Gamtos dvelksmas arbatos gurkšnyje

Atšalus orams dažniau pastiprinkime savo organizmą karšta įvairių vaistažolių, arbatžolių ir net prieskonių arbata

Spustelėjus šaltukui ir prasidėjus peršalimo ligoms, dažnam parūpo, kokią arbatą gerti – arbatžolių su įvairiais organizmo atsparumą stiprinančiais prieskoniais ar vaistažolių. Tiks ir viena, ir kita – svarbu mokėti pasirinkti pagal savijautą ir skonį.

Ir gaivina, ir stiprina

Anot VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus vadovės biomedicinos mokslų daktarės Onos Ragažinskienės, vaistinius augalus žmonės vartojo ir jų gydomąsias savybes žinojo jau žiloje senovėje. „Tinkamai paruoštos ir vartojamos vaistažolių arbatos yra puiki profilaktinė bei žmogaus organizmą stiprinanti priemonė. Tačiau nereikia pamiršti, kad dauguma vaistinių augalų turi šalutinį poveikį. Tad ketinant jas vartoti visą žiemą, reiktų pasitarti su gydytoju ar vaistininku”, – perspėja O.Ragažinskienė.

Ji pataria įsigyti vaistažolių vaistinėse arba kitai žiemai sudžiovinti ateinančią vasarą pririnkus graikinių riešutmedžių lapų, rausvažiedžių ežiuolių žolės, pipirmėčių bei trispalvių našlaičių lapų, erškėčių vaisių, paprastųjų raudonėlių žolės (oreganu vadinamas prieskonis, kurio galima įsigyti ir prieskonių skyriuose), krūminių sidabražolių lapų ir žiedų (kurilų arbata). Jei vaistinėse nepavyktų aptikti visų išvardytų džiovintų ir smulkintų augalų, jų yra Botanikos sode.

Patariama kiekvieną savaitės dieną gerti skirtingos vaistinės augalinės žaliavos arbatą. Verta žinoti, kad šaukštas vaistažolių yra paros dozė žmogui.

Kasdien – vis kita arbata

Dr. O.Ragažinskienė rekomenduoja tokias arbatas visai savaitei.

Pirmadienį patariama gerti graikinių riešutmedžių lapų arbatą, kuri stiprina organizmą, gerina medžiagų apykaitą. Ši vitamininė arbata gali sudominti ir norinčiuosius atsikratyti kelių kilogramų svorio. Beje, šio medžio lapų sunku aptikti vaistinėse, todėl reiktų kreitis į Botanikos sodą arba vasarą susidžiovinti jų patiems.

Antradienį siūloma gerti rausvažiedžių ežiuolių žolės arbatą, kuri garsėja tuo, kad stiprina įgimtas gyvybines jėgas (imunitetą).

Trečiadienį pravers pipirmėčių lapų arbata, kuri puikiai šildo organizmą, todėl ją pravartu gerti šaltais žiemos vakarais.

Ketvirtadienį gerkime didelių galių mažo augalėlio – trispalvių našlaičių lapų arbatą, kuri šalina iš organizmo visus nuodus.

Penktadienį pasiruoškime erškėčių vaisių arbatos. Šio augalo vaisiai – tikras vitaminų sandėlis. Arbata yra puikaus skonio, malšina troškulį, stiprina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms ir tinka avitaminozių (kai trūksta vienokių ar kitokių vitaminų) atveju.

Šeštadienį patariama gerti paprastųjų raudonėlių žolės malonaus skonio arbatą, kuri naikina mikrobus žaizdose, skatina virškinimo sistemos veiklą, gerina žarnyno veiklą, yra puiki priemonė nuo peršalimo.

Sekmadienį gerkime krūminių sidabražolių lapų ir žiedų arbatą, kuri dar vadinama kurilų arbata. Šis skanus, gaivinantis ir organizmą stiprinantis gėrimas – gera profilaktikos priemonė prieš onkologines ir alergines ligas.

Šermukšniai turi dezinfekuojančių savybių

Paprastasis šermukšnis liaudyje vadinamas šermukšnėle. Jo lotyniškas pavadinimas aucuparia reiškia „vilioti paukščius” ir yra kildinamas iš seno paukščių gaudytojų įpročio vilioti sparnuočius ryškiomis šermukšnio uogomis.

Lietuvoje, be paprastojo šermukšnio, sutinkami ir kitų rūšių, veislių bei formų. Nuo seno jie laikomi laimės, vaisingumo simboliu. Tikėta, kad jie gali apsaugoti nuo apkalbų, piktos akies, daugelio negandų. Senovės graikai vertino dezinfekuojančias šermukšnių savybes – į geriamąjį vandenį įmesdavo šermukšnio šakelę, kad vanduo ilgiau išliktų šviežias ir skanus. Be to, šermukšnių uogose yra daug vitaminų, organinių rūgščių, raugų, mikroelementų ir kt. Pažymėtina, kad uogose vitamino C yra kelis kartus daugiau nei citrinose. Ar neverta šį pavasarį pasodinti bent vieną šį medelį prie savo namų?

Anot dr. O.Ragažinskienės, jei namie nėra džiovintų šermukšnių uogų arbatoms, kepiniams ruošti, tai galima uogauti ir dabar, nes nuo šalnų pagerėja šermukšnių uogų skonis. Patariama kilogramą nuskintų ir nuplautų uogų pavirti mažame kiekyje vandens, kol suminkštės (jokiu būdu nepervirti). Po to sumalti mėsmale, pridėti 750 g cukraus ir virti vis pamaišant, kol sutirštės. Išvirta tyrė atvėsinama, supilama į formeles ir pastatoma į šiltą atvirą orkaitę džiūti.

Visagalis imbieras

Bendrovėje „Arbatos rojus” dirbanti Jolanta Skorupskienė pastebi, kad, spustelėjus šaltukui, Senamiesčio arbatžolių, kavos ir prieskonių parduotuvėje smarkiai išaugo žaliosios ir raudonosios arbatos su imbieru populiarumas. Mat imbieras – ne tik prieskonis, bet ir vaistas – malšina gerklės uždegimą, laringitą, slogą ir net gripą. Anot rytiečių, imbieras slopina nerimą, padeda išvengti kankinančių sapnų, menstruacinių, sąnarių, galvos ir raumenų skausmų bei jūrligės.

Žinoma, galima arbatą su imbieru pasiruošti namuose, tačiau tai atima laiko – juk reikia specialiai ruošti tokią arbatą, nusipirkus imbiero šaknies ar miltelių. J.Skorupskienė siūlo į karšto vandens stiklinę įberti šaukštelį smulkinto imbiero ir, paskaninus medumi, viską gerai išmaišyti. Gerti kuo karštesnę arbatą. Beje, imbierą berti galima ir į juodą, ir į žalią, ir į raudoną arbatą.

Imbieras ne tik malšina peršalimo ligas, bet ir skatina žarnyno veiklą, prakaitavimą, tonizuoja, gerina atmintį, šalina iš organizmo toksinus. Tai gera profilaktinė priemonė nuo vidurių užkietėjimo.

Originalus Gražinos Balandytės receptas

Sklaidant spaudos puslapius ar internete galima aptikti įvairiausių receptų su imbieru. Siūloma pasigaminti namuose imbiero medaus. Jį paruošti labai paprasta: tereikia sumaišyti vieną dalį tarkuoto imbiero su trimis dalimis medaus. Šiuo mišiniu galima kasdien paskaninti kavą ar arbatą. Siūlomas ir kitas mišinys: 100 g imbiero miltelių, 200 g sumaltų su žievele, bet be sėklų, citrinų, 150 g medaus. Labai tiks arbatai.

Kaunietė Irena D. siūlo sušalusiems ar net peršalusiems, praradusiems gerą ūpą bei nuovargio kamuojamiems žmonėms pasiruošti tokią imbiero arbatą: sutarkuoti gabalėlį šviežio imbiero, užpilti dviem dideliais puodeliais verdančio vandens ir leisti pastovėti maždaug 6 minutes. Tuomet vandenį nupilti, nuspausti imbiero gabalėlį, supilti vienos citrinos sultis. Šią imbiero arbatą išpilstyti į puodelius, paskaninti medumi (po šaukštelį) ir citrinos griežinėliu.

Originaliausią arbatos nuo peršalimo receptą pasiūlė aktorė Gražina Balandytė: „Kaip aš galiu peršalti, jei gyvenu Afrikoje – pro savo buto langus naktimis girdžiu liūtus riaumojant Zoologijos sode. Na, o jei rimtai, tai prieš miegą išgeriu arbatos su citrina ir medumi, o nakčiai langą miegamajame atidarau taip, kad likusi stiklinėje arbata paryčiais užšąla!” – stebino aktorė.