Ties dvyliktuoju ministru sveikatos reforma pasiekė aklavietę

Sveikatos apsauga reformuojama gerokai ilgiau nei dešimtmetį. Tik kas iš tų reformų, vykdomų kabinetuose ir fiksuojamų kasmetinėse ataskaitose, kuriose tiek daug panegirikos. Pacientas šiandien dar labiau nei prieš dešimtmetį dūsta eilėse arba miršta nesulaukęs galimybės patekti pas geresnį specialistą.

Per septyniolika atkurtos nepriklausomybės metų Lietuvos sveikatos apsaugai vadovavo dvylika ministrų. Ką jie nuveikė tobulindami sveikatos apsaugos sistemą? Dauguma jų turėjo palikti postą su vilko bilietu.

Vienas, vis mėgęs kalbėti apie mokslo laimėjimus, sau išpureno gerą dirvą. Dabar, dalydamas licencijas privatiems kabinetams, jis tarsi nepastebi, kad Lietuvoje tarpsta aiškiaregiai, magai, burtininkai ir kitokie šarlatanai.

Dar vienas pritempė į ligoninių kabinetus pasenusios rentgenologinės aparatūros iš visos Europos ir sėkmingai darbuojasi radiologijos srityje.

Dar kitas ėmėsi kadrų politikos. „Kadrai lemia viską”, – pagal šią lenininę nuostatą susodino į svarbius postus ministerijoje vienos partijos veikėjus.

Dabar džiaugiamės paskutine reformos stadija: Valstybinė ligonių kasa suteikė pacientui malonę rinktis privačią mediciną. Ji žada sumokėti už paciento vizitą tiek pat, kiek moka valstybinei medicinai. Tik niekas nepasakė, kad karalius, o šiuo atveju, sveikatos apsauga prieš pacientą liko nuogut nuogutėlė, nes ir jai bus mokami tik grašiai.

Seniai nešiotas skaudulys

Šių metų pradžioje įsteigtam Medicinos audito institutui vadovaujanti gydytoja Vitalė Vinickienė įsitikinusi, kad žmogaus teisė į sveikatos apsaugą nuolat pažeidžiama.

Ką šioje srityje veikia valstybė? Ji renka pinigus represinėmis priemonėmis ir nušalina žmogų nuo dalyvavimo jas skirstant. Visi neva savaime turi suprasti, kad valstybė paskirstys lėšas geriau. Ar tikrai?

Pacientui rūpi tik viena: gauti normalias paslaugas, padedančias gerinti jo sveikatos būklę. „Bet valstybė sau tokios užduoties nekelia. Tad lieka nežinoma, ar suteiktos gydytojų paslaugos buvo tos, kurių labiausiai reikėjo pacientui. Gydytojas tampa kvotų įkaitu, jis verčiamas būti atsakingas už tai, už ką atsakyti neturėtų. Kasdien pildo kalną duomenų, o didžiulis valstybinės kasos aparatas jam diriguoja, kiek galima panaudoti kvotų”, – sakė gydytoja Vinickienė.

Pasak jos, automobilių draudimo sistema dirba kur kas efektyviau. Sugadintas automobilis fotografuojamas, aprašomas, o savininkas gali gauti draudimo išmoką. Sveikatos priežiūros srityje skaidrumo nėra ko tikėtis. Niekas nefiksuoja, kokios būklės žmogus atėjo į gydytojo kabinetą ir kaip jis jaučiasi, kai gydymas baigiamas.

„Esame sistemos kankiniai, nes iš tiesų draudimo nėra. Yra tik plėšikai, kurie pasisavino draudimą”, – teigė gydytoja Vinickienė.

Nusileidus ant žemės

Valstybinės ligonių kasos atstovas spaudai Kazys Žilėnas LŽ sakė, kad per metus vienam pacientui skiriama 88,2 lito. (Pacientams nuo 18 iki 49 metų.) Tiesa, 24,8 lito skiriama pirminei odontologijai. Pasiteiraukime, kiek procentų danties galima pagydyti už tokią sumą? Tiek kainuoja atsisėsti ant stomatologijos kabineto kėdės ir išsižioti. Dabar iš minėto 88,2 lito atimkime 24,8 lito. Lieka 63,4 lito. Už tai galima vieną kartą apsilankyti pas kardiologą, kurio teikiama paslauga kainuoja 40,2 lito. O jeigu jis siųs atlikti echoskopijos procedūrą, tų lėšų jau neužteks, nes echoskopija kainuoja 50,6 lito. Tiesa, jeigu teks sugrįžti pas tą patį specialistą, antras ir trečias vizitas nieko nekainuos, o ketvirtas kainuos kaip ir pirmas. Tokius normatyvus numatė Valstybinė ligonių kasa, vykdydama sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Kitaip tariant, kiekvienas pacientas per metus privalo „tilpti” į jam skirtą kvotą ir gali ligų ieškoti tik už 63 litus. Daktarams taip pat numatyta pacientų priėmimo kvota. Tiesa, kvotos neegzistuoja, jeigu turi gerų draugų, giminių ir „švogerių” medicinos srityje. Arba daug pinigų.

Pilietis moka už save

Kiekvienas dirbantis Lietuvos žmogus moka mokesčius ir draudimo įmokas. Darbuotojas moka 3 proc. nuo savo atlyginimo. Liūto dalį moka darbdavys. Jis darbuotojo pensijai moka 23,7 proc. mokesčio, ligos atveju – 2,8 proc., nedarbingumo – 1,2 proc., sveikatos draudimui – 3 procentus. Iš viso – 30,98 proc. mokesčių kiekvieną mėnesį darbdavys sumoka „Sodrai” už savo darbuotoją. Darbuotojo mokami 3 proc. mokesčių skirstomi taip: 2,5 proc. – pensijos draudimui, 0,5 proc. – ligos ir motinystės atvejams. Kiekvienas dirbantysis dar moka privalomą gyventojų pajamų mokestį.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo spaudai Arūno Armalio, gyventojų pajamų mokestis dalijamas taip: 30 proc. tenka sveikatos draudimo fondo biudžetui, 30 proc. – valstybės biudžetui, 40 proc. – savivaldybės biudžetui. Pasak Armalio, „kelios savivaldybės, kur mokesčio sumokama daugiausia – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Mažeikių, – moka kitaip. Savivaldybės biudžetui skiriama nuo 16 iki 38 proc. mokesčio ir nuo 16 iki 24 valstybės biudžetui”.

Kiek skiriame sveikatai

Apskaičiuokime, kiek mokesčių darbuotojas ir darbdavys sumoka sveikatos draudimui. Tarkime, ponia Ona uždirba per mėnesį 1000 litų. Ji tvarkingai moka mokesčius: 3 proc. draudimo įmokų. Vadinasi, 30 litų. Iš jų 2,5 proc. – pensijų draudimui, 0,5 proc. – ligai arba 25 litus pensijai ir 5 litus ligos atvejams. Darbdavys sumoka už darbuotoją 31 proc. įmokų. Iš jų sveikatos draudimui – 3 proc., arba 10 litų. Minėtoji Ona kiekvieną mėnesį moka pajamų mokestį, kuris sudaro 27 procentus. Nuo 1000 litų ji moka kiekvieną mėnesį 270 litų. Iš jų 30 proc. skiriama sveikatai – 81 litas. Iš viso darbuotojas kartu su darbdaviu sveikatos reikalams sumoka 96 litus per mėnesį. Tai kodėl jam susirgus Valstybinė ligonių kasa sugeba skirti vos 60 litų per metus? Kur, kokioje kišenėje prapuola dirbančio asmens sumokėtos draudimo įmokos, skirtos sveikatai?

Ponia Ona, skaičiavusi su LŽ savo įmokas ir pajamų mokesčius, sakė, kad ji dirbti pradėjo nuo 20 metų. Dabar jai – 55 metai. Mokesčius mokėjo be pertraukos. Pas gydytojus nevaikščiojo iki 45-erių. Net ir ambulatorinė kortelė jai buvo išrašyta tik prieš dešimtmetį. Moteriai įtarė diabetą. Šią klastingą ligą lydi dar kelios – hipertonija ir glaukoma. Atliekant akies operaciją teko pirkti lęšiuką. Pasiūla buvo nuo 200 iki 2000 litų. Ona pirko vidutinio brangumo lęšiuką – už 1200 litų. Ji teiravosi, ar nuo dvidešimties metų mokėdama mokesčius sveikatai ji nesukaupė lėšų nusipirkti lęšiuką už draudimo įmokas?

Kodėl, klausė ji, niekas šių sumokėtų lėšų neįrašo į „Sodros” knygelę ar kokį kitą dokumentą? Juk visiems aišku, kad jaunystėje retas kuris varsto gydymo įstaigų duris. „Juk jeigu per vienus metus sumoku sveikatos draudimui 1200 litų, po dešimties metų galiu iš savo sukaupto fondo sumokėti net ir už labai brangią operaciją, jei ji man reikalinga”, – komentavo moteris. Tada ji būtų tikra, kad jos pinigų krepšelis reikalui esant atkeliaus į medicinos įstaigą kartu su paciente ir jos liga.

Tokia aiški ir skaidri sveikatos draudimo sistema išlaisvintų ir pacientą, ir mediką. Pastarajam nereikėtų paisyti kvotų režimo ar dar kitokių pagrūmojimų iš „aukščiau”.

Kur prapuola pinigėliai

Ar nepakaktų dirbančio žmogaus mokesčių, skirtų sveikatai, jeigu šios lėšos būtų dalijamos skaidriai ir teisingai? Kur pradingsta dalis tų pinigų, atspėti nesunku.

Išlaikyti visą medicinos reformatorių kariauną kainuoja tikrai nemažai. Štai Valstybinėje ligonių kasoje dirba net 82 darbuotojai, vykdantys Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymus. Šių darbuotojų atlyginimai gana solidūs – ne tūkstantis litų, ir ne du, o gerokai daugiau. Vilniaus teritorinėje ligonių kasoje dirba 70, Kauno – 57, Klaipėdos – 40, Panevėžio – 43, Šiaulių – 45 darbuotojai. Jie skirsto gautas lėšas. Dirbančiojo pajamų mokesčiai ir įmokos, skirtos sveikatai, keliauja išlaikyti Sveikatos apsaugos ministeriją. Ten kasryt ateina į darbą per 140 darbuotojų.

Jau net nesuskaičiavome, kiek įvairiausių centrų ir įstaigėlių veikia prie šios ministerijos, o jų darbuotojai gauna atlyginimus iš to paties žmonių sveikatai skirto biudžeto. Tad sveikatos reforma, apie kurią vis rečiau šneka ją vykdyti privalantys strategai, atsidūrė aklavietėje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.