Jau kuris laikas verda aistros dėl aukštojo mokslo reformos. Iš tiesų, švietimo ir mokslo sistema Lietuvoje išgyvena krizę, o reformos – būtinos. Kodėl kyla pasipriešinimas tokiems iš pažiūros kilniems tikslams?
Takoskyros reiktų ieškoti ne čia. Ji atsirado po to, kai birželio 14 dieną Lietuvos politinės partijos pasirašė susitarimą dėl vadinamosios aukštojo mokslo reformos, kurios vienintelis visiems gerai žinomas konkretus tikslas yra įvesti mokestį už aukštąjį mokslą.
Kodėl reiktų apmokestinti
Socialdemokratė, švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė pateisino pagrindinį reformos principą – aukštojo mokslo apmokestinimą, sakydama, kad baigę mokslus studentai turės aukštąjį išsilavinimą, gaus didesnius darbo užmokesčius, užims geresnę padėtį visuomenėje, todėl iš pradžių patys turėtų finansiškai prisidėti.
Atrodytų, svarus argumentas, tačiau ar valstybė galėtų garantuoti darbo vietą tam, kuris mokės už studijas tikėdamasis, anot ministrės, užimti geresnę padėtį visuomenėje? Garantijų, deja, nėra. Nėra netgi žinoma, kaip keisis Lietuvos darbo rinka ir kokių specialistų gali prireikti po 4-5 metų.
Seimo narė Irena Degutienė išsakė nuomonę, jog politinėms partijoms pasirašius susitarimą, buvo neteisingai sudėlioti akcentai. Pasak Seimo narės, pagrindinis pertvarkos akcentas turėtų būti ne finansavimas, o studijų kokybė, kuri turėtų atitikti europinius standartus.
I. Degutienės nuomone, vien finansavimo didinimas studijų kokybės nepagerins. O pagerinti ją galėtų studijų programų išgryninimas, dėstytojų darbo krūvių sureguliavimas, jaunų specialistų pritraukimas darbui universitetuose ir mokslo institutuose.
Neigiami padariniai galimi
Piliečių judėjimo „Kitas pasirinkimas” Taryba išplatino kreipimąsi į šalies Prezidentą, Seimo pirmininką bei ministrą pirmininką išreikšdama savo susirūpinimą dėl galimų neigiamų mokesčio už mokslą padarinių.
Pabrėžiama, kad partijų susitarimas atveria galimybę studentų sąskaita padengti neefektyviai veikiančios aukštojo mokslo sistemos kaštus ir gali tapti paskata atidėti būtinas jos reformas neapibrėžtai ateičiai.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad studentų skirstymas į mokančius ir nemokančius už studijas skatintų „visų kovos su visais” būklę, didintų socialinę atskirtį ir skatintų jaunimo emigraciją.
Siūlomas aukštojo mokslo apmokestinimas taip pat greičiausiai reikštų tai, kad universitetai būtų suinteresuoti išlaikyti ir didinti studentų skaičių, nes į studentą būtų visų pirma žiūrima kaip į pinigų šaltinį.
Investicija į nieką?
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis teigė, kad partijoms teikiamo susitarimo projektas savo turiniu toli gražu nekvepia nacionaliniu susitarimu tų, kuriems sprendžiama problema yra opiausia.
„Susitarimo tekste užkoduota skaudžiai paprasta vienos pusės išnaudojimo logika ir noras valstybės politikos klaidas lopyti studentų sąskaita, mainais pažadant studijų kokybę „kažkada ateityje”.
Pastebėta tendencija, kad studentai didesnę įmoką sietų su geresne studijų kokybe. Deja, akivaizdu, kad visuotinės studijų įmokos įvedimas ir taip didesnę studijų kaštų dalį dengsiantiems studentams negarantuos kokybės”, – teigė J. Okunis.
Anot jo, studentams žadamos visuotinai prieinamos paskolų sistemos realumas miglotas: žinoma, kad po reformos pradžios ketvirtaisiais metais reiks 1,054 mlrd. litų, – šiandien pirmiesiems metams tėra surasta 100 mln. litų.
Išaugs motyvacija
Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Vladas Žulkus „Vakarų ekspresui” sakė sutinkantis su aukštojo mokslo reforma ir mano, kad ji atneš naudos universitetams.
„Kol Vyriausybė neparuošė dokumentų ir neatsakė į daugybę klausimų, tiksliai komentuoti sunku. Klaipėdos universitetas ir pats daug ko nežino”, – tikino rektorius ir pridūrė, kad kiekviena reforma yra tam tikras judėjimas, pasikeitimas, o pokyčiai visada teigiamas dalykas.
V. Žulkaus paklausus, ar aukštojo mokslo reforma nėra tik tikslingas pasipelnymas, kuris realių kokybinių mokslo pasikeitimų neatneš, atsakė, kad studijų apmokestinimas visiems yra normalus dalykas.
Pasak jo, KU iš valstybės gauna tik 47 procentus sumos, reikalingos normaliam įstaigos gyvavimui.
„Likusią ir labai reikalingą dalį sumos universitetas susirenka iš studijų įmokų, nes kitaip nepragyventų. O ir patys studentai, gaudami produktą veltui, netenka motyvacijos mokytis. Tai turėtų pasikeisti visiems studentams suvienodinus mokėjimo sąlygas”, – kalbėjo V. Žulkus.
Dabartiniai nemokės
Pagerėjusi studentų motyvacija ne vienintelis pozityvus dalykas, kurį įžvelgia KU rektorius. Pasak jo, įtvirtinus reformą, turėtų padidėti sveika konkurencija tarp aukštojo mokslo įstaigų.
V. Žulkus teigė, kad žmonės daugiausia pastebi ir į viešumą kelia piniginę reformos pusę, pamiršdami esminius ir daug svarbesnius jos principus.
„Studijų apmokestinimas nėra reformos kertinis akmuo, jis tik labai sureikšminamas. Didesni ir svarbesni yra tokie dalykai, kaip universitetų strategija, finansavimas, Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas ar universitetų autonomija”, – aiškino rektorius.
Pokalbininkas nelinkęs tikėti, kad potencialių studentų skaičius dėl reformos sumažės ženkliai. Pasak jo, jau daug metų abiturientų, laikančių valstybinius egzaminus, mažėja, nes jie dar būdami mokykloje planuoja studijuoti užsienyje.
Dabartinius kiek sumišusius KU studentus V. Žulkus suskubo nuraminti – esą visi dabar studijuojantys ir, matyt, būsimi pirmakursiai už mokslą mokėti neturės ir studijas baigs pagal senąją tvarką.
„Humanitarai išnyks”
Kardinaliai priešingos nuomonės yra KU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys – jis teigia, kad inicijuojama aukštojo mokslo reforma yra klaidinga ir net pražūtinga.
„Jei Lietuvoje norima išugdyti tik vadybininkus ir teisininkus, tada šis pasikeitimas tinkamas, tačiau jei kalbama apie humanitarinių mokslų plėtrą, jiems ši reforma tampa pražūtinga.
Žinant mažus atlyginimus, skirtus humanitarinių mokslų specialistams, tik nedaugelis ryšis investuoti didelę pinigų sumą į šias specialybes. Studentai nebesirinks humanitarinių mokslų, suvokdami, kad atiduoti nemažą paskolą už mokslą jie tiesiog negalės dėl menkų algų”, – aiškino R. Balsys.
Pasak dekano, šių dienų visuomenėje humanitariniai mokslai labai prastai atstovaujami, ir tai ateityje atsilieps neigiamai.
„Kas nestato universiteto, stato kalėjimus. Taip atsitiks, jei humanitariniai mokslai bus ignoruojami. Įdomu, kas mokins jūsų vaikus?” – retorinį klausimą kelia dekanas.
Pokalbininkas prisimena, kad Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo buvo vykdyta daug švietimo reformų, tik iki galo nebuvo baigta nė viena, o tai jau davė karčių vaisių: „Abiturientai kuo toliau, tuo labiau neraštingi, ir tokie jie ateina į universitetus.”
KU išnyks?
R. Balsys pripažino, kad dabartinė mokėjimo už studijas tvarka jį tenkina.
„Lėšų universitetas gauna iš studijuojančių dalinai valstybės finansuojamose vietose. Tie, kurie tingi ar negali lankyti dieninių studijų, moka visą sumą. Na, o patys gabiausieji nuo finansinės naštos yra atleidžiami. Ši tvarka tikrai nėra bloga”, – aiškino dekanas.
Anot jo, aukštojo mokslo reforma turi pavojingų aspektų švietimo sistemai.
„Studentai ims paskolas ir su savo piniginiu krepšeliu puls mokytis geriausiai įvertintuose universitetuose – Vilniaus ir Kauno technologijų. O kadangi aukštojo mokslo įstaigų tikslas bus surinkti kuo daugiau pinigų, vietų skaičius jose bus išpūstas iki begalybės. Kyla grėsmė, kad regioniniai ir ne tokie „prestižiniai” universitetai laikui bėgant tiesiog išnyks. Jie bus eliminuoti iš rinkos”, – prognozuoja R. Balsys.