Tradicija mėgautis ant žarijų kepta mėsa neišvengiamai suartino armėnus ir lietuvius. Šašlykas tapo iškylų stalo karaliumi.
Didžiulė porcija kiaulienos šašlyko plius bokalas šalto alaus, ir šypsena lietuvio veide garantuota.
Reto grožio akimirka. Prie vandens. Nugarą kutenant pirmajai rasotai žolei…
Šašlykų sezonas prasidėjo!
Sėkmei – trys sąlygos
„Armėnų žodyne žodžio šašlykas nėra. Kepsnys iš avienos, kiaulienos arba jautienos pas mus vadinamas chorovacu”, – iš karto įspėjo vienintelio armėnų restorano uostamiestyje „Ararato” savininkas Garnikas Kazarianas.
Jis pastebėjo, kad chorovaco ateinantys paragauti klaipėdiečiai, neretai stokoja kantrybės.
„Norint, kad patiekalas būtų puikaus skonio, reikia palaukti. Lietuviai visur skuba ir laukti nemėgsta”, – stebėjosi pašnekovas.
Armėnų virtuvė – viena seniausių pasaulyje. Ant žarijų valgiai čia gaminami jau daugiau kaip pustrečio tūkstančio metų.
„Armėnijoje šašlykas labai populiarus. Jis puošia šventinį stalą ir vasarą, ir žiemą. Kad šašlykas būtų skanus, reikia trijų sąlygų. Pirma, šiam patiekalui gaminti būtina gera nuotaika. Antra, svarbu tinkamai pasirinkti mėsą. Ji turi būti ne kraujuota, ne raudonos spalvos, bet rožinė. Mėsą prieš dieną reikėtų išimti iš šaldiklio ir palaikyti, kad savaime atitirptų. Ir jokios mikrobangų krosnelės”, – įspėjo armėnų virtuvės žinovas.
Šašlykas – per pusvalandį
Tikras šašlykas gaminamas mėsos nemarinuojant. Armėnai pagardinimui vartoja tik sausus prieskonius – žoleles, druską ir pipirus.
Pasak G.Kazariano, skaniausias šašlykas – iš ėrienos. Tačiau skerdžiamo ėriuko amžius turi būti ne didesnis nei septyni mėnesiai. Tada mėsa yra sveika, neužteršta bakterijų ir su visai nekenksmingu lašinukų sluoksniu.
Armėnai šašlyką (arba chorovacą) valgo su taip pat ant žarijų keptomis daržovėmis – baklažanais, pomidorais ir paprikomis.
„Ararato” savininkas paminėjo ir trečiąją sąlygą – gaminimo procesą.
„Pagaminti šašlyką galima per gerą pusvalandį. Pagardinus mėsą prieskoniais, ji paliekama 15 – 20 minučių. Tuo metu ruošiamos laužo žarijos. Kad mėsa tolygiai iškeptų, reikia žarijas pašlakstyti vandeniu. Galima ir vynu. Jo aromatas garuodamas prasiskverbia į mėsą ir suteikia jai ypatingo skonio. Šašlykas kepamas apie penkiolika minučių. Taurė gero, pavyzdžiui, armėniško granatų, vynuogių arba svarainių vyno – ir skanaus!” – palinkėjo G.Kazarianas ir primygtinai siūlė paragauti „Ararato” meistrų iškepto gardėsio.
Renkasi parduotuvėje
Įsibėgėjęs pavasaris šašlyko išsiilgusius lietuvius jau traukia į gamtą – į sodą , prie ežero ar jūros.
„Visur skubantys” tautiečiai įprato ne patys gaminti šašlyką, bet nusipirkti marinuotos mėsos prekybos centre.
Armėnų restorano šeimininkas G.Kazarianas įsitikinęs, kad pačių gaminto patiekalo niekada neatstos parduotuvių vitrinose sudėti pusgaminiai.
„Vakarės” kalbinti žinomi klaipėdiečiai šašlyko patys negamina, tačiau tradiciniu tapusio patiekalo neatsisako. O retomis akimirkomis gamtoje, uodžiant kvapnų laužo dūmą, tiesiog mėgaujasi.
Šašlykas – ir Tailande
Metų klaipėdiete šiemet išrinkta Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė prisipažino šašlyko pati niekada negaminusi. Ji mėgaujasi draugų pagamintu gardėsiu.
„Nesu šeimininkė mėgėja, tad piktnaudžiauju jau gatavu patiekalu. Mėgstu kiaulienos šašlyką, kurį paprastai valgau su ryžiais. Daugiausiai šašlyko tekdavo prisiragauti komandiruočių metu”, – pasakojo pašnekovė.
Ji teigė mėgstanti gardų maistą, tačiau nesanti išranki. Daug keliaujanti moteris turėjo progą paragauti ir egzotiško šašlyko.
„Tailande valgiau krokodilienos šašlyką. Mėsa šviesios spalvos, liesa ir trapi, šiek tiek primena vištieną. Šį patiekalą galima prilyginti šašlykui, nes gaminama panašiu būdu – mėsa marinuojama, suveriama ant iešmų ir kepama ant žarijų”, – įspūdžiais dalijosi K.Vintilaitė. Ji prisipažino šiemet šašlyko dar neragavusi, nes restoranai jos nevilioja. Moteriai kur kas mielesnė jauki artimų bičiulių kompanija, vakarai gamtoje. Su šašlyku, žinoma.
Tenkinasi garnyru
Daugiau kaip metus mėsos nevalgantis klaipėdietis Seimo narys ir muzikantas Vytautas Grubliauskas vis dėlto neatsispiria žmonos Ingos paruoštam šašlykui.
„Žmona moka ypatingai jį pa-ruošti, tačiau be ypatingų receptų. Kartą ji pagamino avienos šašlyką, mėsą pamarinavusi vyne ir pagardinusi prieskoniais. Dar kelias dienas po to traukėme iš šaldytuvo likučius ir valgėme”, – sakė žinomas „džiazmenas”.
V.Grubliauskas prisipažino per 50 gyvenimo metų taip ir neišmokęs ilsėtis. Poilsio gamtoje akimirkos – itin retos. Ir nebūtina organizuoti triukšmingų iškylų.
„Kai susirenka gausi mūsų šeima, savaime išeina iškyla. Mums smagiausia – savoje pievelėje. Kartais ir šašlykų nereikia, užtenka ir dešrelių”, – juokėsi pašnekovas.
Tiesa, pastaruoju metu V.Grubliauskas dažniau tenkinasi garnyru, kai kiti šeimos nariai mėgaujasi mėsos gardėsiais. Tačiau tai nevargina, o kepamos mėsos aromatas, kaip tvirtino Kongo pravardę turintis muzikantas, jau nebeerzina.
😳 🙄 vienu zodziu