Anot laisvosios rinkos šalininkų, Lietuvos pozicija dėl globalizacijos klausimų dažniausiai yra neadekvati esamai situacijai ir nepagrįstai protekcionistinė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros ir Didžiosios Britanijos ambasados Lietuvoje inicijuotoje diskusijoje taip pat akcentuota, kad iki įstojimo į Europos Sąjungą (ES) mūsų šalis pasižymėjo vienomis laisviausių sąlygų prekybai su užsieniu, o pastaruoju metu yra tarp labiausiai protekcionistiškų bendrijos narių.
Gėris ar blogis?
Globalizacijai metami įvairūs kaltinimai – nuo vietinių gamintojų žlugdymo iki kultūrų sunaikinimo. Anot LLRI ekspertų, dažniausiai šie kaltinimai yra nepagrįsti arba net visiškai klaidingi.
„Daugeliui žmonių atrodo, kad esant sąlygoms visada geriau gaminti savo šalyje nei importuoti, nes tada gerovė pasilieka valstybės viduje, o ne „išsiurbiama” į kitas šalis, kur užsieniečiai daro verslą iš mūsų šalies gyventojų. Tačiau šiuo atveju pamirštama, kad prekės dažniausiai importuojamos ne todėl, kad nesugebama jų pagaminti vietoje, o todėl, kad importuoti yra tiesiog pigiau.
Nors šioje situacijoje visada laimi vartotojai, dažniausiai prekybai įvedami apribojimai, nes vietiniai gamintojai, kurių yra tūkstančius kartų mažiau nei vartotojų, sugeba mobilizuotis ir keldami triukšmą išsireikalauti jiems palankių sąlygų įvedimo. Vartotojai paprastai nedalyvauja diskusijose apie užsienio prekybos ribojimą, o kad jie surengtų protestą dėl muitų ar kitų sankcijų išprovokuoto kainų padidėjimo – vargiai tikėtina”, – sako LLRI ekspertas Žilvinas Šilėnas.
Pasak instituto atstovų, globalizacija taip pat dažnai kaltinama tuo, kad didina nelygybę tiek tarp šalių, tiek tarp gyventojų. Tačiau pasaulinė statistika iliustruoja, kad realios gyventojų pajamos auga – žmonių, gyvenančių žemiau ekstremalios skurdo ribos nuo 1980 metų sumažėjo 200 mln., nors Žemės gyventojų skaičius išaugo 1,8 mlrd.
„Pigi darbo jėga kitose šalyse – dar vienas baubas, kuriuo gąsdina antiglobalistai. Tačiau šiuo atveju pamirštama akcentuoti, kad pigios darbo jėgos produktyvumas yra žymiai mažesnis. Pasauliniai ekspertai beveik neabejoja, kad susiklosčius scenarijui, kurio labiausiai bijo Europos įmonės – Kinijai tapus didesnės pridėtinės vertės produktų gamintoja – šioje Azijos milžinėje taip pat išaugs ir atlyginimai”, – aiškino Ž. Šilėnas.
Daug triukšmo Europoje kyla ir dėl dempingo iš Azijos. Vis dėlto Europos Komisijos duomenimis, antidempingo priemonės yra taikomos tik 0,4 proc. ES importo. Ir dėl šio skaičiaus esą galima ginčytis, nes nemaža dalis šių sankcijų gali būtų priimtos tik dėl didelės ES gamintojų įtakos.
Taip pat akcentuojama, kad teigiami globalizacijos aspektai mažai artikuliuojami viešojoje diskusijoje, mat neigiama žmonių patirtis užgožia teigiamą. Pavyzdžiui, dėl importo sumažėjusių prekių kainos žmogui nėra tokios svarbios, kaip konkurencijos išprovokuotas etatų mažinimas netoliese veikiančioje įmonėje.
„Svarbiausias psichologinis veiksnys, sukeliantis neigiamą požiūrį į globalizaciją yra didesnės konkurencijos išprovokuotas rizikos padidėjimas ekonomine veikla užsiimančiam individui”, – konstatuoja LLRI.
„Globalizacija – tai visų pirma didesnio pasirinkimo galimybė. Tai didesnės galimybės dirbti, keliauti, gauti informacijos, didesnės galimybės matyti Vyriausybės klaidas ekonominėje politikoje. Sunku sugalvoti blogas didesnio pasirinkimo pasekmes. Globalizacija suteikia daugiau galimybių nei grėsmių”, – tvirtina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Ramūnas Vilpišauskas.
Paradoksali situacija
Anot LLRI ekspertų, Lietuvos ekonomikai be pasaulio rinkų išgyventi būtų žymiai sunkiau, nes pagrindinės mūsų šalies ūkio šakos eksportuoja apie 50 proc. savo produkcijos.
„Paradoksalu, kad Lietuvoje, kuri kol kas globalizacijos dėka pasiekė nemažai teigiamų rezultatų, viešojoje erdvėje neretai sutinkama nuomonė, jog globalizacija yra procesas, neigiamai veikiantis ekonomiką ir kitas gyvenimo sritis. Tai atsispindi ir šalies užsienio politikoje. Vienas paskutiniųjų pavyzdžių – Lietuva palaikė Pietų Europos šalis dėl antidempingo priemonių taikymo iš Kinijos ir Vietnamo importuojamai avalynei, nors neturi stiprios šios pramonės”, – teigia LLRI prezidentas Remigijus Šimašius.
Anot jo, Lietuva ir Vengrija yra labiausiai protekcionistinės naujosios ES šalys.
„Galbūt tokia situacija susiklostė ir dėl to, jog nėra visiškai aiškaus mechanizmo, kaip formuojama Lietuvos pozicija dėl globalizacijos klausimų. Dabar dažniausiai tuo užsiima tik Užsienio reikalų ministerija”, – sakė R. Šimašius.