Apie kasmetinės atostogas

Teisė pasirinkti laiką

Pagal bendrus nuostatus, nė viena iš darbo sutarties šalių neturi teisės vienašališkai nustatyti atostogų laiko, bet tam tikri darbuotojai turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką. DK nurodyta, jog teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi nepilnamečiai iki 18 metų, nėščios moterys, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

DK taip pat yra nurodytos darbuotojų kategorijos, kurioms atostogų laikas gali būti derinami prie tam tikrų aplinkybių. Antai, sutuoktiniui, jo pageidavimu, kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. Darbuotojams, slaugantiems namie ligonius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku pagal medicinos įstaigos išduotą rekomendaciją.

Skaidymas ir atšaukimas

Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, bet ir tuo atveju kiekvienais darbo metais viena atostogų dalis (nebūtinai pirma) turi būti ne trumpesnė kaip 14 dienų.

Kartais darbuotojai šias atostogas pageidauja gauti po kelias dienas (dažniausia nuo pirmadienio iki penktadienio, siekdami išvengti poilsio dienų, kurios įskaičiuojamos į atostogų laiką) ir tuo būdu norima padidinti bendrą atostogų trukmę. Tad kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur ji nesudaryta, darbo tvarkos taisyklėse gali būti aptarta mažiausios trukmės suteiktinų kasmetinių atostogų dalis. ab

DK numato, kad atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojui sutikus, todėl jo atsisakymas negali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas.

Perkėlimas arba pratęsimas

DK taip pat numato galimybę darbuotojui prašant ar sutinkant perkelti kasmetines atostogas. Atostogos taip pat perkeliamos, kai jų metu darbuotojas yra laikinai nedarbingas, įgyja teisę į tikslines ar nemokamas atostogas, atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti arba kai jis dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes.

Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais, bet darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų atostogų dalis gali būti nukelta ir į kitus darbo metus.

Atostoginių skaičiavimas

Nors kasmetinių atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis, atostogos apmokamos pagal tam laikotarpiui tenkančias darbo dienas. Vidutinis darbo užmokestis kasmetinėms atostogoms apmokėti apskaičiuojamas iš trijų paskutinių prieš atostogas einančių kalendorinių mėnesių darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Gauta bendra suma dalinama iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų (valandų) skaičiaus, įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas, ir tokiu būdu nustatomas vienos darbo dienos (valandos) vidutinis uždarbis. Pastarasis dauginamas iš atostogų laikotarpiui tenkančių darbo dienų (valandų) skaičiaus. Gautoji suma sudaro atostoginius pinigus, iš kurių sumokamas gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos.

Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas penkių dienų darbo savaitės grafikas, jeigu nenustatyta dar trumpesnė darbo savaitė.

Atostoginiai pinigai privalo būti išmokėti ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbo užmokestis už atostogas nustatytu laiku nebuvo sumokėtas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už atostogas.

Išskaitos už atostogų dienas

Jeigu kasmetinėmis atostogomis darbuotojas pasinaudojo už visus darbo metus, o vėliau su juo darbiniai santykiai nutraukiami nepasibaigus tiems darbo metams, darbdavys turi teisę išskaičiuoti iš darbuotojui priklausančio uždarbio atostoginius pinigus už neišdirbtas atostogų dienas arba juos išieškoti teismine tvarka.

Tačiau išskaita už šias dienas nedaroma, kai darbuotojas iš darbo atleidžiamas nesant jo kaltės, pavyzdžiui, jeigu darbo sutartis su nutraukiama jo prašymu, jį pripažinus nedarbingu, arba dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo ir panašiai.

Atostogos atleidžiant iš darbo

DK neleidžia darbuotojams vietoje atostogų išmokėti už jas piniginę kompensaciją. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą ir tuomet atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po atostogų pasibaigimo dienos. Šiuo atveju kasmetinės atostogos suteikiamos neatsižvelgiant į nepanaudotų atostogų laiką ir neribojant jų trukmės.

Laikiniesiems ir sezoniniams darbuotojams kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant iš darbo jiems už šias atostogas išmokama piniginė kompensacija.

Kai dėl pasibaigusių darbo santykių nėra galimybės suteikti kasmetines atostogas arba jeigu darbuotojas jų nepageidauja, jam atleidimo iš darbo atveju vietoje atostogų sumokama piniginė kompensacija. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tiems darbo metams, darbo dienų skaičių, o atostoginiai pinigai paskaičiuojami pagal prieš darbinių santykių nutraukimą darbuotojo turėtą trijų mėnesių darbo užmokesčio dienos (valandos) vidurkį, taikant metinį darbo dienų koeficientą (0,7-esant penkių dienų arba 0,9 – šešių dienų darbo savaitei).

DK numato, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju darbdavys privalo visiškai atsiskaityti jo atleidimo dieną. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, pastarajam sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Specialistai konsultuoja su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.