Vėl prabilta apie galimybę įamžinti karių, palaidotų Skulptūrų parke, atminimą.
Šiame parke dviejose vietose atgulė 29 Lietuvos kareiviai, 1924-1928 metais mirę nesmurtine mirtimi.
Kapavietes žymi du mediniai pažaliavę kryžiai – vienas šalia paminklo, skirto 1923 metais už Klaipėdos krašto grąžinimą kovojusiems ir žuvusiems sukilėliams. Kitas – netoli sudegusios vyninės „Metų laikai”.
Anot miesto tarybos nario Naglio Puteikio, beveik visas miesto teritorijoje palaidotų svetimų šalių karių kapavietes žymi granitiniai paminklai.
Lietuvos kareivių kapai liko vieninteliai pažymėti mediniais kryžiais.
Prieš trejetą metų karius pagerbti norėję klaipėdiečiai jau kreipėsi į savivaldybę prašydami sutvarkyti kareivių kapus.
Tačiau prašymas buvo atmestas, nes neva nėra žinoma, ar tikrai parke yra atgulę kariai.
Tam patvirtinti reikėtų atlikti istorinius ir archeologinius tyrimus. Jie kainuotų keliasdešimt tūkstančių litų.
Abejojama, ar archeologiniai kasinėjimai padėtų kažką nustatyti. Kapavietę parko viduryje buvo nuniokoję bombų sprogimai.
Per kapą prie paminklo yra nutiesta šiluminė trasa.
Už idėją įamžinti 29 karių atminimą kovojantis architektas Gytis Tiškus norėtų, kad kiekvienam būtų pastatyti kryžiai su pavardėmis.
Skulptūrų parkas įkurtas 1970 metais buvusių kapinių vietoje.
Čia ilsisi ir daugiau klaipėdiečių.
Miesto tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis siūlė pastatyti bendrą paminklą jiems visiems.