palangą – su lenta
– Kokie maršrutai šiemet dar laukia?
– Už dešimties dienų vyksiu į labai rimtas moterų varžybas Azerbaidžane. Antrą kartą ten rengiamame turnyre žais dešimt labai pajėgių šachmatininkių, tarp jų – ir gerai žinoma bulgarė Antoaneta Stefanova (ELO 2481). Pagal reitingą šiame turnyre būsiu tik penkta.
Tad laukia įdomios kovos.
Netrukus su treneriu Gediminu Rasteniu vyksime į treniruočių stovyklą Palangoje. Ten dirbsime prie šachmatų lentos, šalia bus kompiuteris.
– O fizinis pasirengimas?
– Pats geriausias pasirengimas – pasivaikščiojimai prie jūros. Žinoma, gal reikėtų rimčiau pasportuoti, tačiau visas mūsų dėmesys bus sutelktas į šachmatus, net ir per pasivaikščiojimus.
– Kokios rimčiausios varžybos laukia kitąmet?
– Pasaulio moterų šachmatų čempionatas.
Tik niekas dar nežino, kur ir kada jis vyks. Deja, FIDE vadovai nėra tokie geri organizatoriai, kad iš anksto galėtų paskelbti varžybų vietą ir datą. Bet greičiausiai čempionatas vyks ankstyvą pavasarį.
Apie šachmatų ateitį
– Jūs atstovaujate ir klubų komandoms?
– Taip. Spalį vyks Europos klubų čempionatas. Ten antrus metus iš eilės atstovausiu Sankt Peterburgo moterų šachmatų klubui FINEK. O lapkritį Graikijoje rengiamos Europos komandinės pirmenybės, ten atstovausiu Lietuvai – žaisiu prie pirmosios lentos.
– Ar galite teigti, jog šis sezonas buvo sėkmingas?
– Žinoma, kai kur galėjau ir geriau pasirodyti. Tačiau tikrai patenkinta esu paskutinio mėnesio rezultatais – kai apgyniau Europos moterų greitųjų šachmatų čempionės titulą ir dabar neblogai pasirodžiau Vokietijoje.
– Šachmatais žaidžia visame pasaulyje. Tačiau ne visur jie populiarūs…
– Pavyzdžiui, Vokietijoje nuolat rengiama daug varžybų. Ten yra šachmatų bundeslyga, ji – stipriausia Europoje. Aš ten atstovauju Baden Badeno moterų komandai. Varžybos prasideda rudenį ir trunka iki pavasario. Per tą laiką man į Vokietiją tenka vykti penkis kartus ir kaskart žaisti dvi partijas.
Taigi mano akimis Vokietija yra šachmatų šalis. Ir Ispanijoje malonu žaisti – ten daug galimybių pasireikšti. Na, Rusija irgi turi senas šachmatų tradicijas, tačiau ji nesugeba jų išnaudoti.
Lietuvoje mes irgi mokame rengti didelius turnyrus. Ir sugebame padaryti juos matomus. Manau, situacija pamažu gerėja – mūsų šalyje yra pakankamai daug besidominčių šia sporto šaka. Žinoma, daug lemia ir tradicijos. Tačiau ir valstybės politika turi būti palanki mūsų sporto šakai. Viliuosi, kad ateityje Lietuvą galėsime vadinti ne tik krepšinio, bet ir šachmatų šalimi.