Bent kartą per metus – pas manualinės medicinos specialistą

Kol medicina ieško išganingosios panacėjos (kuri, beje, žadama), pacientams ir toliau patartina skirti dėmesio sau. Bent šiek tiek daugiau. Ir kasdien.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Evaldas Bortkevičius, paprašytas „iš savo varpinės“ suformuluoti punktus laimės (sveikatos) receptui, pirmiausia pateikia didįjį įsakymą – norėk. Norėk būti sveikesnis, gyventi kokybiškiau, visavertiškiau. Kaip dabar kalama, turėk motyvaciją. O jau tada – mankšta, maistas, emocijų darna, poilsis ir t.t., įskaitant manualinės medicinos specialisto konsultacijas.

Rytų medicina užkrėtė mama

Yra medikų, savo pacientams draudžiančių manualinę terapiją. Gal nepakankamai apie ją turi informacijos, spėja E.Bortkevičius. Liaudyje manualinės procedūros dažnai įvardijamos bauginamai – „laužymu“. „Niekas niekur nelūžta, – užtikrina gydytojas. – Tai tik fizikos dėsnių sąlygotas specifinis, krekštelėjimą primenantis garsas. Dauguma manualinių technikų yra švelnios“. Tų technikų daug, niuansų nemažai, todėl E.Bortkevičius, kaip ir kiti Lietuvos manualinės medicinos specialistai, vis mokosi, pildo žinias, tobulina įgūdžius, seka naujoves. Kartais tam tenka paaukoti laisvas popietes ir vakarus, kartais – nuo šeimos „nusukti“ savaitgalius. Artimiausieji žmonės neretai savo kailiu patiria daugybę manualinių procedūrų – jų veikimą sugrįžę namo kursų dalyviai išbando su šeimos nariais. Todėl E.Bortkevičiaus žmona, ne medikė, apie mediciną išmano nemažai. Su kuo sutapsi, toks pats tapsi, primena liaudies išmintį gydytojas.

Medikė yra E.Borkevičiaus mama – gydytoja otorinolaringologė. Danguolė Bortkevičienė jau virš trisdešimties metų domisi akupunktūra ir darbuojasi šioje srityje. Po truputį Rytų medicina ji užkrėtė ir sūnų, kai jis jau buvo pasirinkęs medicinos studijas. Iš pradžių šiam buvo keistoka – kokie dar čia kanalai, kokios energijos, juk anatomija apie jokius kanalus neužsimena, jų nematyti. „Holistinė medicina – kita pasaulėjauta, kitas žiūros kampas. Jų diagnostika pateikiama kitaip, – aiškina E.Bortkevičius. – Echoskopu galime nustatyti organo matmenis, jo padėtį, ar yra patologija, kokia, o, tarkim, rytietis gydovas tą pačią diagnozę nustatys kitais būdais: pvz., iš ligonio akių spalvos, liežuvio apnašų, šlapimo kvapo ir t.t. Pažvelgus giliau – niekas niekur neprieštarauja vakarietiškosios medicinos fundamentams“.

Sveiki tiek, kiek sveikas stuburas

Manualinė medicina remiasi ta pačia anatomija, fiziologija, biomechanika – be jų nė žingsnio. „Kuo toliau, tuo rečiau pas mus ateina žmonių „iš gatvės“ – būna rekomendavęs kas nors iš medikų, – pastebi gydytojas. – Galime padėti susidarius tokioms situacijoms, kai vadinamoji tradicinė medicina problemos neišsprendžia. Pastaroji kuo sėkmingiausiai susitvarko su ūmiomis ligomis ir tikrai yra labai pažengusi – šalina sunkiausių traumų padarinius, efektyviai pagelbsti neišnešiotiems naujagimiams, persodina širdį ir pan. Žmonių amžius pailgėjo ir dėl medicinos pasiekimų. Bet lėtinės ligos, į kurias pacientą „įstumia“ netikęs gyvenimo būdas, įtampa, prastas maitinimasis, „tradiciniams“ sprendimams nenori pasiduoti“.

Manualinė medicina – iš tų gydymų, kurie siekia priversti organizmą sveikti patį. Rytų medicinos atstovas nepuls malšinti galvos skausmo kaip simptomo, o nuosekliai ieškos giluminės jo priežasties: gal kas nors atsitikę kaklo slanksteliams, gal kalta kraujotaka, gal inkstai, gal virškinimas. Kinijoje pacientas dvi savaites niekaip specifiškai negydomas: pirmiausia gauna nurodymus, kokius įpročius reikėtų pakeisti, kokių žolinių preparatų pavartoti. Po dviejų savaičių diagnozuojama vėl.

Tarkim, blogai virškina, o problemos gali glūdėti apatinėje stuburo dalyje. Italai turi iškalbingą patarlę: „Jūs sveikas tiek, kiek sveikas jūsų stuburas“. „Stuburas tikrai svarbus, – aiškina E.Bortkevičius. – Inervacija iš ten eina į visus vidaus organus, o paskui atitinkama informacija grįžta į tą patį stuburą ir keliauja į galvos smegenis“.

Organai reaguoja į emocijas

Šąla rankos? Nebūtinai kalta kraujotaka. Taip gali būti dėl skrandžio patologijos. Kai kuriems E.Bortkevičiaus pacientams smalsu, ko imsis gydytojas, kodėl, kuo pagrįsti jo taikomi metodai. Net jei pacientui neįdomu, gydytojas vis tiek aiškins, nes atliekamomis procedūromis niekas nesibaigia – reikės paties žmogaus pastangų. Reikės atkreipti dėmesį, ką valgai. Taip pat į emocijas. Beje, kiekviena organų sistema turi savo emocijas. Širdis susijusi su džiaugsmu, juk taip ir sakome: džiaugiuosi iš visos širdies. Plaučiai – liūdesio organas, liūdesys ir nostalgija (pvz., tėvynės) paskatina plaučių ligas. Tulžies pūslė ir kepenys susijusios su pykčiu, ne be reikalo apie piktą žmogų sakoma – tulžingas. Jei daug rūpesčių, streikuoja skrandis.

Manualinei medicinai tenka dirbti su lėtiniais negalavimais: per ilga pakitusiais raumenimis, kaulinėmis struktūromis, stuburu, raiščiais. Natūralu, kad prireikia daug laiko. „O kaip žmogus norėtų pasveikti nuo tabletės! – atkreipia dėmesį gydytojas. – Kai tik jis sužino, kiek ilgai reikės mankštintis ar laikytis dietos, dažnai atsisako tokio sumanymo. Žmogus nieko nenori daryti pats, o juk privalo. Liga dėl jo kaltės formavosi metų metais, o pacientas tikisi atsigauti per savaitę. Jam netgi pikta – per savaitę jokio rezultato! Jau geriau nuskausminamieji. Sutinku, žmogus neturi kęsti skausmo, bet jei tai nėra nepakeliamas skausmas, verčiau ne jį malšinti, o šalinti priežastį. Teisingai nustatyta priežastis – galimybė padėti organizmui tvarkytis pačiam“.

Iš manualininko varpinės

„Kultūringose“ šalyse kartą ar du per metus gyventojai apsilanko pas manualinės medicinos specialistą. Puikiai žinome, kad sveikata nėra viskas, bet be jos visa kita nieko verta. Sveikatai dažniausiai nelieka laiko. Vaikščioti į parduotuves pirkinėti nesąmonių – lieka, į kiną žiūrėti šlamšto – lieka, o sveikatai – nelieka. Taigi pirmas priesakas „iš manualininko varpinės“ skambėtų taip: bent sykį per metus apsilankyk pas mane.

Antra – mokėk reguliuoti savo emocijas. Čia padės įvairūs trenažai: joga, tai či, či gong. Rytietiškosios gimnastikos tvarko ne tik judamąjį aparatą, bet veikia ir emocijas, padeda jas valdyti.

Trečia – šalin pervargimą. Daug dirbame, taigi privalu visavertiškai pailsėti, gerai išsimiegoti, kad būtų pusiausvyra. Atostogos, kaip ir kadienis laikas sau, būtinos. Skubame uždirbti milijoną, bet paskui tas milijonas nebedžiugina. Viena protingiausių investicijų – į savo sveikatą.

Ketvirta – visavertis maistas, valgymo reguliarumas ir nepersivalgymas, produktų suderinamumas. Jei dėl informacijos apie mitybą gausos sunku susigaudyti pačiam, yra specialistai – dietologai.

Penkta – mankštintis. Gydomąsias mankštas manualinės medicinos specialistas arba kineziterapeutas parinks individualiai, nelygu kurios grupės raumenims reikia aktyvesnio, kurioms – lėtesnio judesio, kurioms – tempimo.

Apie rūkalus ir svaigalus nėra ką naujo pridurti – žalinga.

Vienas iš manualinės medicinos specialisto tikslų – susekti, kokias klaidas žmogus kartoja ir patarti pradėti jas taisyti.

Pasikeistume greitai

„Kuo daugiau gauni žinių, tuo atsargesnis tampi, – pastebi E.Bortkevičius. – Karjeros pradžioje galbūt galvojau, kad gydau visas ligas. Dabar taip nebegalvoju. Anksčiau atrodė: pakeisi to ar kito organo inervaciją, jis dirbs kitaip – vadinasi, galima viską sutvarkyti! Trūko kai kurių žinių – kad dirbama ne su atskiru organu, o su visa sistema, apskritai su „visu žmogumi“. Dviejų pacientų gali būti tokia pati ligos išraiška, bet visiškai skirtingos priežastys, todėl skirtinga gydymo taktika“.

„Kol kas medicina nerado panacėjos. Tiesa, genetinė medicina kalba apie vaistus pagal individo genomą, kamieninių ląstelių tyrimai žada ilgaamžiškumą ir sveikatą. Bet kol kas – pamėginkime daugiau laiko skirti sau. Jei kasdien skirtume pusvalandį mankštai, bent šiek tiek dėmesio mitybai ir emocijoms, gana greitai įstengtume pasikeisti“, – įsitikinęs E.Bortkevičius.

Gydytojas jau prisivertė atrasti laiko sau – kasdien. Gyvenimas yra gyvenimas, tenka ir nusižengti nusistatytiems principams, bet kitą dieną tvarka būtinai atkuriama. Pašnekovas atlieka kvėpavimo pratimus, kai kuriuos fizinius pratimus, paiso maisto derinimo. „Be to, nustačiau tokią tvarką sau ir šeimai – organizmą kartkarčiais reikia „paskalbti“, atlikti tam tikras valomąsias procedūras žoliniais ar homeopatiniais preparatais“, – sako gydytojas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Bent kartą per metus – pas manualinės medicinos specialistą"

  1. ineta

    buvau paskaitoi pas si zmogu labai oatiko. tvirtas zmogus ir daug zino.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.