Europoje (ir pas mus) prasideda šparagų sezonas. Vilniuje, „Medininkų” restorane, jau galima paskanauti sezono naujienos – karštos šparagų užkandėlės.
„Medininkų” restorano vyriausioji virėja Aldona Gečienė šparagus siūlo su ryžiais, kumpiu, parmezano sūriu ir kiaušinio padažu. Patiekia dailioje lėkštėje – tarsi rožės žiedą su koteliu.
Europoje – šparagų bumas
Perimdami sektinas, kartais ir ne itin, Europos tradicijas išmokstame naujovių – pavyzdžiui, valgyti šparagus. Beje, pasaulyje yra apie 300 jų rūšių. Pasitaiko ir laukinių, bet ir tie valgomi. Šparagai auga daugelyje šalių, taip pat ir močiučių darželiuose, ir žinomi kaip dekoratyviniai augalai, dar vadinami smidrais. Grakščia ir žalia smidro šakele būdavo labai populiaru gražinti puokštes. Lietuvoje maistui jie nebuvo vartojami. Beje, valgomi tik jų ūgliai, kurie iš po žemių išlenda jau balandžio viduryje ir skanūs būna iki birželio vidurio.
Ir nors Lietuvoje jie vis dar nėra tokie populiarūs, geruose restoranuose pavasarį jų gali užsisakyti. Kitose šalyse – pavasarį tikras šparagų bumas. Vokietijoje balandžio pradžioje šparagų derlius sutinkamas tarsi visuotinė šventė, maždaug taip, kaip lapkritį Prancūzijoje Božole vynas. Masiškai džiaugiamasi jais ir kitose šalyse. Šparagai tituluojami rafinuotu delikatesu. Dėl įmantraus skonio Vakarų Europoje tai viena brangiausių ir labiausiai vertinamų daržovių. Kartais ginčijamasi, kokie – baltieji ar žalieji – ir kokioje šalyje užauginti šparagai skanesni. Tačiau svarbiausia, kad jie būtų švieži, nes nupjautų ūglių skonis ir kvapas silpnėja.
Šparaguose yra karotino, B1, B2, C, PP, A, E vitaminų, gausu geležies, taip pat gausu skaidulų, kurios itin naudingos turintiesiems virškinimo problemų. Panašūs į pirštus ūgliai atrodo pilni gaivališkos gyvybinės galios.
Gaminame namie
Šparagų galima rasti ne tik restoranuose, bet ir parduotuvėse. Jie parduodami ryšulėliais. Pirkdami išsirinkite tokį, kuriame ūgliai būtų maždaug vienodo skersmens, tvirti ir glotnūs. Susiraukšlėję arba suglebę šparagai yra seni. Jei laikomi ilgai, šparaguose esantis cukrus virsta krakmolu, ir šie sumedėja. Kaip patiems skaniai pasigaminti šparagų, klausėme A.Gečienės, vienos geriausių Lietuvos restoranų virėjos, kuri, beje, su virėjų grupe neseniai grįžo iš Sankt Peterburge vykusio virėjų čempionato.
Pirmiausia šparagus reikia gerai nuplauti, nukirpti sumedėjusius ir pageltusius galiukus. Po to reikia švelniai ir labai atsargiai nuskusti žievelę. Tada juos perrišti medvilniniu storesniu siūlu, kad laikytųsi įstatyti į puodą. Šparagai verdami stati, kad drūtgalius semtų vanduo, o viršūnėles šutintų garai. Virimas trunka neilgai, tik kol drūtgaliai suminkštėja. Restoranai turi specialų šparagams virti puodą – ploną ir gana aukštą.
Vandenį reikia šiek tiek pasūdyti, šparagus pavirti 5-8 min., kol taps minkšti, o peilio galiukas smigs į juos tarsi į sviestą. Beje, juos galima kepti orkaitėje, keptuvėje ir kišti į mikrobangų krosnelę, svarbu ne per ilgai.
Šparagai dera prie daugelio produktų, svarbu, kad patiekalai būtų paprasti, nes šparagų skonis toks puikus, jog nereikia jokių ypatingų priedų. Vokiečiai šparagus mėgsta virtus su bulvėmis ir užpiltus vadinamuoju olandišku padažu – kiaušinio trynių, vandens ir sviesto mišiniu.
Iš šparagų verdamos ir sriubos, jais gardinami omletai, ryžių ir makaronų patiekalai bei pavasarinių daržovių šiupiniai, netgi kepami pyragai. Belgai su šparagais kepa picas ar valgo kaip pirmąjį patiekalą su sviestu ir kiaušinio padažu.