Greipfrutas – uždraustas Barbadoso vaisius. Originalų apelsino ir pomelo hibridą gamta išrado pati. Ant mūsų stalo šis vaisius atsidūrė palyginus neseniai – XIX amžiuje, kuomet jį augino kaip dekoratyvinį medį. Tik vėliau jis buvo naudojamas maistui ir ligi šiol nėra žinomos visos jo paslaptingos savybės.
Kaip ir visi citrusiniai vaisiai, greipfrutas savo sudėty turi vitaminą C, beta karotiną. Balta vaisiaus masė išskiria pektinus, kurie yra stiprūs antioksidantai. O taip pat jame yra medžiaga, padedanti išvalyti toksinus iš kepenų ir skatinanti riebalų degimą.
70-aisiais atsirado „stebūklinga” dieta. Vaisius buvo vartojamas norint atsikratyti nereikalingų kilogramų. Tereikdavo į savo valgiaraštį įrašyti tris stiklines greipfruto sulčių.
Skirtingai nei apelsinai ar mandarinai, greipfrutas gana greit genda, todėl laikyti jį būtina šaldytuve, o dar geriau – kuo greičiau suvartoti. Greipfrutą galima valgyti kaip apelsiną, o galima ir kabinti šaukšteliu, kaip kivį. Kad iš šio vaisiaus pasisemtume visas naudingas medžiagas, būtina jį valgyti kartu su kauliukais, nes čia apstu vitaminų, juose esančios medžiagos kovoja su žarnyno parazitais.
Mokslininkai nustatė, jog rožinio greipfruto aromatas moteris, vyrų akyse, daro jaunesnes nei yra. Taip pat nustatyta, kad sąveika su medikamentais gali būti pražūtinga.
Daugelį greipfrutas atbaido savo kartumu. Tačiau yra išeitis, galima jį apibarstyti cukrumi ar užpilti medumi. O jei norite pasigaminti sultis, kartumą galima nugesinti apelsinų ar abrikosų sultimis. Šis vaisius puikiai tinka ir su jūros gėrybėmis.