Gyventi nuosavame name – daugeliui tik svajonė

Gyvenamųjų namų statybai tinkamų žemės sklypų kainos kyla kaip ant mielių. Nekilnojamojo turto specialistai prognozuoja, kad ši tendencija, neviltin stumianti nuosavame name gyventi svajojančius gyventojus, išliks ir ateityje. Individualiems namams statyti tinkami žemės sklypai šiemet turėtų pabrangti dar apie keliolika procentų. Panaši padėtis ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje.

2006-ųjų ir šių metų pradžios Lietuvos nekilnojamojo turto apžvalgos nuosavo namo trokštančių gyventojų tikrai nepradžiugins.

Tiek jau pastatytų kotedžų ar sublokuotų namų, tiek žemės sklypų kainos pernai šoktelėjo maždaug 15-30 procentų. Patraukliose vietose – didmiesčiuose ir aplink juos – sklypų ir namų paklausa daug didesnė už pasiūlą.

Tarptautinės nekilnojamojo turto kompanijos „Arco real estate”, dirbančios trijose Baltijos šalyse, Ukrainoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje, duomenimis, pernai leidimų statyti gyvenamuosius namus išduota daugiau, nei buvo pastatyta namų. Teigiama, kad žemės sklypų ir pastatytų individualių gyvenamųjų namų kainas didina brangstančios statybinės medžiagos, kylantys statybininkų atlyginimai, mažėjantys laisvos žemės plotai, biurokratinės kliūtys, ypač dėl detaliųjų planų rengimo bei patvirtinimo, palanki paskolų politika ir pagaliau užsieniečiai, trokštantys turėti būstą mūsų krašte.

Gyvenamųjų pastatų – mažiau

Kovo mėnesio gale paskelbtais išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalies teritorijoje statybų įmonės pernai atliko darbų už 7875,5 mln. litų. Tai 21,1 proc. daugiau nei 2005 metais. Naujos statybos darbų atlikta už 3839,7 mln. litų, t.y. 48,8 proc. visų statybos darbų. 2006-uosius lyginant su 2005 m., naujos statybos darbų mastas padidėjo maždaug trečdaliu (31,8 proc.). Daugiausia pastatyta negyvenamųjų pastatų – 45 proc., gyvenamosios paskirties – 19 proc.

2006 m. buvo išduoti 7486 statybos leidimai statyti gyvenamuosius namus. Šalyje pastatytas 2821 naujas gyvenamasis namas, trys iš jų bendrabučiai. Pastatytuose namuose įrengti 7229 butai, jų bendras naudingas plotas – 771 tūkst. kv. metrų. Tai 18,3 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

66 proc. pernai pastatytų butų (4836) – Vilniaus apskrityje, Kauno apskrityje – 9,6 proc. (696 butai), Klaipėdos – 11,4 proc. (825 butai).

Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, diduma Vilniaus ir Klaipėdos apskrityje pastatytų butų yra daugiabučiuose namuose, atitinkamai 75,6 ir 77,2 proc. Kauno apskrityje daugiabučiuose buvo pastatyta tik 7,6 proc. butų.??????? Kauniečių poreikiai nesikeičia jau daug metų – jiems mieliau gyventi individualiame ar sublokuotame name.

Populiarėjo naujos gyvenvietės

„Arco real estate” gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto skyriaus vadovės Kristinos Leknickaitės-Stepulaitienės duomenimis, pernai Vilniaus apskrityje pastatyta apie tūkstantis namų. Kaip ir 2005 m., dalis šių namų yra sublokuoti. Tiek individualių, tiek sublokuotų (kotedžo tipo) namų paklausa ir kainos kilo. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos jos gali pakilti dar 10 proc.

Pernai sparčiai plėtėsi atokiau nuo Vilniaus miesto esančios gyvenvietės. Pastebėta, kad žmonės nevengia apsigyventi ir 35 km nuo sostinės atitolusiose vietovėse – kur kas daugiau dėmesio skiriama gyvenvietės infrastruktūrai, architektūrai.

Vis patrauklesni tampa sklypai ir namai, esantys prie Molėtų plento, Riešėje, Bendorėliuose, Antaviliuose, Pavilnyje, Kalnėnuose. Tačiau patraukliausi rajonai tebėra Antakalnis, Valakampiai bei Nemenčinės plento prieigos.

Kaip ir ankstesniais metais, 2006 m. Kauno regione individualių ir sublokuotų namų pastatyta gerokai daugiau (92,4 proc.) nei daugiabučių namų (7,6 proc.). Nusprendę įsigyti nuosavą būstą kauniečiai mieliau žvalgosi ne buto, o namo. Populiarėja naujos uždaros gyvenvietės netoli Kauno.

Brangiausi namai yra laikinosios sostinės senamiestyje (kaip ir Vilniaus), centre ir Žaliakalnyje. 1-2 butų naujų namų kainos čia svyruoja nuo 600 tūkst. iki milijono litų, senų – nuo 500 tūkst. iki milijono. Kiek pigesni 1-2 butų namai Kleboniškyje, Lampėdžiuose. Naujų kainos yra 650-900 tūkst. litų, senų – 450-550 tūkst. litų. Pigiausi 1-2 butų namai yra Aleksote, Garliavoje, Rokuose, Vaišvydavoje (350-550 tūkst. litų nauji, 300-400 tūkst. litų seni) bei Noreikiškėse, Ringauduose (450-550 tūkst. litų nauji, 300-400 tūkst. litų seni).

Žemės sklypai vis brangsta

Žemės sklypų, tinkamų statyti gyvenamuosius namus, kainos vis kyla. Gyventojams patraukliausia išlieka žemė prie vandens telkinių – kiek sklypas nutolęs nuo sostinės ar kitų didmiesčių, anot nekilnojamojo turto specialistų, jau nėra labai svarbu. Pirkėjams svarbiau, ar sutvarkyta infrastruktūra, ar yra komunikacijos, susisiekimas su didmiesčiais.

Patraukliose vietose esančių žemės sklypų kainos Vilniaus regione šiuo metu siekia nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų litų. „Arco real estate” duomenimis, Vilniaus centre 1 kv. m. žemės kainuoja 2000-4000 litų, toliau nuo centro ir užmiestyje – 250-600 litų. Nedaug atsilieka ir Klaipėdos bei Kauno miestai bei rajonai.

Šios nekilnojamojo turto bendrovės Latvijos skyriaus vadovo Aigarso Šmitso teigimu, tiek žemės sklypai, tiek jau pastatyti individualūs namai sparčiai brangsta ir Latvijos bei Estijos sostinėse. Jo žiniomis, vidutiniškai 1 kv. metras žemės Rygos centre kainuoja apie 7000 litų, toliau nuo centro ir priemiesčiuose – 200-400 litų. Talino senamiestyje ir centre žemė brangiausia – už 1 kv. m. tenka pakloti nuo 4000 iki 16 000 litų, toliau nuo centro ir užmiestyje – nuo 100 iki maždaug 500 litų.