Pinigai yra apgavikiškų brukalų (scam spam) motyvas. Motyvai, dėl kurių spragtelime ant kenksmingų nuorodų, daug painesni ir nė vienas nesame nuo to apsaugotas.
Mintis, kad nė vienas nesame visiškai atsparus, yra pagrindinis Blascovich’iaus ir McAfee pranešimo „Proto žaidimai: įvairių el. pašto apgaulių psichologinė analizė”, paskelbto birželio 25-ąją, leitmotyvas.
Nors motyvai, verčiantys spragtelėti ant brukalo (spam) nuorodos nedaug skiriasi nuo paskatų žaisti „Atspėk kortą” žaidimą, potencialių aukų — apgavystės taikinių — skaičius internete yra daug didesnis.
McAfee pateikia tokius skaičius: jei pusė JAV gyventojų (apie 150 milijonų) kasdien naudojasi elektroniniu paštu ir jei tik pusė jų (75 milijonai) yra patiklūs, ir tik vienas procentas(750000) paspaudžia apgavikiškų brukalų nuorodas, ir jei kiekviena auka dėl šios apgavystės neteka vos 20$, potenciali apgavysčių rinka sudaro 15 milijonų dolerių per dieną arba 105 milijonus per savaitę, arba mažne 5,5 milijardo dolerių per metus vien tik JAV.
Pasak pranešimo, daugelis — ar netgi dauguma —el. pašto naudotojų mano, kad jie gali atpažinti brukalus vien iš el. laiško temos eilutės be jau įdiegtų brukalų filtrų. McAfee pažymi dvi iš tokio manymo kylančias problemas: pirma, naudotojai sunkiau pastebi brukalus, antra, jie nenusiteikę naudotis filtravimo priemonių teikiamais privalumais.
Pasak pranešimo, antroji problema yra tai, kad el. laiško temos eilutės tiesiog tapo sudėtingesnės, taip apsunkindamos neautomatinį filtravimą netgi pažengusiems naudotojams.
Problemos su neautomatiniu filtravimu, kai naudotojas pats atpažįsta žinutes, dar labiau išryškina psichologinius žaidimus, kuriuos žaidžia brukalsiunčiai (spammers), rašoma pranešime.
Viena akivaizdžiausių psichologinių charakteristikų, būtinų kenksmingų brukalų (scam-spam) veikimui, yra naivumas. Tarp jaunų, išmanančių kompiuterius el. pašto naudotojų, naivumas pasireiškia tuo, kaip suprantama teisėta verslo praktika — t.y., metodai, kuriais veikia teisėtos kompanijos ir organizacijos. Tuo tarpu vyresnių, išmanančių verslą ir mažiau — kompiuterius, žmonių tarpe, labiau pasitikima akivaizdžiu, virtualiu e-verslu, rašoma pranešime.
Manipuliacijos motyvacija
Be patiklumo, intelekto ar racionalumo stokos, yra ir kiti psichologiniai faktoriai, padedantys apgauti el. laiškų gavėjus.
Manipuliacija „siekimo ir vengimo” motyvais yra patys pagrindiniai triukai, naudojami brukalsiunčių (spammers), rašoma pranešime. Kenksmingi brukalai (scam-spam) dažnai bando įtikinti paspausti kenksmingą nuorodą žadėdami malonumą/teigiamą rezultatą/teigiamas pasekmes, siūlydami išvengti neigiamų ar nemalonių veiksmų ar pasekmių, arba kombinuoja abu šiuos poveikius.
Tyrėjai pateikia svorio metimo be pastangų ar puikius akcijų biržos pasiūlymus, kaip „siekimo” motyvavimo pavyzdį, tuo tarpu gąsdinimas anuliuojama sąskaita yra „vengimo” motyvacijos pavyzdys. Seksualinių prekių reklama yra abiejų motyvavimo būdų derinio pavyzdys. Čia „siekimo” motyvas yra seksualinės sveikatos pagerinimas, o „vengimo” motyvacija yra ta, kad nereikia eiti pas gydytoją recepto.
Psichologai, tyrinėjantys motyvaciją, nustatė, kad paprastai žmonės yra linkę į kurią nors šių pagrindinių motyvacijos formų. Linkę į „siekimo” motyvaciją vadinami į tikslą orientuotais individais (promotion-focused individuals), kurie susitelkia ėjimui pirmyn, tuo tarpu linkę į vengimą, vadinami į prevenciją orientuotais (prevention-focused) ir stengiasi išvengti nesėkmių ar atsitraukimų, rašoma pranešime.
Be tinkamos motyvacijos, apgavikai (scammers) turi dar įveikti ir skepticizmą. Jie tai daro bandydami įtikinti gavėjus savo teisėtumu, kurį bando pasiekti įvairiais būdais, naudodami familiarumą („Ar tai tu?” arba „Labas nuo Lenio Cabreros”) ar autoritetą („Būtina užpildyti ir išsiųsti”).
Kiti psichologiniai triukai remiasi smalsumu („Pranešimas”), nemokamų dalykų siūlymu („Neriboti Adobe pasrsisiuntimai”), einamais įvykiais („Motinos diena”, „Valentino diena”), jausmais/meile/netektimi („dar viena vieniša savaitė”), aukcionų apgaulėmis („Brighton rankinės”), įdarbinimo apgaulėmis („Greitas apmokėjimas”), varžybų nugalėtojais („JŪS LAIMĖJOTE”), ir gėdijimusi („nugalėk antsvorį”, „VIAGRA”).
Jei niekas nėra atsparus tokioms apgaulėms, kaip tada kompanijoms ar atskiriems žmonėms apsisaugoti? Keičiant elgesį.
McAfee pataria naudotojams laikytis žemiau pateiktų rekomendacijų, kad elektroninių brukalų pramonė badautų, o jie apsaugotų save ir organizacijas:
– Nerašykite reklamos atsisakymo laiškų, jei nežinote siuntėjo ar kompanijos, kuri siunčia jums laišką.
– Neskelbkite savo elektroninio pašto adreso jokiame interneto puslapyje ar diskusijų forume. Jei tai būtina, iškraipykite el. pašto adresą: pavyzdžiui, rašykite taip „manovardas at manokompanija dot com.”
– Naudokite skirtingus el. pašto adresus gauti naujienas, skelbdamiesi internete ir elektroninėje prekyboje. Jei į pašto paskyrą ateina pernelyg daug brukalų (spam), galėsit ją ištrinti, arba filtruoti agresyviau.
– Naudokite antibrukalines (anti-spam) programas.
– Nerašykite reklamos atsisakymo laiškų iš karto. Po keleto savaičių palyginkite žinutes, nuo kurių norite atsisakyti ir paieškokite juose bendrų bruožų, kaip panašios frazės, kad galėtumėte tuo pasinaudoti blokuodami būsimus laiškus.
– Neatsakykite į brukalus.
– Nieko nepirkite iš brukalsiunčių (spammers).