Šimtus metų jau skaičiuojantis pelėsinis sūris, dar ne taip seniai mūsų šalyje buvęs anekdotų objektu, po truputį tampa kasdienio stalo dalimi.
Pelėsiniu sūriu prekiauta dar sovietmečiu, tačiau plačiai žinomas ir valgomas jis tapo būtent per paskutiniuosius kelerius metus.
UAB „Maxima LT” atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė prisimena seną, bet tikrą sovietinių laikų istoriją apie sūrį su mėlynuoju pelėsiu. Anksčiau, anot jos, toks sūris nebuvo įprastas, nors ir gamintas.
„Į vieną maisto prekių parduotuvę atėjusi apsipirkti pirkėja išgirdo štai tokį pokalbį tarp dviejų pardavėjų. Viena apžiūrinėja sūrį su pilku pelėsiu ir sako kitai: „Na, tu pažiūrėk, tik vakar atvežė šviežiai pagamintą sūrį, o jau supelijo. Reiks valyti…” – pasakojo „Maxima LT” atstovė.
Subrendo ėmę keliauti
V. Jakubauskaitės teigimu, įmonės vadybininkai domėtis pelėsinio sūrio rinka ir siūlyti jį pirkėjams pradėjo daugiau nei prieš dešimt metų.
1991-aisiais importuoti šį produktą ėmė UAB „Rimi Lietuva”. „Nuspręsta importuoti buvo todėl, kad to meto Lietuvos rinka buvo subrendusi pradėti vartoti pelėsinį sūrį. Tuo metu Lietuvos gyventojai pradėjo dažniau lankytis užsienyje ir atsirado galimybė susipažinti ir įvertinti skirtingų rūšių sūrį”, – teigė šios bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Šiuo metu lietuvių stalą pasiekia pelėsinis sūris iš Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Suomijos bei kitų šalių, taip pat – ir gaminamas Lietuvoje.
Tiesa, anot R. Stanaitytės-Česnulienės, labiau mėgstamas yra importinis sūris, tačiau ir lietuviškas turi savo pirkėją, ir parduodama jo nemažai – tiesiog asortimentas yra mažesnis. Be to, lietuviams gardesnis sūris su baltuoju pelėsiu – jo parduodama daugiau.
„Pelėsinis sūris kasmet labai populiarėja. Paskutiniais metais jo pardavimas sudaro apie 15 procentų bendro viso sūrio pardavimo”, – pastebi V. Jakubauskaitė.
Anot R. Stanaitytės-Česnulienės, bendrovės prekybos centruose pelėsinis sūris sudaro apie 10 proc. viso parduodamo sūrio, prekyba šiuo produktu vis aktyvesnė.
„Sūrio su mėlynuoju pelėsiu 2007 metų kovo mėnesio apyvarta, palyginti su 2006-ųjų kovu, padidėjo daugiau nei trečdaliu, o sūrio su baltuoju pelėsiu – beveik 100 procentų. Žiūrint į statistiką, galima pasakyti, kad pelėsinis sūris po truputį tampa kasdienio stalo dalimi”, – sakė „Rimi Lietuva” atstovė.
Lietuvišku gardžiuojamasi ir užsienyje
Šio produkto populiarėjimas vieną iš Lietuvos įmonių, gaminusių sūrį su mėlynuoju pelėsiu, net privertė nutraukti gamybą. Norint patenkinti išaugusį poreikį būtų tekę nemažai investuoti į gamybos plėtrą.
Ne tik dėl asortimento įvairovės, bet ir dėl augančio gurmaniško sūrio mėgėjų skaičiaus visame pasaulyje, kartu ir Lietuvoje, sūrį su mėlynuoju pelėsiu 2001 metais pradėjo gaminti AB Vilkyškių pieninė.
Bendrovės generalinio direktoriaus Gintaro Bertašiaus teigimu, 2004-aisiais sūrio „Memel blue” pardavimas siekė kelis šimtus kilogramų, o dabar Lietuvoje ir eksporto šalyse jo parduodama 30 tonų per metus.
„Memel blue” tinka ruošiant salotas, taip pat prie baltojo vyno. Šis sūris yra ir puikus lengvas užkandis. Pelėsinis sūris dera prie vynuogių, alyvuogių, meliono”, – patarė G. Bertašius.
Šis pelėsinis sūris gaminamas Vilkyškių pieninės Tauragės ceche iš aukštos kokybės karvės pieno nenaudojant konservantų. Pagamintas sūris nokinamas 1-2 mėnesius laikant ypatingomis sąlygomis, padedančiomis sūryje išauginti pelėsį. Žievelės šis sūris neturi, todėl paviršiuje galima matyti pelėsio pėdsakus.
Praėjusiais metais „Memel blue” sūrio Lietuvoje parduota apie 30 proc. Šis sūris daugiausiai eksportuojamas į Čekiją, taip pat į Latviją ir Estiją.
Gimtinė – Prancūzija
Anot AB „Pieno žvaigždės” filialo „Panevėžio pienas” vyriausiosios technologės Angelės Šadauskienės, sūris brie Lietuvoje pirmą kartą pradėtas gaminti 2001 metais Raguvos sūrių ceche. Vėliau jo gamyba perkelta į Panevėžio pieninę.
Panevėžyje gaminamas „Lietuviškas brie” – minkštasis sūris, nokstantis su baltaisiais mikroskopiniais pelėsiais.
„Šį sūrį nokina pienarūgštės bakterijos ir baltieji pelėsiai. Jis nokinamas neilgai – tol, kol paviršių padengia baltų pelėsių pūkas. Toks sūris turi žievelę, padengtą baltų pelėsių sluoksniu, kurie sūriui suteikia originalų, pikantišką, šiek tiek rūgštoką skonį ir pievagrybius primenantį aromatą. Gamyba sunkoka, gana kruopšti, reikalauja daug darbo ir dėmesio”, – pasakojo A. Šadauskienė.
Šis sūris, anot jos, dera ne tik prie vyno taurės, bet ir prie alaus.
„Lietuvoje yra gaminamas sūris ir su mėlynaisiais pelėsiais, vadinamas rokforo sūriu. Jis skiriasi skoniu – yra aštresnis – ir išvaizda, turi savo pirkėją. Tokio sūrio gaminti nebandėme, nes manome, kad lietuvio skoniui priimtinesnis yra švelnesnio skonio sūris su baltaisiais pelėsiais”, – teigė vyriausioji technologė.
„Lietuviškas brie” kol kas parduodamas tik Lietuvoje, tačiau, anot A. Šadauskienės, jau yra pageidavimų juo prekiauti Rusijoje ir kitose Baltijos šalyse.
Beje, Prancūzijoje, kur „gimė” pelėsinis sūris, sūrių karaliumi kartais vadinamas brie žinomas jau ne vieną šimtmetį.
👿 😛 😯 mmmm suuuuris