Už komunalinių atliekų tvarkymą – kol kas prastas įvertinimas

Kritiška padėtis komunalinių atliekų tvarkyme šalyje konstatuota savaitgalį surengtame Aplinkos ministerijos ir beveik visų šalies savivaldybių atstovų susitikime.

Pasak Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktoriaus Rimgaudo Špoko, pagal dabartinę padėtį savivaldos institucijų gebėjimus ir pastangas organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą tektų vertinti prastu pažymiu. Visų pirma, tik 15 proc. savivaldybių visiškai arba iš dalies įvykdė užduotį iki 2007 metų 85 proc. savo teritorijos gyventojų aprūpinti atliekų surinkimo ir rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis.

Antrinių žaliavų – popieriaus, stiklo, plastiko – surinkimo užduotis iš visų savivaldybių įvykdė tik viena. Jos turėjo iki 2006 m. surinkti ne mažiau kaip 4 proc. popieriaus, 2 proc. stiklo ir 1 proc. plastiko. Popieriaus surinkimo užduotį įvykdė penkios, o stiklo – keturios savivaldybės.

Iki šiol 41 savivaldybė neturi didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių. Jos neįvykdė užduoties tokią aikštelę įrengti kiekvienam šimtui tūkstančių gyventojų. Jeigu savivaldybės teritorijoje gyvena mažiau kaip 100 tūkst. žmonių, vis tiek privalu, kad čia veiktų viena didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė.

Daugelio susitikimo dalyvių nuomone, viena svarbiausių priežasčių, kodėl savivaldybės prastai organizuoja komunalinių atliekų tvarkymą, – per silpni jų administraciniai gebėjimai, patirties ir darbuotojų stoka. Ligi šiol net 17 savivaldybių nėra paskyrusios už šį sektorių atsakingų asmenų.

Viena iš galimybių pataisyti padėtį – stiprinti gamintojų ir importuotojų bendradarbiavimą su savivaldybėmis. Tai pastarosioms padėtų įvykdyti nustatytus reikalavimus ir užduotis, gerinti paslaugų kokybę, sumažinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo kaštus, tai yra atpiginti pačią paslaugą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.