Vasaros gėrybės – geri sargai nuo vėžio

Žolelėmis kvepiančiame kabinete pacientus pasitinkantis Vilniaus universiteto Onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia ragina patiems susikurti sąlygas, nepalankias rastis vėžiui.

„Žmonės manęs dažnai prašo, kad duočiau žolių, pakeičiančių chirurginį gydymą. Atsakau, jog nei Rytų, nei Vakarų pasaulyje pirminis navikas žolėmis negydomas. Tai patvirtina mano dvidešimties metų darbo patirtis ir kolegų iš Amerikos, Vokietijos veiklos rezultatai. Sakantieji priešingai tik apgaudinėja žmones, vienaip ar kitaip juos apvagia. Naviką būtina pašalinti chirurgiškai, išdžiovinti spinduliais, išgaudyti chemoterapinėmis priemonėmis. Tačiau vaistažolės, daržovės ir vaisiai gali būti geri sargai nuo vėžio atsinaujinimo”, – pabrėžė fitoterapeutas. Anot J.Ruolios, išoperavus naviką ir gydantis toliau pirmiausia reikėtų stengtis, kad organizmas gerai pašalintų skysčius. „Vėžinėms ląstelėms labai patinka rūgštys. Jos dažniausiai atsiranda žmonėms, kurių PH, o ypač šlapimo PH, yra 5-5,5. Jis turėtų būti 6-6,5. Šiuos skaičius privalėtų įsidėmėti kiekvienas, norintis, jog navikas neatsirastų ar neatsinaujintų. Kad PH būtų geras, per dieną reikia išgerti daugiau kaip litrą gryno vandens – ne pieno, ne arbatos ar sriubos. Pašarminti organizmo skysčius labai padeda ir visos žaliosios lapinės prieskoninės daržovės, taip pat pipirmėtės, melisų arbata”, – pasakojo J.Ruolia.

Geros energijos šaltinis

Vėžiui rastis padeda ir nuolatinis stresas. Kad nuramintume įkaitusias galvas, J.Ruolia pataria vakare išgerti kmynų, pipirmėčių, melisų arbatos su valgomuoju šaukštu medaus. „Per naktį meduje esanti fruktozė, sacharozė suskyla į gliukozę, tad rytą centrinė nervų sistema turi daug jos atsargų, iš kurių pasigamina geros energijos molekulių tiek, kiek reikia”, – tikino pašnekovas.

Kai sutrinka virškinamasis traktas – pučia pilvą, viduriai užkietėja ar būna laisvi, – nakčiai reikėtų išgerti karšto kmynų nuoviro su vienu dviem valgomaisiais šaukštais medaus.

Serbentų tyrės – kasdien

Gydomosiomis savybėmis itin pasižymi juodieji serbentai – juose esantys antocianai yra tikri vėžinių ląstelių priešai. Fitoterapeutas ragina neišmesti serbentų žievių, sėklų ir tirštimo. „Uogas geriausia sumalti mėsmale, sumaišyti su cukrumi (proporcija 2:1) ir padėti į šaldymo kamerą. Gautą tyrę kaip vaistą reikėtų valgyti nuolat – po 2 ar 3 valgomuosius šaukštus kasdien. Ji ypač tinka vyrams, sergantiems prostatos vėžiu, kurio dėl vienų ar kitų priežasčių negalima operuoti”, – kalbėjo specialistas.

Medetkų ir kopūstų draugystė

Moteris, turėjusias krūtų naviką, fitoterapeutas ragina kasdien suvalgyti po saują dvi raugintų ar žalių paprastų, žiedinių kopūstų, brokolių. Juose esantys fitoestrogenai padeda sudaryti krūtyse kitokias sąlygas, nei buvo iki vėžiui atsirandant.

Geriausios – savame darže augintos daržovės. J.Ruolia pataria paeiliui sėti juostą kopūstų ir medetkų. Mat šiose gėlėse esančios medžiagos natūraliai atbaido drugelius, kurių lervos ėda kopūstų lapus. Juk dar neretai žmonės purškia juos chemikalais, net pasitaiko močiučių, kurios šlaksto kopūstus dešimtmečių senumo dustais. O juk įrodyta, kad šios medžiagos skatina vėžio atsiradimą. Medetkų žiedai ne tik saugo nuo kenkėjų, bet ir gydo. „Moterys, turinčios būdų dėl krūtinės, tegul žiedus surenka, sudžiovina ir užplikiusios pasidaro arbatos. Arba tegul sutrina šviežius medetkų žiedus, sumaišo juos su lydytu sviestu ir pasigamina nuostabios krūtų saugos priemonės”, – rekomendavo žinovas.

Su sultimis – nežaisti

Gydytojas įvardijo ir klaidas, kai dėl sveikatinimo vartojamos sodo ar daržo gėrybės gali duoti netinkamą efektą. J.Ruolia kvailyste vadina nesaikingą daigintų grūdų sulčių gėrimą, mat jose esantys augimo hormonai auksinai „pakelia iš snaudulio bet kokios rūšies vėžį”. Anot fitoterapeuto, šios sultys naudingos žmonėms, išgyvenusiems insultą, infarktą, patyrusiems traumų, sirgusiems infekcinėmis ligomis, esant kepenų cirozei, blogai kraujodarai. Tačiau daigintų grūdų sulčių negalima gerti stiklainiais, verčiau – po porą gurkšnių. Juk vėžinių ląstelių gali turėti ir žmogus, besigydantis traumą ar kokią kitą ligą. Be to, nereikėtų maišyti skirtingų rūšių sulčių. Geriant tokius mišinius prasideda biocheminė reakcija, kai susidaro visiškai nauji, nebūtinai naudingi junginiai. Ypač negerai, jei taip žaidžiama su burokėlių sultimis. Šviežiai spaustas šių daržovių sultis reikėtų dar visą parą laikyti atvirame inde, kol iš jų išgaruos eterinės medžiagos, nepriimtinos kaulų čiulpams, kitiems organams.

Iš morkų – ne tik sultys, bet ir paplotėliai

Pasak pašnekovo, dažnai neišnaudojame visų naudingų morkų savybių: litrais geriame sultis, o kokybiški karatenoidai, esantys morkų tarkiuose, išmetami. Šeimininkėms jis pataria sutarkuotų morkų sultis išspausti ir išgerti, o tarkius pakepinti su lydytu sviestu. Dar geriau iš vakaro ar rytą į juos įpilti kelis šaukštus alyvuogių aliejaus ir vėl pakepinti. Tik tada naudingosios medžiagos pereis į tirpiklį – sviestą ir aliejų. „Juo verta pagardinti salotas, padažus. Tuomet visi 7 karatenoidai atliks antioksidacinį ir priešuždegiminį darbą. Kai žarnyne nėra riebalų, karatenoidai prastai pasisavinami. J.Ruolia apgailestavo, kad kavinėse kartu su sultimis nepatiekiama iš tarkių su sojų ar grikių miltais keptų paplotėlių. Su sojomis ypač tiktų moterims, su grikiais – moterims ir vyrams, turintiems bėdų dėl kaulų čiulpų. Kai kurios Lietuvos vaistinės jau buvo pradėjusios tai daryti, bet paslauga neprigijo.

Prieskoniai – irgi kariai

„Reikėtų sugrąžinti į racioną didžiąsias pupas, jau baigiančias išnykti iš mūsų sodų ir daržų. Jose esančios medžiagos turi priešvėžinį poveikį”, – sakė J.Ruolia.

Žmonėms, kenčiantiems dėl trachėjos ar bronchų bėdų, sergantiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, besiskundžiantiems sudirgusiu žarnynu, fitoterapeutas pataria vartoti pektinų ir eterinių aliejų turinčių salierų, gelsvių, raudonėlių lapų. Juose esantis chlorofilas padeda hemoglobinui susitvarkyti su eritrocituose vešinčia netvarka. Be to, aplink žaliąsias lapines prieskonines daržoves esantis, tačiau plika akimi nematomas elektromagnetinis laukas palankiai veikia žarnyno veiklą, gerina baltymų, riebalų, angliavandenių pasisavinimą.

Mitybai būtinus vištienos, triušienos, žuvų, neriebios jautienos produktus J.Ruolia siūlo pagardinti kario prieskoniais, turinčiais ciberžolės. Arba vien ciberžole – joje esančios medžiagos sukelia vėžinių ląstelių žūtį.

Nuojautos derėtų paisyti

J.Ruolia pabrėžė, kad vitaminų turėtume semtis iš pačios gamtos. Visose uogose, šakniastiebiuose jie yra natūralios erdvinės sandaros ir lengviau pasisavinami nei sintetiniai. „Vitaminas C iš kiškio kopūstų ar rūgštynių lapų daug greičiau pasisavinamas negu sintetinis, kurį organizmas dar turi pertvarkyti. Vasarą reikėtų valgyti viską, kas žalia. Žinoma, jei norisi. Savo nuojautos derėtų paisyti”, – akcentavo gydytojas.