Būsimi jaunavedžiai šokiruoja norais

Kai Panevėžio santuokų rūmuose jaunavedžiai paskutinę akimirką prieš ypatingą jų gyvenime momentą ima blaškytis tarp iškilmingos ir neiškilmingos tuoktuvių ceremonijos, tai dar nėra tikrasis galvos skausmas valstybės vardu juos tuokiantiems darbuotojams. Vis dažniau jie pareikalauja tokių šokiruojančių dalykų, nuo kurių Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai kartais net praranda amą. Kadangi pastaruoju metu vis labiau į savo gyvenimus įsileidžiame aiškiaregius, būrėjus ir domimės astrologinėmis pranašystėmis, magiški dalykai skverbiasi ir į šeimos gimimo procesą.

Pageidavimai kardinaliai keičiasi

Pora, sumaniusi sukurti šeimą, už neiškilmingą santuoką valstybei moka 20 litų rinkliavos mokestį. Už iškilmingą – 80 litų. Juridinis faktas abiem atvejais tas pats – įteisinama santuoka.

Tačiau atsiranda jaunavedžių, kurie, pareiškia norį susituokti neiškilmingai, į Santuokų rūmus atvyksta itin šventiškai išsipustę ir pasipiktina, kad bus tuokiami ne iškilmių salėje, o kabinete. Maža to: susirinkę sveikintojai ir kiti svečiai gūžčioja pečiais, kodėl santuoka numatyta vidury savaitės.

Panevėžio savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Girdvainienė mano, kad tokie nesusipratimai įvyksta greičiausiai ne dėl mokesčio už tuoktuvių ceremonijas skirtumo. Darbuotoja spėja, kad būsimi jaunieji neskiria, ką reiškia susituokti iškilmingai ir ne, ir tuo pačiu suklaidina savo artimuosius.

„Neiškilmingos sutuoktuvės – tai paprasčiausias dokumentų sutvarkymas, – nežinantiems panoro paaiškinti specialistė. – Jos palankios skubantiems, nes po prašymo pateikimo santuokos nereikia laukti visą mėnesį, nebūtinos baltos suknios su nuometais ar naujutėlaičiai vyriški kostiumai, sveikintojų būriai. Reikia tik poros liudininkų.”

Valstybė šampanu negirdo

Toks atvejis buvo ne vienas, kai, susimokėjusi 20 litų, jaunavedžių pora skirtą vestuvių dieną į Santuokų rūmus įžingsniavo pasipuošusi prabangiais rūbais ir nustebo, kad juos Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja kviečia į paprasčiausią kabinetą.

„Jie pareiškia, kad nori būti sutuokti iškilmių salėje, pageidauja vargonų muzikos, šampano, fotografų. Žodžiu, – iškilmingos santuokos. Susirinkę sveikintojai neslepia nuostabos, kodėl niekas neįleidžia jų į salę, svarsto, kodėl ceremonija numatyta trečiadienį”, – J.Girdvainienę tokia situacija yra erzinusi ne kartą.

Pasak jos, jau vien tai, kad sutuoktuvės paskirtos ne savaitgalį, byloja, jog jos bus kuklios, be patoso. Iškilminga santuoka registruojama būtent šeštadieniais. O mokestis už ją keturiskart didesnis todėl, kad groja gyva muzika, eksploatuojama iškilmių salė.

Skyriaus darbuotojus ne kartą yra pribloškęs ir jaunavedžių klausimas, ar bus šampano. Jiems tekdavo tiesiai šviesiai paaiškinti, kad šampanu teks pasirūpinti patiems, nes valstybė bent jau kol kas šiuo putotu alkoholiniu gėrimu negirdo.

„Atvirai pasakius, jauniesiems sukuriame iškilmingą atmosferą. Ir visai nesvarbu, ar jų drabužiai itin prabangūs. Jei pora užsisakytų iškilmingą santuoką, taip pat šventiškai ir pakylėtai sutuoktume ir džinsuotus jaunavedžius”, – patikino J.Girdvainienė.

Jaunosios tebevertina baltą spalvą

Civilinės metrikacijos skyriuje J.Girdvainienė dirba 15 metų. Per tą laiką prisižiūrėjo ir įvairių grožybių, ir labai neskoningų dalykų.

Kaip dažniausiai būna pasipuošę šiuolaikiniai jaunieji bei jų svita? Specialistės teigimu, jaunosios dar vis neatsisako baltų suknelių, bet jas linkusios puošti ryškiomis detalėmis. Pavyzdžiui, prie raudonų batelių derina tos pačios spalvos prie suknelės prisegtą masyvų papuošalą, rankose laiko raudonų gėlių puokštę.

Dabar ypač madinga bei gražiai atrodo pamergės, pasipuošusios vienos spalvos suknelėmis. Tačiau J.Girdvainienė iki šiol pamena pamerges, apsirengusias juodos spalvos sukniomis.

„Joms labiausiai tinka jaunystės, pastelinės spalvos, o juoda spalva priminė gedulingą procesiją”, – išsakė savo nuomonę ponia Jūratė.

Jai ne kartą imdavęs juokas, kai jaunavedžiai teiraudavosi, kiek kartų galima tuoktis. Atsakymas jiems būdavęs labai paprastas: tiek, kiek širdis geidžia, nes mūsų įstatymai santuokų skaičiaus nereglamentuoja.

Dėl magiškojo skaičiaus – apgultis

Prieš kelias dienas į Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių užsukusi būsimų jaunavedžių pora išsakė stulbinantį pageidavimą.

Jie būtent dabar užsimanė savo sutuoktuvių datos, iki kurios dar daugiau nei vieneri metai. Toji tolima data – 2008 metų 8 mėnesio 8 diena.

Panevėžiečiai – 26 metų vaikinas ir keleriais metais jaunesnė mergina – prisipažino, jog juos traukia labai jau magiškai atrodantys trys aštuonetai. Prašymas buvo priimtas, bet ar jis bus patenkintas, neaišku. Mat bus penktadienis, o šią savaitės dieną Panevėžio santuokų rūmuose poros netuokiamos. Nebent atsirastų daugiau norinčiųjų.

Kiek artimesnė laiko prasme magiškoji data yra šių metų liepos 7-oji. Joje figūruoja net trys septynetai – neišsenkančios laimės simbolis. Kai kurie būsimi jaunieji jau buvo pasikonsultavę su astrologais, šie neva patikino, jog tuo metu santuokai bus ir labai palankus planetų išsidėstymas. Dėl šios datos jie Civilinės metrikacijos skyrių apgulė jau sausį. Vos po mėnesio prašymai nebebuvo priimami.

„Suskubusiems pasisekė. Tądien Panevėžyje susituoks 22 poros. Žinoma, norinčių buvo daug daugiau, bet diena, nors galbūt ir stebuklinga, juk nėra guminė”, – nusijuokė J.Girdvainienė.

Vestuvių – per Kūčias

Panevėžio santuokų rūmų darbuotojai smarkiai į atmintį įstrigo dar kelių tuoktis sumaniusių jaunuolių neįprasti norai.

„Labiausiai nustebino pora, žūtbūt užsimaniusi tuoktis sausio 13-ąją. Puikiai visi žinom, ką mums reiškia ši liūdna data. Pravedžiau vos ne istorijos pamoką, primindama kruvinus įvykius sostinėje. Bet juos, matyt, tai nelabai paveikė, nes noro nepakeitė”, – atvirai stebėjosi ji.

Nesvarbu kurio mėnesio, bet 13 diena apskritai nėra mėgiama – ypač prietaringų žmonių. Jaunieji irgi jos vengia. Todėl girdėti tokį prašymą buvo nejauku.

Dar viena porelė irgi buvo nepakartojama: pareikalavo vestuvių datą skirti per šv. Kalėdas. Kai išgirdo neigiamą atsakymą, buvo dar gražiau, nes užsimanė tuoktis per Kūčias. Pasak J.Girdvainienės, Kalėdos yra ne darbo diena, o per Kūčias priimta laikytis rimties, susikaupimo, pasninkauti. Kur jau ten vestuves kelti!

Jauni žmonės ne visada paiso ir ramybės bei apmąstymų meto prieš Kalėdas ir Velykas – Advento ir Gavėnios. Sumanytojus tuoktis tuo metu ne kartą yra sudrausminę jų tėvai, užsukę į Civilinės metrikacijos skyrių ir atšaukę skirtąsias santuokos datas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.