Birželį galėsime pasidžiaugti ne tik margaspalviais darželio žiedais, bet ir pirmuoju nauju derliumi. Savo vaisius sunokins valgomieji sausmedžiai, braškės, ankstyvieji serbentai, agrastai, ankstyvosios trešnės. Kartu tai ir didžiojo darbymečio sode ir darže metas, visur reikia laiku suspėti, visus darbus atlikti pagal augalų kalendorių.
Sodininkui
Jei nespėjote perskiepyti vaismedžių gegužę – nenusiminkite. Prastus medžius dar galima perskiepyti ir augančiais ūgliais. Daroma taip:
* Atpjaunamas šiųmetis ūglis nuo motinmedžio su dalimi pernykštės medienos taip, kad jis galėtų suaugti su poskiepiu. Ūgelio lapai pašalinami. Motinmedžio skydelio ilgis 2,5-3 cm. Tai lyg ir akiavimas. Svarbiausia yra apatinė skydelio dalis, todėl ji turi būti šiek tiek ilgesnė negu viršutinė. Skiepijama į nupjautos šakos galą, užkišant skydelį po žieve, arba į šakos šoną, išpjovus T raidės pjūvį, taip, kaip akiuojant. Ūgeliams sumedėjus jų pjauti su pernykšte mediena nebereikia. Juos galima skiepyti ir vienus įprastais skiepijimo būdais. Gerai aprišti skiepūgliai per 2-3 savaites prigyja, išleidžia naujus lapus ir auga.
* Laikas apžiūrėti ir ankstesnio skiepijimo ūglius. Jeigu jie sprogsta, nuimkite polietileninius maišelius, atlaisvinkite aprišimą, tačiau pagaliukus, kurie apsaugo skiepą nuo lūžio, palikite.
Pavasarį stipriau nugenėję vaismedžius paskatiname augti vilkūgius. Ypač daug jų išaugs, jei genėdami padarėte klaidų – patrumpinote šakas ar jas išpjovėte palikdami per ilgą stuobrelį.
* Birželio antroje pusėje vilkūgius galima išlaužyti. Jei to nepadarysite, vėliau juos reikės išpjauti arba iškirpti. Toks darbas pareikalaus daugiau laiko ir neretai paskatins vėl leisti vilkūgius.
* Birželio viduryje ir antrojoje pusėje rekomenduojama apriboti vaismedžių aukštį. Kai vaismedis užauga iki jam būdingo aukščio, galima nupjauti viršūnę. Paprastai viršūnė šalinama virš silpniau išsivysčiusios šoninės šakelės. Tačiau vien genėdami aukštaūgio vaismedžio nepadarysite žemaūgiu. Jei žemindami vaismedį persistengsite, nupjautą viršūnę tuoj pralenks aukštyn augti pradėjusios šoninės šakos.
* Prigijusiam įskiepiui augti sudarykite palankias sąlygas – apgenėkite stelbiančias šakas, saugokite nuo ligų ir kenkėjų.
* Kad vaismedžiai kasmet derėtų ir užaugintų gražius vaisius, specialiais preparatais praretinkite žiedus.
* Dar ne vėlu retinti ir vaisių užuomazgas. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo mažiau vaismedžiai pramečiuoja. Sodininkai mėgėjai, auginantys žemaūgius ir pusiau žemaūgius vaismedžius, užuomazgas gali išretinti rankomis. Žiedyne palikite po 1-2 geriausiai išsivysčiusias užuomazgas. Vėliau, jei reikės, galėsite paretinti dar kartą. Obuoliu tapsiančios užuomazgos turėtų likti kas 10-15 cm viena nuo kitos. Obuolių ant obels bus mažiau, tačiau jie užaugs didesni ir gražesni.
* Taip pat reikia pasirūpinti, kad užaugusio derliaus nesunaikintų paukščiai. Todėl nokstančias braškes ir trešnes saugodami nuo paukščių apgaubkite specialiu tinkleliu.
Labai svarbu, kad sode vaismedžiai augtų sveiki ir gausiai derėtų. Tad jei yra amarų, tokius vaismedžius reikia nupurkšti chemikalais ir patręšti. Labai svarbu, kad purkštukas būtų su apsauginiu gaubtu ir kad pesticidai nepatektų ant vaismedžių ar vaiskrūmių.??????????? Vaismedžius geriausia purkšti vakare arba anksti ryte, kol nekaršta, arba vėsesnėmis dienomis. Negalima purkšti vidudienį šviečiant saulei, pučiant stipriam vėjui. Kad panaudotas pesticidas būtų veiksmingas, keletą valandų po purškimo neturėtų lyti. Jei purškiami greitai derlių duosiantys augalai, būtina išsiaiškinti, ar po purškimo iki derliaus skynimo liks pakankamai laiko pesticidams suskilti (pesticidų veikimo laikotarpis nurodytas ant pakuotės).
* Jaunus ir nederančius sodus bei uogynus nuo amarų galima apsaugoti pirimoru (5-7 g/10 l vandens).
* Nuo obuolinio vaisėdžio ir lapsukių tinka purkšti deciu (5-10 ml/10 l vandens) ir fastaku (2 ml/10 l vandens).
* Jautrių rauplėms veislių obelis nupurkškite skoru (2 ml/10 l vandens) arba ditanu (30 g/10 l vandens).
* Nuo miltligės padės apsaugoti topazas (3-4 ml/10 l vandens).
Birželio viduryje ir pabaigoje derančias žieminių veislių obelis galima nupurkšti ir kalcio salietros tirpalu (30 g /10 l vandens). Keletą kartų kalcio trąšomis nupurkštų obelų vaisiuose susikaupia daugiau kalcio. Nuskinti tokie obuoliai geriau laikysis.
* Jei vaismedžių ar vaiskrūmių lapai pagelsta (šviesiai geltoni), tai reiškia, kad jiems galbūt trūksta azoto. Tokiu atveju derėtų nupurkšti karbamido tirpalu (50 g /10 l vandens). Karbamidas apsaugos vaismedžius ir nuo grybelinių ligų. Tačiau purkšti juo reikėtų ne vėliau, kaip 24 valandos po lietaus. Labai svarbu nepadidinti skiedinio koncentracijos. Todėl vaismedžiams nužydėjus, kol lapai dar jauni, purškiama 0,3 proc. skiediniu, tai yra į 10 l vandens dedama 30 g karbamido. Vėliau purškiant, kai lapai sutvirtėja, trąšų koncentracija didėja iki 0,4 proc.(į 40 g į/10 l vandens).
* Purškiant lapus kompensuojamas ir boro trūkumas. Vienam arui sodo reikia 4-8 g boro. Purškiama po žydėjimo.
* Papildomai per lapus vaismedžius ir vaiskrūmius dar galima patręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais.
* Krentant vaisių užuomazgoms, vaismedžius dar galima tręšti ir 5 kartus atskiestomis karvių srutomis. Bet prieš tai jas reikėtų bent savaitę parauginti ir tik po to skiesti. Tokias trąšas galima supilti pomedžiuose, ten, kur baigiasi vainikas, iškasus negilius (8-10 cm) griovelius. Srutoms susigėrus, grioveliai užkasami.
Piktžolės konkuruoja su mūsų auginamais augalais dėl drėgmės ir maisto medžiagų. Jei leisime joms įsigalėti, sumažės derlius, suprastės jo kokybė. Todėl piktžoles po naujai pasodintais vaismedžiais ir vaiskrūmiais geriausia išravėti, o žemę, kad mažiau išgaruotų drėgmė, aplink juos išpurenti ir uždėti komposto ar mulčio – kompostinės žemės ar perpuvusių durpių (ypač svarbu, kai dirva lengva). Sode išrautos piktžolės dedamos į duobes ir pūdomos užbėrus fosforo bei kalio trąšų. Galima pridėti ir kalkių, užberti durpių. Tada piktžolės nedžiūsta ir gerai pūva.
Herbicidus piktžolėms naikinti galima naudoti tik antraisiais vaismedžių augimo metais.
* Beveik visas piktžoles sunaikina raundapas?????, glifosas, glifoganas, uraganas. Jų į 10 l vandens reikėtų įpilti 70-140 ml. Šių herbicidų neturi patekti ant vaismedžių ar vaiskrūmių, dėl to ant purkštuvo reikia uždėti apsauginį gaubtą.
* Paprasčiau naudoti tik varpines žoles naikinančius herbicidus – agilą (50-70 ml/10 l vandens), fiuziladą „super” (70-140 ml/10 l vandens). Jie, patekę ant vaismedžių ar vaiskrūmių, paprastai nepakenkia. Visus pesticidus geriausia purkšti vakare arba anksti ryte, kol nėra labai karšta, arba vėsesnėmis dienomis. Negalima purkšti vidudienį šviečiant saulei, pučiant stipriam vėjui. Kad panaudotas pesticidas būtų veiksmingas, keletą valandų po purškimo neturėtų lyti.
Jei laikosi sausra, vaismedžius ir vaiskrūmius reikia laistyti, ypač naujai pasodintus.
* Kai šilta, medeliams pakaks 3-4 kibirų vandens, o per didelius karščius 7-12 metų medžiui prireiks ir 10-15 kibirų. Ypač svarbu, kad drėgmės pakaktų baigiantis sodų žydėjimui ir mezgantis vaisiams.
* Daug drėgmės reikia juodiesiems serbentams, derančioms avietėms, braškėms.
* Uogas geriausia laistyti tarp eilių taip, kad nesušlaptų augalų lapija ir uogos nepūtų. Pavyzdžiui, braškyne vandenį galima pilti tarp eilių. Sudrėkinus pačius augalus padidėja pavojus, kad uogos labiau pus. Kad uogos nepūtų, aplink krūmelius dar galima pakloti šiaudų.
Daržininkui
Birželį darže baikite sodinti šalnoms jautrias kultūras. Pirmąjį dešimtadienį, pradėjus žydėti jazminams ir erškėčiams, palankiausias laikas lauke sodinti pomidorus, agurkus, baklažanus ir ankštinius pipirus. Pomidorams tinka žemė po pernykščių agurkų. Ji turi būti patręšta mineralinėmis trąšomis, iš rudens įtręšta mėšlu arba juo tręštas priešsėlis. Atsiminkite, kad nereikia pomidorų auginti ten, kur pernai auginote bulves ar šalia jų, nes apsikrės maru.
* Baklažanai sodinami 60×40 cm tarpais ir 2-3 cm giliau negu augo daigai.
* Ankštpipiriai sodinami 60×30 cm tarpais.
Mėnesio pradžioje, jei darže dar yra laisvos dirvos, galima pakartotinai pasėti salotų, špinatų, krapų, ridikėlių, kmynų ir pan.
* Praėjus šalnų pavojui sėkite moliūgus, pupeles, persodinkite kopūstų daigus ar pasisėkite žiedinių kopūstų, brokolių rudeniniam derliui.
* Jei dėl nepalankių augimo sąlygų (supuolusi dirva, šaltas oras) augalų daigeliai išaugo gležni ir nuskurdę, pirmą birželio savaitę pats laikas juos atsėti.
* Dabar galima sėti ir vėlyvesniųjų agurkų sėklas, atsėti nesudygusius ankstyvuosius. Sėjai padarytus griovelius būtina iš anksto palaistyti.
Sudygusias ir paaugusias daržoves reikia išretinti, apkaupti ir persodinti.
* Morkas geriausia retinti lyjant, o po retinimo vagas papurkšti parafinu ar kokiu kitu stipraus kvapo preparatu, kad nepultų morkų muselės.
* Agurkus lauke retinkite tada, kai jie suformuoja pirmą tikrąjį lapą. Palikite po vieną augalą kas 5-6 cm ankstyvųjų ir kas 8-10 cm vėlesniųjų veislių agurkų eilėje. Retindami jų neraukite, o nugnybkite – nesužalosite šaknų. Po to juos atsargiai apkaupkite. Nuolat stebėkite ir šiltnamyje augančius agurkus, ar nepasirodė agurkų mozaika, bakteriozė. Šalinkite susirgusius augalus, nuskinkite pirmuosius miltlige, sauslige susirgusius augalų lapus.
* Retinkite moliūgus, agurkus ir patisonus. Moliūgus – kai susiformuoja 1-2 tikrieji lapai. Aguročius ir patisonus – susiformavus pirmam tikrajam lapui. Retindami lizde palikite po vieną stipriausią augalą. Išretinę patręškite.
* Sistemingai skabykite pomidorų šoninius ūglius, kad susiformuotų tvirti žiedynai ir būtų geresnis derlius. Paaugusius pomidorų daigus pritvirtinkite prie įsmeigtų kuoliukų.
* Apžiūrėkite žieminius svogūnus, česnakus, rūgštynes ir apskabykite besiformuojančius žiedynus.
* Bulves geriausia kaupti anksti ryte ar vėlai vakare, nes dieną jų lapai būna nusvirę ir išsikeroję.
* Šakniavaisių pasėlius išpurenkite 3-5 cm gyliu, vėliau iki – 12-14 cm.
Jei mėnuo bus šiltas ir sausas, daržoves teks laistyti. Salotos apkars, jei per karščius negaus pakankamo kiekio vandens. Dažnai, bet negausiai laistomos daržovės gali sunykti, nes jų šaknys kerosis dirvos paviršiuje. Todėl daržoves reikia laistyti rečiau, bet gausiau.
* Daugiausia drėgmės reikia gūžiniams bei žiediniams kopūstams, salotoms, ridikėliams, špinatams, salierams, o mažiausiai – pupelėms, pupoms, pomidorams, petražolėms.
* Neperlaistykite svogūnų, jie nemėgsta drėgmės, o pradėjus storėti ropelėms išvis neliekite.
* Laistant agurkus dirva turėtų permirkti bent 6-8 cm, o pomidorus – net iki 20 cm. Jiems tinkamiausias šiltas (20-24 laipsnių) vanduo. Agurkus ir pomidorus geriausia laistyti vidurdienį, kad iki nakties spėtų apdžiūti lapai (nepuls ligos). Pradėjus augalams žydėti, neliekite ant lapų.
Skurdžiai augančias daržoves reikia papildomai, bet saikingai patręšti mineralinėmis trąšomis (gausiai tręšiamoje dirvoje kaupiasi sveikatai kenksmingi sunkieji metalai, o azotinėmis trąšomis pertręštos daržovės tampa neatsparios ligoms).
* Lietingą vasarą ankstyvosioms bulvėms daug žalos padaro bulvių maras. Ligos plitimą galima pristabdyti 2-3 kartus kas 7-10 dienų bulves nupurškus 1 proc. Bordo skysčiu. Galima naudoti ir kitus fungicidus, tačiau po jų panaudojimo iki bulviakasio turi praeiti ne mažiau kaip 20 dienų. (Vasaros pabaigoje, nukasus ankstyvąsias bulves, į jų vietą bus galima sodinti porų daigus.)
* Burokėlius, pomidorus, kopūstus papildomai tręškite mineralinių trąšų tirpalu: kibirui vandens – po 30 g amonio salietros bei kalio sulfato ir 80 g superfosfato. Šio kiekio užteks 20 augalų.
* Kad pradėjus derėti nepūtų pomidorų vaisiai, jiems formuojantis nupurkškite 1 proc. Bordo skysčiu (pradėjus rausti purkšti negalima, o purkštus prieš valgydami gerai nuplaukite).
* Labai daug žalos kopūstams pridaro kopūstinės, o svogūnams – svogūninės musės, kurių lervos minta augalų šaknimis. Kopūstines muses sunaikinkite 2-3 kartus palaistę medžio pelenų šarmu (5000 g pelenų užpilti 10 l vandens).
Gėlininkui
Birželio pradžioje laikas į dirvą suberti paskutines vasarinių gėlių sėklas, persodinti išdygusius gėlių daigus ir daugiametes gėles (peržydėjusias irgi) bei pasodinti rūsyje laikytų jurginų kerus, kardelių svogūnus. Nuolat tikrinti, ar gėlių nepuola kenkėjai, ar jos sveikos.
* Nuo amarų, baltasparnių, tripsų gėles reikia purkšti 0,2-0,3 proc. kabofoso tirpalu.
* Kad nepultų ligos, išaugusius kardelių daigus galima palaistyti 0,1 proc. kalio permanganato tirpalu. Tiks jis ir kitoms svogūninėms gėlėms.
* Kad rožės, flioksai, chrizantemos ir kiti augalai nesirgtų grybelinėmis ligomis, juos reikia kartą per savaitę apipurkšti 1 proc. Bordo skysčiu arba 0,5 proc. vario oksichlorido tirpalu. (Augalų lapus ir stiebus dar galima apipurkšti 1 proc. sieros suspensija arba kitomis specialiomis priemonėmis, kurių yra parduotuvėse).
Mėnesio pradžioje sekatoriumi reikia nukarpyti ir nereikalingus rožių ar kitų žiemojusių dekoratyvinių krūmelių ūglius. Visas gėles patręšti mineralinėmis trąšomis.
* Pageltus tulpių lapams galima iškasti ir jų, ir kitų pavasarinių gėlių svogūnėlius, padėti juos į rūsį arba persodinti į kitą vietą.
Jei karšta, gėlyną reikia gausiai laistyti. Žemesnes ir gležnesnes gėles geriausia laistyti ryte (apie 9 val.) arba vakare (apie 18 val.). Aukštaūges lieti galima bet kuriuo dienos metu.
Gėlyne reikia nuolat purenti dirvą, naikinti piktžoles, kad gėlės gausiau žydėtų, dažniau jas skinti, nuskabyti peržydėjusius žiedus. Naikinti amarus ir kitus parazitus (nuo amarų gėles ir daržoves apsaugo medžio pelenai).
Birželį teks ne kartą pjauti vėją ir savo gėlyną suformuoti taip, kad jis nuostabių žiedų spalvomis džiugintų akį visą vasarą.
Kambariniai augalai
Kambarinius augalus birželio mėnesį galima persodinti į gėlyną arba įkasti į žemę tiesiog su vazonais. Tai ne tik gražu, bet ir naudinga augalams, nes per vasarą būdami lauke jie sustiprėja, juos ne taip puola ligos. Jeigu gėlyno nėra, kambarinius augalus galima perkelti nors į balkoną ir sukurti savotišką žaliąjį sodą. Balkone loveliuose gražiai derės ir darželio gėlės, ir gausiai žydintys bei svyrantys kambariniai augalai. Labiau saulės bijančius augalus reikėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Vasarą kambarines gėles reikia gausiau laistyti, o labiau išdžiūstančias – dažniau apipurkšti. Labai tinka per lietų jas išnešti į lauką.
Gausiau žydinčias gėles reikia ir papildomai tręšti. Kas dvi savaites, jei yra galimybė, galima patręšti ir organinėmis trąšomis – atskiestomis srutomis (1:10). Tik prieš tręšdami paliekite – žemė turi būti drėgna.