Šiandien žadamas priimti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas lems, ar dabar taikomi apribojimai Kuršių nerijos nacionaliniame parke (KNNP) bus dar griežtesni.
Taip gali atsitikti, jei Teismas išaiškins, kad 1994 metais patvirtinta minėtos saugomos teritorijos planavimo schema yra negaliojanti – tuomet KNNP direkcija imtų plačiau taikyti itin griežtus tarptautinius įsipareigojimus.
Iki šiol vadovaujamasi kitu teisė aktu – planavimo schema, kuri pritaikyta būtent Nacionaliniam parkui.
Išjudins bylas
Košę dėl KNNP planavimo schemos užvirė advokatai, atstovaujantys bendrovėms bei asmenims, kurie teismuose bando įrodyti, kad jų vykdomos statybos – legalios. Teismų karuselės metu nuspręsta kreiptis į KT.
Pastarasis šiandien skelbs nutarimą ir duos atsakymą – galioja 1994 metais patvirtintas KNNP generalinis planas, ar ne. Ginčijamasi dėl to, kad prieš 13 metų nebuvo viešai paskelbtas visas dokumentas.
Byloje į vieną sujungta net 12 prašymų. Pareiškėjai – Seimo narių grupė, Lietuvos vyriausiasis administracinis, Klaipėdos apygardos, Klaipėdos apygardos administracinis ir Klaipėdos miesto apylinkės teismai – savo abejones grindžia tuo, kad pagal Konstituciją teisė negali būti nevieša.
Pareiškėjų nuomone, nors ginčijamas Vyriausybės nutarimas buvo paskelbtas „Valstybės žiniose”, juo patvirtinta KNNP planavimo schema, kuri yra neatsiejama šio nutarimo dalis, paskelbta nebuvo.
Teismai nagrinėjo bylas dėl Neringos savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais buvo patvirtinti žemės sklypų, esančių Neringoje Nidos, Juodkrantės, Pervalkos ir Preilos gyvenvietėse, detalieji planai, panaikinimo.
KT teisėjams atriš rankas, ir jie galės pajudinti bylas iš mirties taško.
Padaugėtų draudimų
„Vakarų ekspresas” pasidomėjo, kas nutiktų, jei KT verdiktas būtų neigiamas.
Anot KNNP direktorės Aurelijos Stancikienės, tolesnis aplinkosaugininkų darbas nepasikeistų.
„Saugomos teritorijos statusas išliktų, tačiau tektų vadovautis tarptautiniais įsipareigojimais, pagal kuriuos būtų taikomi dar griežtesni apribojimai. Pavyzdžiui, iki šiol Neringoje pastaruoju metu nebuvo atliekami jokie archeologiniai kasinėjimai. Jei remsimės tarptautiniais reikalavimais, statybos būtų palaiminamos dar sunkiau. Tektų atlikti kasinėjimus, o jie trunka labai ilgai, toje vietoje apskritai nieko negalima būtų daryti”, – mūsų dienraščiui sakė A. Stancikienė.
Ji teigė, kad tarptautiniais reglamentai yra vadovaujamasi, tačiau ne šimtu procentų, nes remiamasi generalinio plano sprendiniais.
„Tačiau aš netikiu, kad Konstitucinis Teismas priims neigiamą sprendimą, nes pernai buvo išaiškinta situacija dėl privačių asmenų žemių. Asmenys kreipėsi dėl jiems taikomų apribojimų. Teismas išaiškino, kad ne tik juridiniai, fiziniai asmenys, bet ir savivaldybių administracijos turi paisyti veiklos saugomoje teritorijoje apribojimų. Be to, Neringos savivaldybės administracijai buvo perduoti generalinio plano originalai, todėl juos pamatyti galėjo ir gali visi norintys. Planas – viešas”, – teigė ji.
A. Stancikienė pripažino, kad neigiama KT išvada „pakabintų ant plauko” daug Neringos pastatų, tarp jų – ir Nidos katalikų bažnyčią.
„Ji buvo pastatyta remiantis Vyriausybės nutarimu, kuriuo buvo pakoreguotas generalinis planas. Įsiveltų daug teisinės painiavos. Juk žinome, kad didžiulis kiekis inžinerinių dokumentų, schemų taip pat viešai nebūdavo skelbiami”, – sakė direktorė.
Įžvelgė beviltiškumą
„Vakarų ekspresui” Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės pavaduotojas Vidmantas Bezaras sakė, kad neigiamas Teismo sprendimas sugriautų visą teritorijų planavimo sistemą.
„Teismo sprendimas dėl Kuršių nerijos būtų sprendimas ir visai Lietuvai. Tuomet visi teritorijų planavimo dokumentai nuo 1990 iki 2003 metų, kurių medžiaga skelbiama skaitmeniniu formatu, būtų negaliojantys. Tai būtų neregėtas precedentas”, – teigė aplinkosaugininkas.
Jei Teismo išvada būtų teigiama, tuomet visi detalieji planai Kuršių nerijoje būtų koreguojami pagal generalinį planą.
Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento direktorius Robertas Klovas mūsų dienraščiui teigė, kad pripažinus generalinį planą negaliojančiu, nebūtų įmanomos jokios naujos statybos.
„Kreipimasis į Konstitucinį Teismą – beviltiškas veiksmas. Tai – advokatų bandymas išlošti. Tos statybos, dėl kurių vyksta teismai, buvo planuojamos ten, kur ir numatyta, tačiau norėta didinti pastatų aukštingumą. Mes sakėme, kad „nurėžus” keletą aukštų, statybos būtų nedraudžiamos, tačiau statybininkai norėjo riebesnio kąsnio”, – sakė valdininkas.
KT nutarimas paliestų ir Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančią Smiltynę, Kopgalį, kuriuose taip pat planuojamos naujos statybos, tačiau situaciją gelbėja tai, kad uostamiesčio Taryba patvirtino naująjį bendrąjį planą, kuriuo ir yra vadovaujamasi.