Dėl nykstančių bičių specialistai prognozuoja badą

Šiuo metu JAV paslaptingai mirti pradėjusios bitės – kone ketvirtadalis jų tarsi prasmego skradžiai žemę – verčia skelbti pavojų ne tik mokslininkus, bet ir eilinius bitininkus. Lietuvos bitininkai kol kas didelio pavojaus nepastebi ir tikina, kad gera priežiūra apsaugo nuo negandų.

Pagal užsienio žiniasklaidos pranešimus, biologai iki šio laiko nepajėgė nustatyti šio mįslingo reiškinio priežasčių, tuo tarpu žemės ūkio specialistai perspėja apie toli siekiančias jo pasekmes. Jei bičių Amerikoje ir toliau tokiais tempais mažės, JAV žemės ūkio ministerijos teigimu, Šiaurės Amerikos gyventojams iškils apsirūpinimo maisto produktais pavojus.

Išnyko ketvirtadalis bičių

Pirmieji požymiai, liudijantys, kad Šiaurės Amerikos bites užpuolė kažkokia nežinoma liga, buvo pastebėti praėjusių metų lapkritį Floridoje. Vienas bitininkas iš Pensilvanijos valstijos, į citrusinių vaismedžių giraitę netoli miesto žiemoti pervežęs kelias dešimtis bičių šeimų, sykį eilinio patikrinimo metu pamatė, kad beveik visos bitės dingo. Šios ligos, pavadintos kolonijų suirimo sutrikimu, aukomis tapo beveik ketvirtadalis visos JAV bičių populiacijos. Ją sudaro apie 2,4 milijono bičių šeimų.

Paslaptinga liga apėmė daugiau nei pusę Amerikos valstijų ir kai kuriuos Kanados regionus. Panašūs bičių žuvimo atvejai buvo nustatyti ir Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, taip pat Viduržemio jūros baseino šalyse, tačiau čia žalos mastai nebuvo tokie katastrofiški kaip Šiaurės Amerikoje.

Tyrėjų grupės, ieškančios ūmaus bičių išmirimo priežasčių, iki šiol nepriėjo bendros išvados. Bandymai lyginti šį fenomeną su kitais netikėtais bičių epidemijų protrūkiais nedavė jokių rezultatų. Dabar prie avilių net nebėra negyvų bičių, kurias būtų galima ištirti. Be to, nė vienas bitininkas, kurio bitės pradingo, neaptiko jokių apnuodijimo pėdsakų.

Specialistų nuomonės skiriasi

Džefas Petisas, JAV žemės ūkio ministerijai priklausančios bičių tyrimų laboratorijos Beltsvilyje vadovas, turi savąją masinio bičių nykimo versiją. Jo manymu, masinę bičių epidemiją galėjo sukelti tam tikras parazitas, nežinomas virusas, bakterijos, pesticidai arba visų šių faktorių derinys.

Pensilvanijos valstybiniame universitete CCD fenomenui tirti įkurtai laboratorijai vadovaujantis Denisas van Engelsdorpas sako, kad tradiciniai įtariamieji, tokie kaip parazitinės erkutės, šiuo atveju visiškai atmestini. Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkai mano, kad dėl visko kaltas vienaląstis parazitas Nosema ceranae. Taip pat nagrinėjamos ir kitos versijos – negatyvus smogo poveikis ir genetiškai modifikuoti augalai, su kuriais bitės turėjo kontaktą.

Gresia badas

Tuo metu, kai biologai bando rasti atsakymą į iškilusius bičių žūties klausimus, žemės ūkio ekspertai piešia gana niūrias perspektyvas. JAV žemės ūkio ministerijos darbuotojai perspėja, kad maždaug trečdalis žmonių suvartojamų maisto produktų gaminami iš augalų, kurie auga tik dėl to, kad yra apdulkinami vabzdžių. Medunešės bitės apdulkina iki 80 proc. augalų. Bitės apvaisina daugelį vaiskrūmių ir vaismedžių – obelis, vyšnias, persikus, kyvius, taip pat ir daugybę daržovių, įskaičiuojant sojos pupas, agurkus, aguročius, brokolius, šparagus ir salierus.

Specialistai perspėja: jei bičių išmirimas nebus sustabdytas, vaisiai ir daržovės negalės sunokti ir pradings iš parduotuvių lentynų.

Turi kovoti visi

Pasak apie 200 bičių šeimų turinčio ir savo produkciją per vieną iš prekybos tinklų realizuojančio Aleksandro Kavaliausko, Lietuvoje masinio bičių kritimo ar dingimo nėra. Jo teigimu, didžiausią nerimą kelia erkė sakobi varoa. Amerikoje didžiausia problema ta, kad naudojami vienos rūšies vaistai, prie jų parazitai ilgainiui pripranta, ir vaistas tampa neveiksmingas. Bitininkas sakė, kad Lietuvoje naudojami kelių rūšių vaistai, ir tai leidžia efektyviau kovoti su parazitais. Tiesa, A.Kavaliauskas neslėpė, kad gyventojai, ypač vyresni, nepaiso, kad jų bitės išmirė, todėl ligos ir plinta. Bitininkas akcentavo: kovoti su ligomis ir parazitais turi ne vienas žmogus, o visi kaimynai, nes bitės mėgsta svečiuotis ir užkratą gali pernešti į savo avilį.

A.Kavaliausko teigimu, neigiamą įtaką bitėms gali turėti ir modifikuoti augalai, tačiau tai dar nei patvirtinta, nei paneigta. Bitininkas sakė, kad žemėje bitės gyvena milijonus metų, gerokai ilgiau nei žmonės ir iki šiol jos išgyveno, nes gyveno tomis pačiomis sąlygomis. Dabar su modifikuotais augalais pasiūloma nauja aplinka, todėl jos gali nespėti prisitaikyti, prarasti orientaciją ir atsparumą ligoms. Pono Aleksandro teigimu, bitėms neigiamą įtaką gali turėti ir mobiliųjų tetefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos. Tačiau bitininkas mano, kad nuolatinė ir gera bičių priežiūra leidžia įveikti visas jų ligas.

Nė dienos – be įgėlimo

A.Kavaliauskas sakė bitininkaujantis apie 20 metų, tačiau aukštąjį energetiko išsilavinimą turintis vyras teigia bitininkauti pradėjęs atsitiktinai. Jis vaikytėje padėjo motinai tvarkytis prie kelių sodyboje buvusių avilių, bet vykstant melioracijai tėvai ir uošviai persikėlė į gyvenvietę. Su bitėmis ponas Aleksandras susitikdavo tik per vasaros atostogas talkindamas kolūkio bitininku dirbusiam pusbroliui.

„Kartą už pagalbą jis man dovanojo bičių avilį, – pasakojo A.Kavaliauskas. – Nuo to viskas ir prasidėjo. Dabar bitėms atiduodu visą laiką ir jo dažnai labai trūksta. Anksčiau samdžiau darbuotoją, o dabar sukamės šeimos rate. Turintieji mažus bitynus gali pasirinkti laiką, o man tenka dirbti vos ne visą parą. Klausiate, kiek bičių įgėlė. Tikriausiai nebūna tos dienos, kad neįgeltų, tačiau to beveik nejaučiu. Tačiau būna, kai tenka ir nusikeikti.“

Metai metams nelygūs

A.Kavaliauskas sakė, kad metai metams nelygūs. Būna sezonų, kai iš avilio gaunama du kilogramai, o kitais metais – ir daugiau kaip 100 kilogramų medaus. Pono Aleksandro teigimu, praėjusios dvi vasaros bitininkams buvo labai dėkingos, ir iš avilio vidutiniškai buvo prikopinėjama nuo 50 iki 100 kilogramų medaus.

Labai dėkingas buvo ir šių metų pavasaris: bitės daug prinešė pienių medaus. Bitininkas sakė, kad medaus kopinėjimo terminų nustatyti neįmanoma ir jis imamas tada, kai jo yra. Anot jo, anksčiau avilyje būdavo dedama po vieną meduvę, o dabar daromi paaukštinimai ir dedama po 2-3 meduves. Mat žydint rapsams bitės vieną meduvę prineša per tris paras.

Skirtingas medus

„Lietuvoje nuo seno priimta, kad vertingiausias yra daugiausia gydomųjų savybių turintis liepų medus, – aiškino A.Kavaliauskas. – Europoje labiausiai vertinamas mišrus ir įvairių savybių turintis iš įvairių augalų suneštas medus. Mat ten vienu metu žydi tik tam tikri augalai, todėl gaunamas monoflorinis medus. Labai vertingas yra grikių medus, jis rekomenduojamas po operacijų kraujui gerinti. Rapsų medus yra balkšvas, neišvaizdus, tačiau jis labai tinka virškinamojo trakto ligoms gydyti.

Vadinti tam tikro augalo medumi jį galima tik tada, kai vienos rūšies augalo žiedadulkių yra daugiau nei pusė. Kai nežydi augalai, bitės renka lipčiaus medų. Jis yra tamsus ir gaunamas iš augalų lapų bei spyglių sulčių, turi daug mineralinių medžiagų, todėl sunkiai kristalizuojasi. Kartą turguje prie vieno bitininko pristojo moteris ir norėjo išsiaiškinti, kodėl medus toks tamsus. Aiškinimai, kad tai yra lipčius ir kaip jis renkamas, nepadėjo. Tada žmogus pasakė, kad jis buvo rinktas naktį, ir pirkėjai toks paaiškinimas tiko.“

Žiemą bitininkas nemiega

A.Kavaliauskas, iš pradžių pajuokavęs, kad žiemą bitės miega, tada ir bitininkas miega kaip lokys, vėliau sakė, kad nėra kada atsipūsti ir žiemą, nespėja padaryti visko, ko reikėtų. Jis neslėpė, kad anksčiau bitininkystė buvo gerokai pelningesnė ir bitės padėjusios pastatyti namą. Dabar į Lietuvą įvežama nemažai medaus, tačiau jis kokybe nusileidžia lietuviškam.

Pasiteiravus, kaip atskirti tikrą medų nuo falsifikato, bitininkas sakė, kad tai padaryti galima tik laboratorijoje. Anot jo, medaus kokybė labiausiai priklauso tik nuo bitininko sąžinės. A.Kavaliauskas akcentavo: namuose cukraus nei jis, nei šeima nevartojantys, cukrus namuose laikomas nebent svečiams, kurie sako, kad medus keičia arbatos skonį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.