Šiuo metu Elektrėnuose vyksta pasaulio jaunimo (iki 20 metų) II diviziono B grupės čempionatas. Vieni Lietuvos rinktinės lyderių yra trys Liepojos „Metalurgs” puolėjai – Povilas Verenis, broliai Donatas ir Tadas Kumeliauskai.
16-metis Povilas Verenis Liepojoje rungtyniauja jau antrus metus, o broliai Kumeliauskai, 19-metis Donatas ir užvakar 16-ąjį gimtadienį atšventęs Tadas, į Latviją išvyko tik šią vasarą. Drauge su vienu Lietuvos vyrų rinktinės lyderių Dariumi Lelėnu šalies jaunimo rinktinės nariai žaidžia pagrindinėje „Metalurgs” komandoje. Praėjusį sezoną P.Verenis atstovavo „Metalurgs” jaunimo ekipai, o broliai gynė Elektrėnų „Energijos” garbę. Vasarą Liepojos klubas nusprendė stipriai atjauninti savo komandą, todėl ir įsigijo vienus perspektyviausių Lietuvos ledo ritulininkų. Dėl šių „Metalurgs” planų vasarą Liepoją paliko kitas mūsų vyrų rinktinės lyderis Darius Pliskauskas. Dabar jis rungtyniauja Škotijoje.
Jaunųjų lietuvių trijulei šis sezonas Latvijoje gana sėkmingas: jie nemažai žaidžia, pelno įvarčius, atlieka rezultatyvius perdavimus. Praėjusį mėnesį visi buvo kviečiami į šalies vyrų rinktinę, tačiau per kontrolinį turnyrą Vengrijoje dėl traumos nacionalinei komandai negalėjo padėti D.Kumeliauskas. Tiesa, šių metų balandį jis dalyvavo pasaulio I diviziono B grupės čempionate Taline, o kitąmet per pirmenybes Slovėnijoje tikriausiai jau rungtyniaus ir Vengrijoje gerai užsirekomendavę abu 16-mečiai puolėjai. Kovo mėnesį P.Verenis su T.Kumeliausku atstovaus Lietuvos jaunių (iki 18 metų) rinktinei Rumunijoje. Ten vyks pasaulio II diviziono B grupės varžybos.
Sąlygomis patenkinti
Lietuviai, žaidžiantys Liepojoje, kol kas gyvenimo sąlygomis nesiskundžia. „Ten viskas normalu. Sąlygos gana geros. Kaip visi „Metalurgs” futbolininkai ir ledo ritulininkai, esame įsikūrę klubo sporto bazėje, – pasakojo P.Verenis. – Su broliais Kumeliauskais gyvenu viename kambaryje. Mes tikrai nesipykstame, palaikome vienas kitą”.
Latvijoje ledo ritulininkai treniruojasi daugiau negu Elektrėnuose. „Būna įvairiai. Rungtynių dieną tik rytą surengiame vieną treniruotę, o paprastomis dienomis dažniausiai treniruojamės po du kartus”, – aiškino P.Verenis.
Liepojos klubo treneriai, kitaip nei Lietuvoje, daugiau dėmesio skiria fiziniam pasirengimui. „Kiekvienas strategas turi savo taktiką, kiekvienas treniruoja skirtingai. „Energijoje” čiuoždavome tik vieną kartą per dieną, o Liepojoje – du sykius. Be to, kartais sportuojame treniruoklių salėje, – dėstė D.Kumeliauskas. – Liepojoje tikrai treniruojamės daugiau”.
Norėtų žaisti dažniau
P.Vereniui dar tik 16 metų, tačiau savo pozicijas Latvijos klube jis jau pamažu išsikovoja. „Esu patenkintas savo pozicijomis komandoje. Žaisti drauge su vyrais tenka ne per dažniausiai, bet mudu su Tadu dar atstovaujame jaunimo ekipai, tad ten gauname daugiau pasireikšti”, – teigė ledo ritulininkas.
Jaunasis T.Kumeliauskas puoselėja ambicingesnius planus. „Laiko žaisti kol kas užtenka, tačiau tik šiais metais, o kitąmet, jei rungtyniausiu tiek pat, jau bus mažoka”, – sakė sportininkas.
Liepojos „Metalurgs” strategas kartais perkelia lietuvius į kitus penketus. „Treneris keičia penketus, bet tokiu būdu jis bando ieškoti optimaliausių variantų. Šiaip ar taip, esu patenkintas savo pozicijomis”, – tikino D.Kumeliauskas.
Donatui šį sezoną teko praleisti daug rungtynių, tačiau dėl to jis nekaltas. Sportininkas patyrė rimtą traumą. „Man jau seniau buvo operuotas kelis, o paskui pasitempiau kirkšnį. Dėl to kenčiau didelį skausmą ir negalėjau normaliai žaisti, be to, turėjau važinėti į ligoninę, šildytis. Dabar jaučiuosi atsigavęs. Jau savaitę prieš čempionatą treniravausi Latvijoje ir spėjau sužaisti porą mačų, – pasakojo D.Kumeliauskas. – Pradžioje dar jaučiau traumos pasekmes, bet dabar lyg ir viskas yra normalu”.
Įvartis į Irbės vartus
Šį sezoną P.Verenis į savo laimėjimų sąrašą įsirašė įvartį į legendinio Latvijos vartininko Arturo Irbės vartus. Tai nutiko per „Metalurgs” mačą su komanda „Riga 20”, kurios vartus sezono pradžioje ir gynė Latvijos ledo ritulio legenda. „Iš tikrųjų įvartis buvo kaip įvartis, turbūt toks pat kaip ir visi kiti. Per daug reikšmės jam neteikiu”, – kuklinosi P.Verenis.
Daugiausia laiko ledo ritulininkai treniruojasi ir žaidžia, bet turi ir poilsio valandėlių. „Šiek tiek laisvo laiko lieka vakarais. Pabendraujame su kitais komandos žaidėjais, tačiau tik rusiškai. Tiesa, sunkokai sekasi. Tai, ką jie sako, viską suprantu, bet pats ne visada galiu atsakyti, – tvirtino T.Kumeliauskas. – Be to, treneris irgi su visais kalba rusiškai”.
Į Elektrėnus ledo ritulininkai grįžta gana retai. „Klubas išleidžia porai dienų, tačiau kartais nė nevažiuojame, nes keliaudami pirmyn ir atgal sugaištame daug laiko. Pabūname namie, kai žaidžiame su „Energija”, – kalbėjo P.Verenis. – Žinoma, norime grįžti namo, bet neturime daug laisvų dienų. Dažniausiai kasdien treniruojamės”.
Tikslas – medaliai
Lietuvos ledo ritulio federacija šalies jaunimo rinktinei kelia tikslą patekti tarp pasaulio II diviziono B grupės čempionato prizininkų. Nors dauguma mūsų ledo ritulininkų yra keleriais metais jaunesni už varžovus, kai kas tyliai pasvajoja ir apie pirmąją vietą bei vienintelį kelialapį į I divizioną. „Nežinau, ar pasieksime keliamus tikslus. Tai tikrai bus sunku. Manau, visi varžovai gana stiprūs, tačiau pagrindiniai konkurentai turėtų būti Japonijos, Pietų Korėjos ir Olandijos ledo ritulininkai, – pabrėžė P.Verenis. – Tiesa, neaišku, kaip atrodys kiti, bet greičiausiai teks su visais rimtai kovoti”.
Liepojos ledo ritulininkams turėtų padėti ta aplinkybė, kad jie visi rungtyniauja viename klube. „Galbūt tai ir padės, nes „Metalurgs” žaidimo stilius ir taktika yra vienoda, mes esame prie jos pripratę”, – sakė P.Verenis.
Optimistiškai buvo nusiteikęs ir kitas Lietuvos jaunių rinktinės narys. „Manau, galėtume iškovoti prizinę vietą, bet pamatysime, kaip bus. Visus varžovus, išskyrus Pietų Korėjos, Japonijos ir Olandijos ledo ritulininkus, turėtume lengvai įveikti”, – teigė D.Kumeliauskas.