Dokininkų profsąjungos pirmininkas Vladimiras Bendoraitis teigia, kad dokininkai Klaipėdos uoste visada uždirbdavo apie 1,5 karto daugiau nei statybininkai. Dabar situacija iš esmės pasikeitė, dokininkų padėtis vargana, jie uždirba kur kas mažiau nei statybininkai Lietuvoje.
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) personalo direktorius Almiras Mockus sutinka su tuo, kad dokininkų atlyginimus reikia kelti, tačiau situacijos nedramatizuoja. Jis neneigia, kad tas pačias trąšas kraunantys Anglijos ar Prancūzijos uostuose dokininkai uždirba žymiai daugiau, bet mano, kad kada nors ir šis klausimas bus išspręstas.
Derėsis, kol susiderės
Pasak V. Bendoraičio, situacija jau visai prasta, nes nekvalifikuotas statybininkas gauna tiek, kiek kvalifikuotas dokininkas. O ką jau bekalbėti apie kitų Europos šalių uostus, kuriuose dokininkai uždirba kur kas daugiau nei Klaipėdoje. Lietuvos uoste dokininkų atlyginimai, V. Bendoraičio teigimu, jau 10 metų nekeliami.
Anot jo, darbdavys tik afišuoja, kad kalbasi su profsąjungomis, o iš tikrųjų – ne. Negana to, jis daro spaudimą, tad žmonės netgi bijo tapti profsąjungos nariais. Pasak V. Bendoraičio, darbdavys tik deklaruoja, kad didina atlyginimą. Iš tikrųjų jis didina kartu ir darbo normatyvus, kurie neįvykdomi, todėl realiai atlyginimai netgi mažėja. Norėdamas daugiau uždirbti žmogus turi dirbti už 4-5 dokininkus, tai kenkia darbo saugumui.
Be to, yra nustatytas maksimumas – dokininkas per 11 valandų negali uždirbti daugiau kaip 114 Lt. Jeigu darbdavys jam negarantuoja 100 proc. darbo, be abejo, uždarbis būna mažesnis. Pavyzdžiui, jeigu duota padaryti tik du trečdalius normos, tai dokininkas uždirbs ne 1400-1500 Lt, o tik 1000 Lt, o turint omenyje, kad nuo šios sumos atskaitomi mokesčiai, žmogus gauna į rankas tik 700 Lt.
Kolektyvinė sutartis KLASCO buvo pasirašyta 2004 m. Kol nepasirašyta nauja, dabar dar galioja senoji. Dėl naujosios kolektyvinės sutarties derybos vyksta jau seniai, tačiau niekaip nesusiderama. Pagrindinis klausimas, dėl kurio nerandama kompromiso, pasak profsąjungos pirmininko, – atlyginimų sureguliavimas ir darbo užmokesčio didinimas. Dėl pastarojo klausimo nesusitariama nuo pernai kovo. „Derėsimės tol, kol susiderėsime”, – „Vakarų ekspresui” sakė V. Bendoraitis.
KLASCO šelpia profsąjungas
KLASCO turi net tris profsąjungas: dokininkų, kuriai vadovauja Vladimiras Bendoraitis, jūrininkų, kuri priklauso Lietuvos jūrininkų Sąjungai, vadovaujamai Petro Bekėžos, ir dar KLASCO darbuotojų profsąjungą, kurios pirmininkė – Rūta Mažonienė. Todėl A. Mockus mano, jog KLASCO negali būti kritikuojama už tai, kad neleidžia dirbti profsąjungoms. Negana to, kiekvienai profsąjungai bendrovė kasmet skiria pinigų savo veiklai vystyti. Pasak personalo direktoriaus, šiemet jos gavo nemažas sumas, skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių litų.
Gairės – prezidento įsakyme
Personalo direktorius teigia, jog naujos sutarties pasirašymas nėra vilkinamas. Tai yra susiję ir su Seime atliekamais įstatymų pakeitimais. Pavyzdžiui, jau parengtas įstatymo pakeitimas, kad į sąnaudas reikės įtraukti pinigų ir darbuotojų gydymo, ir maitinimo reikmėms. Be to, galioja senoji kolektyvinė sutartis, kuri, jo manymu, yra gera, numatanti socialines garantijas, kurią tik reikia pritaikyti prie naujų sąlygų, tad jokio reikalo skubėti nėra.
Pasak A. Mockaus, administracijos ir profsąjungų atstovai kiekvieną savaitę susirinkę trečiadienį ar ketvirtadienį vis derina vos ne kiekvieną naujos kolektyvinės sutarties, kuri jau atspausdinta, teksto žodį, kitaip sakant, atliekamas koregavimo darbas. Jo teigimu, jau aptarti visi naujos kolektyvinės sutarties punktai, liko vienintelis klausimas – kaip bus didinami atlyginimai. Ir tai nesutariama tik dėl vadinamųjų vienetininkų, kuriems priklauso dokininkai, atlyginimo.
„Koncerno „Achemos grupė” prezidentas ir KLASCO valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys supranta, kad atlyginimus reikia didinti. Visos koncerno įmonės vadovaujasi direktyva – atlyginimai kasmet turi būti didinami ne mažiau kaip 5-10 proc. Taigi gairės yra numatytos koncerno prezidento įsakyme, belieka mus tai įtraukti į kolektyvinę sutartį”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Mockus. Jis mano, kad birželio mėnesį bus pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis, kuri ne itin skirsis nuo senosios.
Vienintelė bėda – prastovos
KLASCO personalo direktorius tikina, kad dėl atlyginimų kėlimo kitiems darbuotojams problemų nekyla, tačiau tai sunku padaryti vienetininkams. Pasak A. Mockaus, taip yra ne todėl, kad administracija nenori jiems didinti atlyginimų, bet todėl, kad jų atlyginimas priklauso nuo apdorotų krovinio tonų kiekio ir nuo tarifų.
Pagrindinė problema ta, kad nepavyksta garantuoti dokininkams viso krūvio, kad pamaina dirbtų visas 11 valandų, t. y. neišvengiama prastovų. Už jas irgi mokama, bet gerokai mažiau. Personalo direktorius tikina, kad tonos įkainiai nėra blogi. Jie yra patvirtinti suderinus su profsąjungomis ir įtraukti į kolektyvinę sutartį.
Išeitis, A. Mockaus manymu, – reikės didinti tarifus. Kokiu procentu jie bus padidinti, panašiu procentu bus keliami ir atlyginimai, nes priešingu atveju bendrovė nesugebės išlaikyti dokininkų.
Kadangi KLASCO taikomos naujos technologijos, dokininkų skaičius sumažėjo natūraliai iki 400. A. Mockaus teigimu, yra likę specialistai, kurie bendrovei yra brangūs, nes ir jų paruošimas kainuoja gana brangiai.
Lemia tonos įkainis
Tai, kad vienas dokininkas dirbtų už kelis, A. Mockaus teigimu, yra neįmanoma. Rankinio darbo šiais laikais jau nebėra – viskas yra mechanizuota. Juk vairuotojas negali vienu metu važiuoti dviem autokarais arba kranininkas dirbti iškart dviejuose kranuose. Personalo direktoriaus teigimu, technologinę liniją turi aptarnauti tiek dokininkų, kiek būtina, atsižvelgiant į saugumo technikos ir technologijos reikalavimus.
A. Mockus neigia, kad yra nustatytos lubos, kada nebegalima daugiau mokėti. Pasak jo, kadangi yra tonos įkainis, ribos nustatyti neįmanoma. Kai geras oras, kai atplaukia daugiau laivų, dokininkai savo normą įvykdo ne 100, bet 200 proc. Personalo direktorius sako, kad normos vykdymas nedaro įtakos atlyginimui. „Jeigu pas mus į rankas dokininkai pradėtų gauti tik 700 litų, mes jų nebeturėtume. Už tokį atlyginimą jie nedirbtų. Pas mus tiek gauna valytoja. Dabar dokininkų mes turime tiek, kiek mums jų reikia”, – tikina personalo direktorius.
Pasitaiko atvejų, kad pradeda snigti, krauti negalima, tada dokininkas daug neuždirba. Pasak A. Mockaus, šiemet pirmas ketvirtis buvo blogas krovos terminalui todėl, kad dėl Baltarusijos ir Rusijos nesutarimų iš Klaipėdos uosto dingo cukrus. Jeigu KLASCO būtų gamybos, o ne paslaugų teikimo įmonė, ji galėtų labiau planuoti savo darbą. O dabar vieną dieną būna ir keli laivai, o kitomis dienomis – tik vienas kitas. Uostas yra specifinė organizacija, ir to nepakeisi.
Kai dokininkas skaičiuoja vieno mėnesio atlyginimą, jis atrodo esąs mažas. Tačiau mokamas ir vadinamasis 13 atlyginimas einant atostogauti, ir 14-asis atlyginimas prieš Kalėdas, tad susumavus visas metines pajamas, pasak personalo direktoriaus, situacija nėra tokia jau bloga.
Kaltininkas – maži tarifai
Paklaustas, ar KLASCO dokininkų, palyginti su kitų Europos uostų dokininkais, situacija yra prasta, A. Mockus atsakė, jog taip. Pasak jo, viena iš blogybių – tarifai. Kai Rusijos krovinių Klaipėdos uoste beveik nebeliko, generalinių krovinių kiekis Lietuvos uoste smarkiai sumažėjo. Visos krovos kompanijos dabar dalijasi tais pačiais srautais, viliodamos juos viena iš kitos, užtat tarifai yra sumažinti. „Kadangi krovinių trūksta, todėl ir mūsų atlyginimai nėra dideli. Juos galima didinti tik iš to paties tarifo. Jeigu mes esame priversti jį mažinti, negalime didinti tonos įkainio. Manau, kad Klaipėdos uostas gali būti patogus tik ekspeditoriams, bet ne dokininkams ir netgi ne darbdaviams. Ekspeditoriai gali tarifus tiek sumažinti, kad kai kurie kroviniai nebeduos pelno, bus nuostolingi, tad nebus iš ko didinti ir atlyginimų”, – sako KLASCO personalo direktorius.
Tačiau jis nusiteikęs optimistiškai. Pasak jo, kada nors į Klaipėdos uostą ateis metalas iš Ukrainos, galų gale ir rusai negalės visų krovinių krauti Kaliningrado uoste. Kai krovinių srautas Lietuvos uoste padidės, kils ir dokininkų atlyginimai. „Netgi esant dabartiniam krovinių kiekiui mes galvojame, kaip galėtume padidinti dokininkams atlyginimus. Jie pateiks savo pasiūlymus, mes savo, ir, manau, susitarsime. Turėsime laikyti tiek dokininkų, kad jie galėtų uždirbti. Be to, mes turime vykdyti koncerno vadovybės įsakymą – atlyginimus didinti nors 10 proc.” – „Vakarų ekspresui” sakė A. Mockus.