Rentos kelia tautą į kovą

Pinigų trokštančių politikų įsiutinti žmonės ketina kreiptis į teismą. Seimo nariai nekreipia dėmesio į visuomenės nuomonę ir siekia pagerinti sau gyvenimą visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Politikai vakar nė nepažvelgė į prie parlamento piketuojančių žmonių pusę ir žengė vieną svarbiausių žingsnių, kad neperrinktiems parlamentarams būtų skiriamos tūkstantinės rentos.

Tokia nelygybe pasipiktinę klaipėdiečiai ketina teisybės ieškoti tarptautiniuose teismuose.

Sprendimas – šiandien

Seimo nariai užsitikrinti pragyvenimo šaltinį, jei nebus perrinkti kitai kadencijai, išties skuba.

Apie rentas buvusiems Seimo nariams įteisinančio įstatymo projektą buvo prabilta vos prieš kelias savaites. Vakar tokį įstatymą imta svarstyti iš esmės. Po svarstymo projektui buvo pritarta.

Lieka tik vienas – galutinis balsavimas, ir rentos gali būti įteisintos.

Lemiamą žodį seimūnai tars šiandien.

„Už įstatymo projektą turi balsuoti 71 parlamentaras. Šiandien svarstyme už jį pasisakė tik 46, tad neaišku, kaip bus. Dėl šio projekto buvo visų frakcijų principinis susitarimas, kad rentų klausimas turi būti išspręstas. Tačiau prasidėjo visuomenės nepasitenkinimas ir kai kurie pakeitė savo nuomonę”, – „Klaipėdai” teigė Seimo narė Irena Šiaulienė.

Vakar vykusiuose svarstymuose buvo pasiūlyta įstatymą pataisyti. Kalbėta apie tai, kad rentos turi būti mažesnės ir mokamos tik dvi ir daugiau kadencijų parlamente dirbusiems politikams.

Tačiau visi pasiūlymai buvo atmesti. Naujų teikti nebegalima.

Paskirs ir sau

Pagal projektą rentos bus skirtos visiems nors vieną kadenciją Seime atsėdėjusiems parlamentarams.

Pinigai nebus mokami tik tiems buvusiems politikams, kurie išėję iš parlamento turės kitų valstybiniu socialiniu draudimu apmokestinamų pajamų.

Rentų dydis skirsis nevienodą kadencijų skaičių Seime išbuvusiems žmonėms.

Vieną kadenciją dirbusiems politikams siūloma mokėti 40 proc. Seimo nario pareiginės algos dydžio rentą, dvi kadencijas – 60 proc., tris ir daugiau – 75 proc.

Šiuo metu Seimo nario pareiginė alga per mėnesį siekia 4 tūkst. 199 litus.

Renta būtų mokama iki gyvos galvos arba tol, kol buvęs politikas susiras darbą.

Daugiausiai diskusijų sukėlė tai, kad jei įstatymas bus priimtas, jis įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos ir renta bus mokama ir šios kadencijos politikams.

Seimo statute numatyta, kad Seimo nariai didinti parlamentarų atlyginimus gali tik kitos kadencijos politikams. Tačiau apie rentas statute neužsimenama.

Praeitis – baisi?

Rentų skyrimui itin priešinasi visuomenė.

Pagrindinis argumentas – niekas į parlamentą varu nevarė. Be to, Seime dirbdami politikai turi visas socialines garantijas. Parlamente praleisti metai yra įskaičiuojami į darbo stažą.

Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad į Seimą patekus valstybės karjeros tarnautojui visą laiką turi būti saugoma jo ankstesnioji darbo vieta.

„Jei pasibaigus kadencijai politikas neperrenkamas, o buvusi darbo vieta bus užimta, buvęs seimūnas gali kreiptis į Valstybės tarnybos departamentą ir šis privalės rasti kitą vietą”, – aiškino Seimo kanceliarijos Personalo skyriaus vedėja Ramunė Lūžaitė.

I.Šiaulienės įsitikinimu, toks įstatymas skiriasi nuo realybės.

„Į Seimą ateiname su šviesia ateitimi, o išeiname su baisia praeitimi. Todėl net valstybės tarnyboje buvę politikai nėra pageidaujami”, – tikino parlamentarė.

Jai antrino buvęs Seimo narys Egidijus Skarbalius. Jis teigė savo kailiu patyręs, jog seimūnų darbdaviai bijo.

„Vieni nenori įdarbinti dėl netinkamos politinės orientacijos, kiti – dėl per didelės patirties”, – teigė E.Skarbalius.

Jo įsitikinimu, didžioji dalis politikų į Seimą ateina „iš idėjos”, norėdami padėti tautai ir valstybei.

Todėl jei po ketverių metų jie nebus perrinkti, jų negalima palikti likimo valiai.

Nors ir jam priklausytų renta, E.Skarbalius tikino, kad jos nesieksiąs, nes „dar sugeba užsidirbti duonai su sviestu”.

„Šiaip aš už rentas, bet jokių pinigų negalima duoti veltui. Jas gaudami buvę parlamentarai turi dirbti visuomeninį darbą”, – nuomonę reiškė E.Skarbalius.

Tegyvuoja drakonas!

Tačiau rentų idėjai pritaria tik dauguma politikų. Dirbantys žmonės, neįgalieji, pensininkai dėl to tik piktinasi.

Ypač nepatenkinti pensininkai, kuriems vis dar negrąžinta neteisėtai atimta pensija, kai Vyriausybė ją uždraudė mokėti dirbantiems garbaus amžiaus žmonėms.

„Tokiam Seimui reikia ne rentos, o apkaltos”, – rėžė Lietuvos piliečių sąjungos vadovas klaipėdietis Dionyzas Varkalis.

Jo teigimu, tokiais įstatymais Seimas pažeidžia pagrindinį šalies įstatymą.

„Juk visi padėję rankas ant Konstitucijos prisiekė tarnauti tautai. O kas vyksta? Absurdas ir nusižengimas. Prieš 17 metų nugalėjome drakoną, bet tegyvuoja naujas ir dar baisesnis”, – piktinosi D.Varkalis.

Jo teigimu, jei parlamentarai išdrįs pritarti rentas įteisinančiam įstatymui, jo vadovaujama sąjunga tikrai kreipsis į tarptautinius žmogaus teises ginančius teismus.

Europos pionieriai

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius prisipažino, kad jam labai apmaudu, jog Seimo nariai nori susikurti geresnį rytojų kitų žmonių sąskaita.

Jo neįtikino net konservatorių lyderio siūlomos pataisos, jog rentų nusipelnė ir kiti profesionalūs politikai – merai, vicemerai.

„Eidamas į šias pareigas žinojau, kad gali tekti užleisti kėdę kitiems. Todėl numačiau, ką veikčiau, kaip užsidirbčiau duonai. Aš nepraradau kvalifikacijos, todėl keista, kaip per ketverius metus specialistai ją praranda Seime”, – ironizavo R.Taraškevičius, reaguodamas į parlamentarų kalbas, jog rentos reikalingos, nes pasibaigus kadencijai Seimo nariai negali įsidarbinti – esą jie netenka kvalifikacijos.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas vakar vėjais paleido ir paskutinįjį Seimo narių argumentą dėl rentų būtinybės. Jie tikino, kad tokia tvarka egzistuoja kone visose Europos valstybėse.

Tačiau Laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus teigimu, priėmę Seimo nario rentos įstatymą Lietuvos parlamentarai taptų Europos pionieriais.

Instituto duomenimis, daugelyje Europos Sąjungos šalių parlamentarams renta arba nemokama, arba mokama senatvės pensijos pavidalu, sulaukus 55-65 metų.

„Projektas pateiktas prieš pat Seimo sesijos pabaigą ir jį akivaizdžiai siekiama skubiai priimti dar šioje sesijoje. Tai rodo politikų norą, kad visuomenėje kiltų kuo mažiau diskusijų”, – teigiama instituto pranešime.