Turbūt nieko negali būti baisiau – miegoti kūdikį tėvai paguldo visiškai sveiką, o naktį jam tiesiog sustoja kvėpavimas. Kol kas niekas nežino, kokios tiksliai staigios kūdikių mirties sindromo priežastys. Tačiau galima šį bei tą padaryti, kad jo pavojus sumažėtų maksimaliai.
Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS) nėra naujas reiškinys. Medicinoje jis aprašomas jau gana seniai. Kalbėdama apie tai VU Vaikų ligų klinikos Neonatologijos centro vadovė Nijolė Drazdienė sako: „Čia dar daug kas neaišku, tik ieškoma ir bandoma nustatyti priežastis.”
Neaišku kodėl
Kasmet nuo klastingo sindromo miršta šimtai ar net tūkstančiai kūdikių. Pavyzdžiui, JAV ir Prancūzijoje tai pati dažniausia kūdikių iki vienų metų mirties priežastis. SKMS atvejų pasitaiko ir Lietuvoje, tik, laimei, ne tiek daug. Rizikos grupė – visi vaikeliai iki vienų metų, o dažniausiai staigi ir nepaaiškinama mirtis ištinka 2-4 mėnesių kūdikius. Be to, JAV mokslininkai pastebėjo, kad juodaodžiai naujagimiai du kartus, o indėnų vaikai – net triskart dažniau miršta nuo SKMS. Lietuvoje daugiausia SKMS atvejų registruojama šaltuoju metų laiku – rudenį ir žiemą.
Pasak N.Drazdienės, yra nemažai priežasčių, kodėl naujagimis gali išeiti iš šio pasaulio jau pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais – gali sutrikti kuri nors organizmo sistema, užpulti rimta liga. Tačiau tik tie atvejai, kurių medicina negali paaiškinti, vadinami staigios kūdikių mirties sindromu.
SKMS apibrėžiamas taip: „Staigi netikėta jaunesnio nei metų kūdikio mirtis, ištikusi miegantį kūdikį, kai nepasiseka nustatyti mirties priežasties atlikus kruopštų pomirtinį tyrimą ir mirties aplinkybių bei klinikinės situacijos įvertinimą.” „Miegant vaikeliui tiesiog sustoja kvėpavimas ir širdelė. Paaiškinti, kodėl taip yra, niekas negali”, – komentuoja N.Drazdienė. Esama įvairių hipotezių, o vieno atsakymo kol kas nėra. Manoma, kad SKMS susiformuoti reikšmės turi kūdikio centrinės nervų sistemos ir imuninės sistemos raidos ypatybės, nulemtos genetiškai. Jas paskatinti gali kūdikio poza miegant, rūkymas jo aplinkoje ar infekcija.
Saugiausias miegas – ant nugaros
Nors žinių apie SKMS tėra labai nedaug, pastebėta tam tikrų dėsningumų. SKMS dažniausiai ištinka ant pilvo miegančius kūdikius. Pirmoji ir svarbiausia SKMS profilaktikos priemonė – kūdikį migdyti tik ant nugaros. Tai pagrindinis būdas, kaip sumažinti SKMS tikimybę. „Kūdikį guldyti ant pilvo ir galima, ir reikia: rengiant, mankštinant, žaidžiant… Galima žiūrėti vaikeliui į akis, su juo kalbėti ar jam dainuoti, atkreipti jo dėmesį į įdomų žaislą. Tačiau visa tai – kol kūdikis būdrauja”, – aiškina N.Drazdienė. Vėliau, kai mažylis paauga, jis ima vartytis lovelėje ir pasirenka jam patinkančią padėtį. Tačiau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikį guldyti prieš miegą galima tik ant nugaros. Tai, beje, svarbu net tada, jei mažylį paliekate lovelėje tik snausti.
Guldyti kūdikį ant pilvuko ir su juo žaisti svarbu ne tik saugantis SKMS, bet ir tam, kad jo galvelė netaptų plokščia. Mažyliui gulint ant pilvo stiprėja jo kaklo ir pečių raumenys.
Europoje jau daug metų kūdikiai būdavo guldomi ant nugaros. Tačiau praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje imta kalbėti apie teoriją, jog miegas ant pilvo skatina geresnę deguonies apytaką plaučiuose. Tad kūdikius taip ir pradėta guldyti: ant pilvo, o galva – ant pagalvės. Tačiau pastebėta, kad kai kuriose šalyse, kur tai buvo taikoma (pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Olandijoje ir Prancūzijoje), padaugėjo nepaaiškinamų kūdikių mirčių. Gali būti, kad SKMS rizika didėja, kai miegodamas ant pilvo kūdikis vėl įkvepia per daug anglies dioksido, kurį prieš tai iškvėpė. Jau gerą dešimtmetį vėl tėvams rekomenduojama naujagimius migdyti ant nugaros. SKMS atvejų pastebimai sumažėjo.
Pateikiami dar keli patarimai, kurie padės sumažinti SKMS riziką.
* Nerūkykite
Patys nerūkykite ir neleiskite kitiems rūkyti šalia savo mažylio. „Mirčių nuo SKMS dažnis yra susijęs su rūkymu vaiko aplinkoje”, – tvirtina N.Drazdienė.
* Miegui reikalingas lygus paviršius
Saugiausiai vaikelis miegos, jei jį paguldysite ant lygaus, tvirto paviršiaus. Geriausia, jei tai specialus vaikiškas čiužinėlis, o ištemptos paklodės galai tvirtai sukaišyti po juo. Venkite naujagimį migdyti ant pagalvių, vilnonių ar pūkuotų apklotų, minkštų paviršių. Jei mažyliui po galva dedate pagalvėlę, ji turi būti nedidelė ir ne per daug minkšta.
Miegančio kūdikio jokiu būdu neapkraukite pagalvėmis, antklodėmis ar pliušiniais meškiukais. Lovelėje iš viso neturėtų būti žaislų. Kūdikiui galite duoti švarų ir sausą čiulptuką, tačiau prievarta negrūskite jo į burną.
* Mažyliui reikia savo lovos
Nemigdykite vaikelio šalia savęs vienoje lovoje. Jei pasiimate jį maitinti krūtimi, baigusi paguldykite į lopšį ar specialią kūdikiams skirtą kėdutę. Būtų geriau, jei mažylis miegotų tame pačiame kambaryje kaip ir jūs.
* Neleiskite perkaisti
Kai guldote kūdikį miegoti, netūlokite keliais sluoksniais drabužių! Aprenkite lengvais, miegui tinkamais rūbeliais. Kambario temperatūra turėtų būti tokia, kad suaugusiajam būtų malonu, – nei per karšta, nei per šalta (apie 20 laipsnių).
Šių metų sausį paskelbtos dviejų naujų mokslinių tyrimų apie SKMS išvados. Jose teigiama, kad apie 10 proc. kūdikių, kurie miršta nuo šio sindromo, turi genų mutacijų, lemiančių širdies ritmo sutrikimą – aritmiją. Italų, norvegų ir amerikiečių mokslininkai tyrė 201 SKMS auką. 9,5 proc. jų turėjo paveldėtą širdies aritmiją.
Tyrimų rezultatai teikia vilties, kad potencialios SKMS aukos galėtų būti pastebėtos dar prieš įvykstant nelaimei. Vienas būdų – atlikti kiekvieno kūdikio genų analizę, bet tai kol kas per daug sudėtinga. Mokslininkai dar ginčijasi, ar elektrokardiogramos yra veiksminga prognozės priemonė.
Jei pavyktų nustatyti, kurie kūdikiai turi aritmijos geną, širdies rimto sutrikimą būtų galima gydyti vaistais ar ritmą reguliuojančiais implantais.
Kita SKMS priežastis bandanti aiškinti hipotezė – pakitimai smegenų zonose, atsakingose už miego ciklus ir kvėpavimą. Tiksliau, mokslininkai aptiko smegenyse „pavojaus sireną”, kuri turėtų pažadinti kūdikį, jei jis pradeda dusti. Jei miegodamas mažylis turi kvėpavimo sunkumų, nervinis impulsas už pabudimą atsakingoje smegenų zonoje turėtų skatinti aktyviojo elemento serotonino gamybą. Tačiau nuo SKMS mirusių vaikų smegenyse ne tik išskiriama mažiau serotonino, bet ir smegenų zona, priimanti signalą, turi mažiau receptorių, taigi yra ne tokia jautri šiam elementui.
Deja, kol kas nepavyko išsiaiškinti, kodėl mažėja jautrumas serotoninui. Tyrimų autoriai įtaria, kad taip atsitinka dėl alkoholio vartojimo ir pasyvaus rūkymo nėštumo metu. Jei tai pavyktų iki galo išsiaiškinti, gal būtų įmanoma sukurti efektyvesnį SKMS prevencijos metodą.
Mokslininkų iš Mančesterio (Didžioji Britanija) teorija teigia, kad už nepaaiškinamas kūdikių mirtis gali būti atsakinga Helicobacter pylori bakterija, įsikūrusi nemažos dalies suaugusiųjų ir vaikų skrandžiuose. Ji sukelia skrandžio opas. Britų mokslininkai ištyrė 32 SKMS aukas ir dar aštuonis 3-44 savaičių kūdikius. Nors iš pirmosios grupės net 25 vaikai turėjo šią bakteriją, tik 1 kontrolinės grupės kūdikis buvo ja užsikrėtęs.
Helicobacter pylori gamina tam tikrą fermentą, kuris kraujo plazmoje esantį skystį paverčia organizmui nuodingu amoniaku. Manoma, kad vaikeliui nuo suaugusiojo užsikrėtus šia bakterija per kūdikiams būdingus atpylimus ji iš skrandžio patenka į bronchus ir išprovokuoja amoniako gamybą. Kūdikiui toks amoniako kiekis gali būti mirtinas – sustabdyti kvėpavimą.
Helicobacter pylori ryšys su SKMS įtariamas jau ne pirmą kartą. 1997-aisiais tai buvo pastebėję Kanzaso universiteto (JAV) mokslininkai. Tačiau nieko tikro pasakyti iki šiol negalima. Minėtame tyrime Mančesteryje dalyvavo per mažai kūdikių, kad būtų galima įrodyti SKMS ir bakterijos ryšį.